Taisyklė „akis už akį“ įėjo į Mozės įstatymą, duotą Izraelio tautai, ir ją vėliau pacitavo Jėzus sakydamas Kalno pamokslą (Išėjimo 21:24, 25; Pakartoto Įstatymo 19:21; Mato 5:38). Šios taisyklės esmė – vykdant teisingumą, nedorėliui turi būti skiriama bausmė, atitinkanti nusikaltimą. a

 Taisyklė „akis už akį“ buvo taikoma tais atvejais, kai kas nors tyčia sužalodavo kitą asmenį. Apie tokį skriaudėją Mozės įstatyme nurodyta: „Galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Kokią žaizdą jis padarė artimui, tokia ir jam bus padaryta“ (Kunigų 24:20).

•  Kokia buvo taisyklės „akis už akį“ paskirtis?

•  Ar taisyklė „akis už akį“ galioja krikščionims?

•  Klaidingos nuomonės apie taisyklę „akis už akį“

•  Jėzus pataisė klaidingą požiūrį

 Taisyklė „akis už akį“ nesuteikė teisės į asmeninį kerštą. Ja vadovaudamiesi įgalioti teisėjai galėjo skirti atitinkamą bausmę – nei per griežtą, nei per švelnią.

 Ši taisyklė taip pat padėjo atgrasyti nuo tyčinio skriaudimo ar planavimo pakenkti kitam. Įstatyme rašoma: „Kiti [matydami, kaip vykdomas Dievo teisingumas], apie tai išgirdę, bijos, ir toks nusikaltimas niekada daugiau nebebus daromas tarp jūsų“ (Pakartoto Įstatymo 19:20).

 Ne, ši taisyklė krikščionims negalioja. Ji įėjo į Mozės įstatymą, o Jėzus, paaukodamas savo gyvybę, jį panaikino (Romiečiams 10:4).

 Vis dėlto ši taisyklė atskleidžia Dievo požiūrį. Pavyzdžiui, ji rodo, kad Dievui labai svarbus teisingumas (Psalmyno 89:14). Taip pat suprantame, koks yra Dievo teisingumo standartas – nusikaltęs asmuo turi būti nubaustas „pagal teisingą saiką“ (Jeremijo 30:11).

 Klaidinga nuomonė. Dėl taisyklės „akis už akį“ žmonės įsisukdavo į nesibaigiantį asmeninio keršto ratą.

 Faktas. Mozės įstatyme aiškiai pasakyta: „Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš tautiečius“ (Kunigų 19:18). Įstatymas ne tik neskatino keršyti, bet ragino pasitikėti Dievu ir jo nustatyta teisingumo vykdymo tvarka (Pakartoto Įstatymo 32:35).