1, 2. (a) Na cava me bibi cake sara vei keda kece? (b) Na cava e bibi kina qori?

E LEVU nikua era vakabibitaka na ilavo. Era raica vakabibi na kumuni ni iyau kei na nodra taura matua tiko ga na ka sa tu vei ira. Eso tale era kauaitaka vakabibi na nodra vuvale, nodra qara na bula vinaka, se na ka era rawata.

² Ia e bibi cake sara na noda vakalagilagia na veiliutaki cecere i Jiova. Meda qarauna me kua ni yali na rai oya. Ena rawa vakacava? Na levu ni noda ogaoga ena ka ni bula ni veisiga, eda na guilecava kina na bibi ni kena vakalagilagi na cecere ni nona veiliutaki na Kalou. Se da na vakalaiva na veika dredre eda sotava me vakalatilati ena ka me vakabibitaki. Ena yasana adua na levu ga ni noda vakavinavinakataka na vakalagilagi ni cecere i Jiova, eda na vakarautaki keda vinaka tale ga nida sotava na veika dredre e veisiga. Qori eda na volekati Jiova kina.

3. Na cava e tukuna o Setani me baleta na nona veiliutaki na Kalou?

³ Na ka e cakava o Setani na Tevoro e vakalewai kina na dodonu ni nona veiliutaki o Jiova. E kaya ni ca nona veiliutaki na  Kalou, e bureitaka tale ga na ka vinaka vei ira na nona ibulibuli. E tukuna na Tevoro, nida na marau cake ke da liutaki keda ga. (Vkte. 3:1-5) E tukuna tale ga ni sega ni dua na tamata e yalodina vua na Kalou mai vu ni lomana, ke ra vakatovolei era na cata na nona veiliutaki. (Jope 2:4, 5) Me salavata kei na nona ile na Tevoro, se vakatara tiko o Jiova me vakadinadinataki na kena vakaloloma na bula ni sega nona veiliutaki dodonu.

4. Na cava me vakadinadinataki kina na ile ni veiliutaki?

⁴ Ia e kila o Jiova ni lasu na veibeitaki ni Tevoro. Na cava ga e se vakatara tiko kina na Kalou me vakadinadinataka o Setani na nona ile? Nida okati kece kina na ibulibuli vuku. (Wilika Same 83:18.) Erau cata na imatai ni tamata na nona veiliutaki o Jiova, e levu tale ga nikua era cakava qori. Qo era na rawa ni liaca kina eso ke dina na ka e tukuna na Tevoro. Na balavu ga ni gauna era lomatarotaro voli kina na kawatamata se agilosi, na dede tale ga ni kena yaco tiko na veisei vakamatanitu, vakamatatamata, vakayavusa, vakavuvale kei na veisei yadudua. Na gauna e sa na vakadinadinataki kina na cecere ni veiliutaki i Jiova, eda na vakamalumalumu kece me tawamudu ena nona veiliutaki ni yalododonu. Ena vakalesui tale mai na vakacegu e vuravura raraba.—Efeso 1:9, 10.

5. Na cava e noda itavi ena kena tokoni na dodonu ni veiliutaki i Jiova?

⁵ Ni sa vakadinadinataki na dodonu ni nona veiliutaki cecere na Kalou, sa na kau tani vakadua na veiliutaki i Setani kei na tamata. Sa na veiliutaki na Kalou ena vuku ni Matanitu vakaMesaia, era na vakadinadinataka tale ga na yalodina nira na rawa ni tutaka na nona veiliutaki na Kalou. (Aisea 45:23, 24) Vakacava, o na taleitaka mo kila ni o dua vei ira na yalodina era tokona na dodonu ni veiliutaki i Jiova? Macala ga ni qori na ka o vinakata. Meda yalodina, meda raica dei tiko na veika e bibi cake, da qai kila na vuna eda cakava kina qori.

6. E vakacava na bibi ni kena vakalagilagi na veiliutaki cecere i Jiova?

⁶ Me vaka ga sa vakamacalataki mai, e bibi duadua vua na kawatamata na vakalagilagi ni veiliutaki cecere i Jiova. Qo e bibi cake mai na noda marau. Vakacava e kena ibalebale qo ni sega ni bibi na noda vakabulai, se sega ni kauaitaki keda o Jiova? Sega ni dina qori. Cava na vuna?

7, 8. Na cava e okati kina ena vakalagilagi ni veiliutaki i Jiova na vakayacori ni nona vosa ni iyalayala?

⁷ Dua na ka na nona loloma kei na nona mareqeti keda na kawatamata o Jiova. E yalorawarawa me vakarautaka na dra i Luvena meda rawata kina na bula tawamudu. (Joni 3:16; 1 Joni 4:9) Ke sega ni vakayacora o Jiova na nona vosa ni yalayala, ena tukuna sara ga na Tevoro ni Kalou lasulasu qai bureitaka na ka vinaka, e sega tale ga ni dodonu nona veiliutaki. Ena vakadinadinataka tale ga nodra veivakalialiai na dauveitusaqati nira taroga: “I vei na ka a yalataka? E sa tiko dina o koya? Mai na gauna era moce kina na tukada, oya nira sa mate, e duadua tu ga na ka kece me vaka mai na gauna e buli kina na vuravura.” (2 Pita 3:3, 4) Koya gona, ena raica o Jiova me okati ena vakalagilagi ni nona veiliutaki cecere na nodra vakabulai na kawatamata talairawarawa! (Wilika Aisea 55:10, 11.) Kena ikuri e laurai na loloma i Jiova ena nona veiliutaki cecere. Eda nuidei gona ni dau lomani ira nona tamata yalodina, e mareqeti ira qai taleitaki ira.—Lako 34:6.

 ⁸ Nida tusanaka tiko na bibi ni veiliutaki cecere i Jiova, eda na sega ni raica vakamamada na noda vakabulai se na keda yaga. Na kena dina ga ni donu noda raica na veiliutaki kei na veivakabulai. E bibi na rai donu qori ke da kauaitaka na veika e bibi cake, da qai tokona na veiliutaki dodonu i Jiova.

9. Na cava e tukuna o Setani me baleti Jope? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

⁹ E vakamatatataki ena ivola i Jope na kena vinakati na rai donu, qo e dua vei ira na ivola e volai taumada ena iVolatabu. Eda vulica kina ni tukuna o Setani ke vakararawataki o Jope ena cata na Kalou. E vakatututaka o Setani me vakararawataki Jope sara ga na Kalou. A sega ni cakava qori o Jiova, e vakatarai Setani ga me vakatovolei Jope ni kaya: “Sa tu e ligamu na ka kece e taukena.” (Wilika Jope 1:7-12.) Ena dua ga na gauna lekaleka e kau tani kina vei Jope na nona dauveiqaravi, na ka me bula kina, kei na tini na luvena. Na ka e cakava qori o Setani e vaka sara ga ni vakavuna na Kalou na nona rarawa. (Jope 1:13-19) Oti e vakavuna o Setani me tauvi Jope na mate mosimosi qai vakasisila. (Jope 2:7) E kuria tale ga nona rarawa na vosa ni veivakayalolailaitaki e tauca o watina kei ratou na le tolu na itokani lasu.—Jope 2:9; 3:11; 16:2.

10. (a) Na cava e cakava o Jope me ivakaraitaki ni nona yalodina vua na Kalou? (b) Na cava e cala kina o Jope?

¹⁰ Na cava e qai yaco? E vakalasui sara ga na ka kece e tukuna o Setani. A sega ni via vakanadakuya na Kalou o Jope. (Jope 27:5) Ia ena dua ga na gauna lekaleka e cala nona rai. Sa rui kauaitaka vakalevu na nona yalododonu, e taroga sara mada ga na vu ni nona rarawa. (Jope 7:20; 13:24) Eda rawa ni kaya ni va qori na nona rai ena veika rarawa e sotava. Ia e vinakata tiko ga na Kalou me vakadodonutaka na nona rai. Na cava e tukuna vua o Jiova?

11, 12. Na cava e vukei Jope kina o Jiova, na cava e qai cakava o Jope?

¹¹ E lewena e va na wase ni ivola i Jope na ka e tukuna na Kalou—wase 38 ina 41. Ia e sega ni dua na vanua meda wilika kina ni tukuna na Kalou vei Jope na vu ni nona rarawa. E sega ni nona inaki bibi o Jiova me tukuna vei Jope na vu ni nona rarawa, qori ena vaka ga me vakadonui koya tiko ga na Kalou. E vinakata o Jiova me kila o Jope ni ka somidi sara ni vakatauvatani ina nona  cecere na Kalou. E vukei koya me kauaitaka na veika e bibi cake sara. (Wilika Jope 38:18-21.) Qori na ka e vukei Jope me donu kina nona rai.

¹² Vakacava, sa rui kaukaua tale na ivakasala i Jiova ni oti na nona vosota o Jope na veika rarawa? Sega, e sega tale ga ni va qori na ka e vakasamataka o Jope. Ena veika kece e sotava qori, sa qai vosa ena vakavinavinaka. E kaya sara mada ga: “Au vakasuka kina na ka au tukuna, au qai veivutuni ena kuvuniqele kei na dravusa.” Qori na yaga ni nona veivakasalataki vakadodonu o Jiova, ia e veivakacegui. (Jope 42:1-6) Ni bera ya a vakasalataki koya tale ga vakadodonu o Ilaiu. (Jope 32:5-10) Ni ciqoma o Jope na nona veivakadodonutaki na Kalou qai veisautaka nona rai, e vakaraitaka o Jiova vei ira eso tale ni vakadonuya nona yalodina o Jope ni vakatovolei.—Jope 42:7, 8.

13. Ena yaga vakacava vei Jope na ivakasala i Jiova ni vakatovolei oti?

¹³ Ena yaga tiko ga vei Jope na ivakasala i Jiova ena gauna sara mada ga sa vakatovolei oti kina. Ena sala cava? E “qai vakalougatataka vakalevu o Jiova na nona veiyabaki e muri o Jope, mai na veiyabaki sa sivi.” Ena taura na gauna na kena vakalesui tale mai na ka sa vakayali. E “qai vitu tale na luvena tagane, tolu tale na luvena yalewa” o Jope. (Jope 42:12-14) Macala ga ni na nanumi ratou na luvena o Jope eratou mate ena liga i Setani. De dua e dau vakasamataka lesu na veika rarawa a sotava. Ke mani kila mada ga na vuna e sotava kina na ka mosimosi, de dua ena dau vakasamataka se cava me va sara kina ya na nona vakararawataki. Se cava ga e vakasamataka, ena rawa ni nanuma na nona ivakasala na Kalou. Ena donu tiko ga kina nona rai, ena lomavakacegu tale ga.—Same 94:19.

14. Na cava eda vulica vei Jope?

¹⁴ E rawa ni donu tale ga noda rai da qai vakacegui ena italanoa kei Jope. Sa maroroya tu o Jiova “meda vakavulici kina, me noda na inuinui e rawati mai na noda vosota kei na noda vakacegui mai na veika e volai ena iVolatabu.” (Roma 15:4) Na cava eda vulica kina? Na ka bibi qo: Meda kua ni kauaitaki keda vakasivia meda sa lai vakawalena kina na veika e bibi cake—na vakadinadinataki ni veiliutaki cecere i Jiova. Meda kua ni guilecava ni noda itavi: Na noda yalodina tiko ga ena ituvaki dredre sara mada ga, me vakataki Jope.

15. Na cava e rawati ena noda yalodina nida vakatovolei?

 ¹⁵ Na cava e veivakacegui kina meda dau vakasamataka na yaga ni noda yalodina? Ni tiko na inaki ni noda vakatovolei. E sega ni kena ibalebale qo ni sega ni marautaki keda o Jiova, ia e gauna vinaka meda tokona kina na veiliutaki cecere ni Kalou. (Vkai. 27:11) Na noda vosota e “rawati kina na veivakadonui” qai vaqaqacotaka noda inuinui. (Wilika Roma 5:3-5.) Na kena itukutuku o Jope e vakaraitaki kina ni ‘o Jiova e dau veikauaitaki qai dau yalololoma.’ (Jeme. 5:11) Eda vakadeitaka gona ni na vakaicovitaki keda kei ira kece na tokona nona veiliutaki cecere. Noda kila qori ena vukei keda meda “vosota kina na ka kece ena vosovoso kei na marau.”—Kolo. 1:11.

16. Na cava meda dau vakananuma kina na bibi ni kena vakadinadinataki na veiliutaki cecere i Jiova?

¹⁶ Ena rawa ni dredre na noda gumatua ni vakalagilagia na nona veiliutaki cecere o Jiova. So na gauna ena tarai keda vakabibi na noda leqa. Na leqa lalai sara mada ga ena vaka tu e dua na ka levu ke da vakasamataka tiko ga. Koya gona, meda dau vakananuma wasoma na bibi ni kena tokoni na veiliutaki cecere ni Kalou nida sotava na veika dredre.

17. E yaga vakacava noda dau vakaitavi ena cakacaka i Jiova meda kauaitaka na veika e bibi cake?

¹⁷ Nida dau vakaitavi ena cakacaka i Jiova, ena vukei keda qori meda raica matua na veika e bibi cake. Kena ivakaraitaki, e dua na tacida o Renee a mate e dua na yasa ni yagona, dua na gauna balavu e mosi tu, e kune tale ga vua na kenisa. Ni dau lai raici vakavuniwai, e vunau vei ira na veiqaravi e valenibula, ira na tauvimate kei ira na lai veisiko yani. Ena dua na valenibula e lai qaravi kina, e vakayagataka e 80 na aua me vunau ena loma ga ni rua veimama na macawa. Ni bera ni mate o Renee, e kauaitaka tiko ga na veiliutaki cecere i Jiova. Na ka e cakava qori e vakamamadataka eso na nona rarawa.

18. E vakaraitaka vakacava na ka e sotava e dua na tacida yalewa na yaga ni kena tokoni na veiliutaki cecere i Jiova?

¹⁸ Eda vinakata meda vakabibitaka tiko ga na veiliutaki cecere i Jiova ena noda bula ni veisiga kei na gauna eda sotava kina na veika dredre. O Jennifer a waraka tu nona waqavuka me lesu i nodratou ena tolu na siga. E daro veitaravi na vuka ni waqavuka. E rawa sara ga ni vakalomalomani koya ni sa tuburi koya na galili, e oca tale ga. Ia e masulaka me rawa ni vukei ira vakayalo eso tale era rarawataka na ituvaki vata ga ya. Na cava e qai yaco? E vunau qai solia tale ga e levu na ivola. E kaya: “Au vakila na nona veivakalougatataki o Jiova ena ituvaki dredre mada ga, e vakaukauataki au meu vakayagataka vakavinaka na yacana.” Io, e raica dei tiko ga na inaki i Jiova.

19. Na cava era cakava na tamata i Jiova me baleta na nona veiliutaki cecere?

¹⁹ Na dokai ni nona veiliutaki cecere o Jiova era kilai tani kina na lotu dina mai na lotu lasu. Sa dede nodra tutaka na tamata ni Kalou na nona veiliutaki cecere. Nida tokona na sokalou dina, sa tiko tale ga vei keda na rai vakaivolatabu qori.

20. Na cava na rai i Jiova ni o saga mo tokona nona veiliutaki cecere?

²⁰ Mo nuidei ni o Jiova e vakamareqeta na nomu sasaga mo tokona nona veiliutaki cecere, ni o yalodina, o vosota tale ga na veika dredre. (Same 18:25) Eda na vulica ena ulutaga tarava na vuna e veiganiti kina mo tokona mai vu ni lomamu na nona veiliutaki cecere o Jiova kei na sala mo cakava kina.