Mes esame įsitikinę, kad Biblijos principai bei įsakymai padeda priimti sprendimus, kurie ir Dievui patinka, ir pačiam žmogui išeina į gera (Izaijo 48:17, 18). Nors tuos principus ir įsakymus sugalvojome ne patys, savo gyvenime jų laikomės. Toliau aptariama, kokius Biblijos pamokymus galima pritaikyti kalbant apie draugavimą. a

•   Santuoka yra nesibaigianti sąjunga (Mato 19:6). Jehovos liudytojų manymu, draugavimas – žingsnis link santuokos, todėl į jį reikia žiūrėti rimtai.

•   Draugauti dera tik tiems, kurie yra tinkamo amžiaus tuoktis. Tokiems „jaunatvės žydėjimas jau praėjęs“, kitaip sakant, laikotarpis, kai seksualiniai troškimai stipriausi, jau pasibaigęs (1 Korintiečiams 7:36).

•   Norintieji draugauti negali turėti kliūčių tuoktis. Ne visi teisiškai išsiskyrę asmenys Dievo požiūriu gali kurti naują santuoką. Jis yra nurodęs, kad vienintelė pateisinama skyrybų priežastis yra lytinis amoralumas (Mato 19:9).

•   Krikščionims, kurie nori tuoktis, antrąją pusę liepiama rinktis tik iš bendratikių (1 Korintiečiams 7:39). Jehovos liudytojai, paklusdami šiam priesakui, šeimą kuria su asmeniu, kuris ne tik gerbia jų pažiūras, bet pats yra krikštytas liudytojas ir gyvena vadovaudamasis Biblija (2 Korintiečiams 6:14). Tuoktis tik su tą patį tikėjimą išpažįstančiu žmogumi Dievas savo tarnus mokė visais laikais (Pradžios 24:3; Malachijo 2:11). Kad šio paliepimo laikytis naudinga, rodo neseniai atlikti tyrimai. b

•   Vaikai turi klausyti tėvų (Patarlių 1:8; Kolosiečiams 3:20). Todėl tiems, kurie gyvena su tėvais, šis įsakymas galioja ir kalbant apie tėvų požiūrį į draugavimą. Pavyzdžiui, tėvai turi teisę nuspręsti, kokio amžiaus jų sūnus ar dukra gali pradėti draugauti, kur ir kaip leisti laiką.

•   Kiekvienas liudytojas, vadovaudamasis Šventuoju Raštu, pats nusprendžia, ar draugauti ir, jei taip, su kuo. Tai derinasi su principu: „Kiekvienas neš savo paties naštą“ (Galatams 6:5). Vis dėlto dauguma jaunuolių elgiasi išmintingai ir patarimo dėl draugavimo kreipiasi į brandžius krikščionis, kurie nuoširdžiai nori padėti (Patarlių 1:5).

•   Daug dalykų, ką poros daro draugaudamos, iš tikro yra sunkios nuodėmės. Pavyzdžiui, Biblijoje draudžiama ištvirkauti. Ištvirkavimas – tai ne tik lytinis aktas, bet ir kitokie veiksmai tarp nesusituokusiųjų, pavyzdžiui, kito asmens lyties organų glamonėjimas, oralinis arba analinis seksas (1 Korintiečiams 6:9–11). Jei asmenys nesusituokę, net veiksmai, sukeliantys aistrą, nors ir nesibaigiantys lytiniu amoralumu, laikomi netyrumu ir Dievui nepatinka (Galatams 5:19–21). Biblijoje taip pat smerkiami pokalbiai apie nepadorius dalykus ir nešvankios kalbos (Kolosiečiams 3:8).

•   Širdis, tai yra vidinis žmogus, gali suklaidinti (Jeremijo 17:9). Ji gali paskatinti žmogų daryti tai, ką jis žino esant nedora. Klastingų širdies vilionių draugaujantys žmonės gali išsisaugoti, jei vengia pasilikti vieni tokiomis aplinkybėmis, kai gali kilti nedorų geismų. Jiems protinga būtų laiką leisti būryje draugų arba pasikviesti palydovą (Patarlių 28:26). Krikščionys, kurie nori susirasti sutuoktinį, supranta, kuo pavojinga pažinčių ieškoti internete, o ypač – užmegzti draugystę su asmeniu, apie kurį mažai težino (Psalmyno 26:4).