Vakalagilagia na Kalou ena Nomu Bula e Veisiga

“MO NI vakarogoya mai kivei au na nomuni loloma e na mataka,” e masuta na daunisame o Tevita vei Jiova. “Mo ni vakatakila vei au na sala me’u lako kina.” (Same 143:8) Ena gauna o yadra kina mo vakavinavinakataka vei Jiova na bula ena dua na siga vou, o dau vakataki Tevita, ena nomu dau masuti Jiova me dusimaki iko ena nomu vakatulewa kei na ka e dodonu me caka? E sega ni vakabekataki ni o dau vakayacora.

Nida dauveiqaravi yalayala i Jiova, “se [da] kana se gunu se cava ga [eda] cakava,” eda na saga me ‘caka na ka kece me dokai kina na Kalou.’ (1 Kor. 10:31) Eda kila ni noda ivakarau ni bula ena rawa ni vakarokorokotaki se na vakarogorogocataki kina o Jiova. Meda nanuma tale ga ni Vosa ni Kalou e tukuni kina ni o Setani e beitaki ira tiko na taci Karisito​—okati kina o ira kece nona dauveiqaravi na Kalou e vuravura​—“ena siga kei na bogi.” (Vkta. 12:10) Koya gona, eda nuidei ena noda sauma lesu na veibeitaki lasu i Setani qai vakamarautaki Jiova ena noda qarava na Tamada vakalomalagi ena “siga kei na bogi.”​—Vkta. 7:15; Vkai. 27:11.

Meda raica mada vakalekaleka e rua na sala bibi eda rawa ni vakayagataka kina noda bula e veisiga ena kena vakalagilagi na Kalou. Kena imatai e okati kina na noda vakaliuca na veika e bibi cake. Kena ikarua na noda dauveikauaitaki.

Dina ena Noda Yalayala

Noda yalataki keda vei Jiova eda vakaraitaka mai vu ni lomada nida via qaravi koya. Eda yalataka tale ga kina nida na muria nona sala “e na veisiga”​—qai tawamudu. (Same 61:​5, 8) Eda na dina vakacava ena yalayala ya? Eda na vakaraitaka vakacava e veisiga ni vu dina mai lomada noda lomani Jiova?

E vakaraitaka vakamatata na Vosa ni Kalou na itavi e namaka vei keda o Jiova meda vakayacora. (Vkru. 10:​12, 13) E vica era toka ena kato e kena ulutaga  “iTavi Soli Vakalou,” ena tabana e 22. Era soli vaKalou na ilesilesi kece qo ra qai bibi dina. Eda na vakatulewataka vakacava na itavi e bibi cake, ke rua se sivia na itavi e soli vei keda, qai gadrevi kina noda vakasama ena dua vata ga na gauna?

E okati ena noda vakaliuca noda veiqaravi vei Jiova, oya noda vulica na iVolatabu, noda masu, soqoni vaKarisito, kei na noda cakacaka vakaitalatala. (Maciu 6:33; Joni 4:34; 1 Pita 2:9) Ia noda cakacaka vakayalo ena sega ni taura e dua na siga taucoko. E dodonu me okati tale ga ena noda ituvatuva, noda cakacaka, vuli kei na cakacaka ni vale. Koya gona eda na saga meda tuvanaka vakamatau noda cakacaka saumi kei na so tale na cakacaka, me kua ga ni vakaleqa noda veiqaravi vei Jiova, me vaka na tiko ena soqoni. Me kena ivakaraitaki, ena gauna da lokuca kina meda gade, eda na raica meda kua ni calata na veisiko ni ivakatawa ni tabacakacaka, na siga ni soqo lavotaki, na soqo ni tabacakacaka se dua na soqo ni tikina. Ia, e tiko eso na gauna eda rawa ni cakava kece kina noda itavi. Me kena ivakaraitaki, eda rawa ni okata me ituvatuva vakamatavuvale na samaki ni Kingdom Hall, se vakayagataka na gauna ni vakasigalevu ena vanua ni cakacaka, se e koronivuli mo vunau kina vua e dua drau cakacaka vata se dua drau vuli vata. Koya gona nida vakatulewataka eso na ka ena noda bula​—me vaka na qarai ni cakacaka, na vuli, noda itokani​—eda na vinakata me na yavutaki ena kena vakaliuci na ka e bibi duadua ena noda bula​—oya na  nona sokaloutaki na Tamada dauloloma o Jiova.​—Dauv. 12:13.

Dauveikauaitaki

O Jiova e vinakata meda daukauaitaki ira tale eso da qai caka vinaka vei ira. Ena yasana adua, o Setani e uqeta na yalo ni nanumi keda ga. Na vuravura e liutaka era bula tu kina o ira era “dau lomani ira ga” ra qai “lomana ga na marau” okati kina o ira era “kabukaburaki ena inaki vakayago.” (2 Tim. 3:​1-5; Kala. 6:8) E levu era sega ni dau vakasamataka sara vakabibi na kena tarai ira eso tale na nodra itovo. Ia ena veivanua kece ga e kune kina na “vua ni itovo vakayago.”​—Kala. 5:​19-21.

E duidui sara qo vei ira na vakaitovotaka na itovo e umani ena vua ni yalotabu i Jiova, me vaka na loloma, yalololoma, kei na yalovinaka ena nodra dauveimaliwai kei ira na so! (Kala. 5:22) E tukuna na Vosa ni Kalou meda dau kauaitaka na ka era gadreva eso tale qai muri na ka e baleti keda. Koya gona, eda na dauveikauaitaki ga, ia eda na qarauna meda kua ni lai siova na ka e sega ni noda. (1 Kor. 10:​24, 33; Fpai. 2:​3, 4; 1 Pita 4:15) Eda vakaraitaka tale ga qo vei ira eda vakabauta vata. Ia ena gauna vata qori eda na saga tale ga meda vukei ira eda sega ni vakabauta vata. (Kala. 6:10) O rawa ni qara beka e dua na gauna veiganiti nikua mo vakaraitaka kina nomu yalololoma vua e dua o sotava?​—Raica  na kato  “Dau Kauaitaki Ira,” ena tabana e 23.

Noda veikauaitaki e sega ni yalani ga ena so na gauna se so ga na ituvaki. (Kala. 6:2; Efeso 5:2; 1 Ces. 4:​9, 10) Ia meda saga e veisiga meda kila na kedra ituvaki na so, qai tu vakarau meda veivuke ena gauna e gadrevi kina, kevaka mada ga e sega ni veiganiti na kena gauna vei keda. Eda vinakata meda daulomasoli ena ka e tu vei keda​—noda gauna, na iyau eda taukena, noda kila, kei na vuku. Eda nuidei ni na lomasoli vei keda o Jiova kevaka wale ga eda dau lomasoli tale ga vei ira na so.​—Vkai. 11:25; Luke 6:38.

Veiqaravi Tabu ena “Siga kei na Bogi”

Eda rawa beka nida veiqaravi tabu vei Jiova “ena siga kei na bogi”? Io, qo noda vakaitavi wasoma ena basoga kece ni noda sokalou da qai makututaka. (Caka. 20:31) Eda rawa ni veiqaravi tabu ena noda wilika da qai vakananuma vakatitobu na Vosa ni Kalou ena veisiga, da kua ni cegu ena masu, da saga meda tiko ena soqoni kece, da qai vunau ena veigauna kece ga.​—Same 1:2; Luke 2:37; Caka. 4:20; 1 Ces. 3:10; 5:17.

Eda sa vakayacora tiko beka na veiqaravi tabu va ya vei Jiova? Ke vaka kina, noda gagadre meda vakamarautaki koya kei na noda sauma na veibeitaki lasu i Setani ena laurai ena noda bula e veisiga. Eda na saga meda vakalagilagi Jiova ena veika kece eda cakava kei na ituvaki cava ga eda tu kina. Eda na vakalaiva nona ivakavuvuli me lewa noda ivosavosa kei na noda itovo me qai dusimaki keda ena vakatulewa eda cakava. Eda vakaraitaka noda vakavinavinakataka nona veikaroni vakayalololoma kei na nona veitokoni, ena noda nuitaki koya vakatabakidua kei na noda vakayagataka na noda kaukaua meda qaravi koya kina. Nida lekata eso na nona ivakatagedegede da qai sega ni uasivi, eda na tu vakarau gona meda ciqoma nona veivakaroti kei na nona veivakavulici.​—Same 32:5; 119:97; Vkai. 3:​25, 26; Kolo. 3:17; Iper. 6:​11, 12.

Meda vakalagilagia tiko ga na Kalou ena noda bula e veisiga. Noda cakava qori, eda na kunea kina na vakacegu da qai marautaka tawamudu nona veikaroni vakayalololoma na Tamada vakalomalagi.​—Maciu 11:29; Vkta. 7:​16, 17.

[Kato/iYaloyalo ena tabana e 22]

 iTavi Soli Vakalou

• Masu wasoma.​—Roma 12:12.

• Wilika qai vulica na iVolatabu, bulataka sara.​—Same 1:2; 1 Tim. 4:15.

• Sokaloutaki Jiova ena ivavakoso.​—Same 35:18; Iper. 10:​24, 25.

• Vakarautaka na veika era gadreva vakayago, vakayalo, kei na ivakarau ni lomadra nomu matavuvale.​—1 Tim. 5:8.

• Vunautaka na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou qai veivakatisaipelitaki.​—Maciu 24:14; 28:​19, 20.

• Noda kauaitaka noda bula vakayago, vakayalo kei na lomada, okati kina na tuvanaki ni ka ni veivakamarautaki e yaga.​—Mari. 6:31; 2 Kor. 7:1; 1 Tim. 4:​8, 16.

• Qaravi na itavi ena ivavakoso.​—Caka. 20:28; 1 Tim. 3:1.

• Samaki ni vale kei na Kingdom Hall.​—1 Kor. 10:32.

[Kato/iYaloyalo ena tabana e 23]

 Dau Kauaitaki Ira

• Na tacida qase.​—Vunau 19:32.

• Dua e vakaleqai tu na yagona se lomabibi.​—Vkai. 14:21.

• Dua ena ivavakoso e gadreva dina tu nomu veivuke.​—Roma 12:13.

• Dua na lewe ni nomu matavuvale.​—1 Tim. 5:​4, 8.

• Dua drau vakabauta vata sa mate na watina.​—1 Tim. 5:9.

• Dua na qase ni nomu ivavakoso e dau gugumatua.​—1 Ces. 5:​12, 13; 1 Tim. 5:17.