Pirma „Naujojo pasaulio“ vertimo dalis išėjo 1950 metais. Kadangi „Naujojo pasaulio“ vertimas nuo kitų Biblijos vertimų kai kuo skiriasi, jis sulaukė nemažai komentarų, taip pat abejonių dėl jo tikslumo. a Skirtumų priežastis galima suskirstyti į tris grupes.

•   Patikimumas. „Naujojo pasaulio“ vertimas pagrįstas naujausių mokslinių tyrimų rezultatais ir patikimiausiais senoviniais rankraščiais. Palyginimui: 1611 metais išleista Karaliaus Jokūbo versija daugiausia buvo pagrįsta mažiau tiksliais ir ne tokiais senais rankraščiais.

•   Tikslumas. „Naujojo pasaulio“ vertime stengtasi tiksliai perteikti Dievo įkvėptą žinią (2 Timotiejui 3:16). Daugelyje kitų Biblijos vertimų pirmenybė teikiama ne tikslumui, o žmonių sugalvotoms tradicijoms, pavyzdžiui, Dievo asmenvardis Jehova pakeičiamas titulais Viešpats arba Dievas.

•   Pažodiškumas. Kitaip nei laisvuosiuose vertimuose, „Naujojo pasaulio“ vertime žodžiai išversti paraidžiui, išskyrus tuos atvejus, kai toks vertimas būtų neaiškus ar perteiktų kitokią prasmę. Laisvuosiuose vertimuose Biblijos mintys perpasakojamos, pridedama, ko originalo tekste nėra, arba praleidžiamos svarbios detalės.

 Neįtrauktos tam tikros knygos. Romos katalikai ir Rytų stačiatikiai į Biblijos vertimus įtraukia papildomas knygas, vadinamas apokrifais. Tačiau tos knygos neįėjo į žydų kanoną. Tai reikšmingas faktas, nes, anot Biblijos, būtent žydams „buvo patikėti Dievo apreikštieji žodžiai“ (Romiečiams 3:1, 2). Todėl „Naujojo pasaulio“ vertime ir daugelyje kitų šiuolaikinių vertimų apokrifų nėra.

 Praleistos tam tikros eilutės. Kai kuriuose vertimuose esama eilučių ir frazių, kurių nėra seniausiuose žinomuose Biblijos rankraščiuose. b Į „Naujojo pasaulio“ vertimą tokia papildoma medžiaga neįtraukta. Daugelyje kitų šiuolaikinių vertimų ji taip pat praleista arba yra nurodoma, kad ji nepagrįsta patikimiausiais šaltiniais.

 Kitokie žodžiai ar frazės. Verčiant paraidžiui mintis gali būti neaiški arba klaidinga. Pavyzdžiui, Mato 5:3 užrašyti Jėzaus žodžiai dažnai verčiami „Palaiminti vargšai dvasia“ (English Standard Version; Karaliaus Jokūbo versija; New International Version). Daug kam atrodo, kad posakis „vargšai dvasia“ yra miglotas, o kai kas mano, jog čia Jėzus pabrėžė nuolankumo arba skurdo vertę. Tačiau Jėzus norėjo pasakyti, kad tikrai laimingi galime būti tik tada, jeigu pripažįstame, kad mums būtinas Dievo vadovavimas. „Naujojo pasaulio“ vertime ši mintis perteikta teisingai – „kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3). c

•   Laiške, datuotame 1950 m. gruodžio 8 d., vertėjas ir mokslininkas Edgaras Dž. Gudspidas apie Biblijos graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimą“ rašė: „Mane domina jūsų žmonių misionieriškas darbas bei jo pasaulinis mastas, ir aš labai gėriuosi sklandžiu, aiškiu bei vaizdingu vertimu. Galiu patvirtinti, jog reikėjo milžiniškų pastangų visa taip nuodugniai ištyrinėti.“

•   Čikagos universiteto profesorius Alenas Vikgrenas nurodė „Naujojo pasaulio“ vertimą kaip vertimo į šiuolaikinę kalbą pavyzdį, kuris pagrįstas ne kitais vertimais, o daugiausia raštais originalo kalbomis (The Interpreter’s Bible, t. 1, p. 99).

•   Biblijos kritikas britas Aleksanderis Tomsonas apie Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimą rašė: „Akivaizdu, šį vertimą parengė įgudę ir sumanūs specialistai, kurie stengėsi atskleisti kuo tikslesnę graikiško teksto prasmę anglų kalba“ (Žurnalo The Differentiator 1952 m. balandžio mėn. numeris, p. 52).

•   Apžvelgdamas „Naujojo pasaulio“ vertimą Robertas Makojus paminėjo radęs ir neįprastai, ir meistriškai išverstų ištraukų, o savo išvadas baigė tokiais žodžiais: „Šis Naujojo Testamento vertimas liudija, jog tarp tų žmonių [Jehovos liudytojų] esama specialistų, sugebančių sumaniai spręsti daugelį Biblijos vertimo problemų“ (Žurnalo Andover Newton Quarterly 1963 m. sausio mėn. numeris, p. 31).

•   Profesorius S. Maklinas Gilmoras, nors ir nepritarė tam, kaip „Naujojo pasaulio“ vertime perteikti kurie dalykai, pripažino, kad vertėjai „pasižymėjo nepaprastai geromis graikų kalbos žiniomis“ (Žurnalo Andover Newton Quarterly 1966 m. rugsėjo mėn. numeris, p. 26).

•   Apie „Naujojo pasaulio“ vertimą, įeinantį į tarpueilinį vertimą Kingdom Interlinear Translation of the Greek Scriptures, profesorius adjunktas Tomas N. Vinteris rašė: „Komisijos, kuri panorėjo likti nežinoma, vertimas yra labai šiuolaikiškas, tikslus bei nuoseklus“ (Žurnalas The Classical Journal, 1974 m. balandžio–gegužės mėn. numeris, p. 376).

•   Profesorius hebraistas iš Izraelio Bendžaminas Kedaras-Kopstainas 1989-aisiais pasakė: „Savo lingvistiniuose tyrimuose, susijusiuose su hebrajiškuoju Biblijos tekstu bei jo vertimais, dažnai remiuosi anglišku leidiniu, vadinamu „Naujojo pasaulio“ vertimu. Ir kaskart įsitikinu, jog šis darbas byloja apie nuoširdžias pastangas kuo tiksliau suprasti tekstą.“

•   Religijotyros profesorius adjunktas Džeisonas Deividas Bedūnas, išnagrinėjęs devynis labiausiai paplitusius angliškus Biblijos vertimus, rašė: „NP [„Naujojo pasaulio“ vertimas] iš visų palygintų vertimų išsiskiria kaip pats tiksliausias.“ Nors visuomenės ir daugelio biblistų nuomone, „Naujojo pasaulio“ vertimas nuo kitų skiriasi todėl, kad jame atsispindi vertėjų religinis šališkumas, Bedūnas padarė tokią išvadą: „Dauguma skirtumų paaiškinami tuo, kad „Naujojo pasaulio“ vertimas yra tikslesnis, nes Naujojo Testamento rašytojų posakiai jame išversti paraidžiui, laikantis originalo raiškos“ (Truth in Translation, p. 163, 165).