Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

WASE 33

Rawa ni Taqomaki Keda o Jisu

Rawa ni Taqomaki Keda o Jisu

O raici Jisu me vaka e dua na Tui kaukaua se e dua na gonelailai?

NI SA qase cake o Jisu e qai kila ni a taqomaki ni se gonelailai. E masu beka vei Jiova me vakavinavinakataki koya?— Na cava o nanuma ni a rairai tukuna vei Meri kei Josefa ni qai kila ni rau vakabulai koya ena nodrau kauti koya i Ijipita?—

Ia, sa sega ni gonelailai o Jisu ena gauna oqo. E sega mada ga ni bula tiko e vuravura. Ia o bau vakila ni so era se nanuma tiko ni se gone tiko ga o Jisu qai davo no ena ikanakana ni manumanu?— E vakilai oqo ena levu na vanua ena gauna ni Kirisimasi, ni dau vakaraitaki kina o Jisu me gonelailai.

Dina ga ni sega ni bula tiko e vuravura o Jisu, ia o vakabauta ni bula tiko o koya?— Io, a vakaturi mai na mate. Ena gauna oqo sa Tui qaqa mai lomalagi o koya. Na cava o vakasamataka e rawa ni cakava o koya me taqomaki ira kina na qaravi koya?— Ena gauna e se bula voli kina e vuravura, a vakaraitaka o koya ni rawa ni taqomaki ira na lomani koya. Daru raica mada se a cakava vakacava oqo ena siga e vodo tiko kina e waqa kei iratou na nona tisaipeli.

E donuya na yakavisiga. Ena siga taucoko oya a veivakavulici tiko o Jisu ena bati ni Wasawasa o Kalili, oqo e dua na drano levu e rauta ni 20 na kilomita na kena balavu qai 12 na kilomita na kena raba. A kaya vei iratou nona tisaipeli: “Tou lako mada ki tai kadua ni drano.” Ratou tekivu soko kosova sara na drano. Ni rui oca o Jisu, e mani gole ina muaimuri ni waqa me lai davo. Sega ni dede sa moce lutu.

Na cava e kaya tiko o Jisu vei rau na cagi kei na ua?

Eratou yadra tiko na tisaipeli me ratou ulia donu tiko na waqa. Dede vakalailai sa tabaka sobu mai e dua na bati ni cagi kaukaua. E kaukaua tiko ga na cagi qai kauta vata mai na tamatama ni ua lelevu. E roba na yasa ni waqa na ua qai tekivu vodo na wai.

Eratou sa rere na tisaipeli de ratou luvu. Ia e sega ni bau rere o Jisu. E se moce toka ga ena muaimuri ni waqa. Eratou vakayadrati koya na tisaipeli ratou qai kaya vua: ‘Turaga, Turaga, vakabulai kedatou; sa voleka ni datou mate ena tokavuki oqo.’ E tucake o Jisu qai vunauca na cagi kei na ua. E kaya o koya, “Mo maravu mai!”

Ena gauna vata ga oya sa ruru na cagi qai mai maravu tu yani na drano. Eratou vakadrukai na tisaipeli. Eratou se sega ni raica e dua na ka vaka oya. Eratou veikayaka: ‘O cei beka oqo? Ni rau sa bau talairawarawa tale ga ina nona ivakaro na cagi kei na wai!’​—Luke 8:22-25; Marika 4:35-41.

O kilai Jisu?— O kila se a rawata maivei na kaukaua levu e tu vua?— A sega ni dodonu me ratou rere na tisaipeli ni tiko vata kei iratou o Jisu, ni sega ni tamata wale o Jisu. E rawa ni cakava o koya na veika e sega ni cakava rawa e dua na tamata. Meu talanoataka mada vei iko e dua tale na ka e cakava ena gauna e voravora kina na wasawasa.

E yaco oqo ena dua tale na gauna e muri. Ni sa karobo na vanua, a tukuna o Jisu vei iratou nona tisaipeli me ratou kauta na waqa ina tai kadua ni drano. E cabe duadua o Jisu ina ulunivanua. Oqo e vanua lala e rawa ni lai masu kina vei Tamana, na Kalou o Jiova.

Eratou vodo i waqa na tisaipeli me ratou soko kosova na drano. Sega ni dede sa liwa mai e dua na bati ni cagi kaukaua sara. Sa bogi na vanua. Eratou uruca na laca na tisaipeli me ratou sa voce ga. E dredre na nodratou itosotoso baleta ni kaukaua sara na cagi eratou saqata tiko. E suaigelegele na waqa ena levu ni ua qai tekivu vodo na wai. Eratou sega ni yaco rawa i tai kadua.

Se tu duadua ga mai na ulunivanua o Jisu. Sa via dede toka nona tiko e kea. E raica ni sa vakaleqai iratou tiko na nona tisaipeli na ua lelevu. Mani siro sobu mai na ulunivanua me gole i baravi. E via vukei iratou na nona tisaipeli o Jisu, e tekivu taubale sara ina dela ni wasawasa voravora oya!

Na cava ena yaco ke o via taubale e dela ni wai?— O na dromu, se o rawa sara ga ni luvu. Ia e duatani o Jisu. E duatani na kaukaua e tu vua. E balavu toka na vanua e taubaletaka o Jisu me yaco yani i waqa. Eratou raici Jisu na tisaipeli ni taubale tiko yani e dela ni wai baleta ni sa kida na mataka. Ia eratou sega ni vakabauta na ka eratou raica. Eratou qolou ena levu ni nodratou rere. E tukuna vei iratou o Jisu: “Dou vakacegu! Sa i au ga; dou kakua ni rere.”

Na cava e cakava kina o Jisu na veika veivakurabuitaki?

Ni vodo ga i waqa o Jisu, sa ruru na cagi. Eratou baci vakadrukai tale na tisaipeli. Eratou cuva vua ratou qai kaya: “Sa i kemuni dina ga na Luve ni Kalou.”​—Maciu 14:22-33, VV; Joni 6:16-21.

Eda na sega li ni matalau ke da bula tiko ena gauna oya meda raica nona cakava o Jisu na veika oya?— O kila na vuna e cakava kina o Jisu na veika veivakurabuitaki?— Baleta ni lomani iratou nona tisaipeli qai vinakata me vukei iratou. E cakava tale ga na veika oya me vakaraitaka kina na levu ni kaukaua e tu vua ena qai vakayagataka ni sa veiliutaki ena Matanitu ni Kalou.

E taqomaki ira vakacava na nona imuri ena gauna oqo o Jisu?

Ena gauna mada ga oqo e vakayagataka tiko o Jisu na nona kaukaua me taqomaki ira nona imuri ni saga o Setani me tarova nodra tukuna na veika e baleta na Matanitu ni Kalou. Ia e sega ga ni vakayagataka o Jisu na nona kaukaua me tarova na nodra tauvimate na tisaipeli se me vakabulai ira mai na tauvimate. Eratou mate kece mada ga na yapositolo i Jisu. A labati na tuaka i Joni o Jemesa, qai bala e valeniveivesu o Joni.​—Cakacaka 12:2; Vakatakila 1:9.

E vaka kina nikua. Se eda qaravi Jiova se sega, eda rawa kece ni tauvimate da qai mate. Ia sa vakarau veisau oqo ena gauna e veiliutaki kina o Jisu me Tui ni Matanitu ni Kalou. Ena gauna oya ena sega tale ni dua me rere, baleta ena vakayagataka o Jisu na nona kaukaua mera vakalougatataki kina o ira na talairawarawa vua.​—Aisea 9:6, 7.

Oqo e so tale na tikinivolatabu e vakaraitaka na levu ni kaukaua i Jisu, o koya e digitaka na Kalou me veiliutaki ena Matanitu ni Kalou, Taniela 7:13, 14; Maciu 28:18; kei na Efeso 1:20-22.