Draugai mums be galo svarbūs. Be jų gyvenimas būtų nykus. Geri draugai padeda atsiskleisti mūsų gražioms savybėms, padeda tapti geresniais žmonėmis (Patarlių 27:17).

 Vis dėlto Biblija įspėja, kad draugus turime rinktis atidžiai. Kodėl? Todėl, kad draugai daro mums didelę įtaką. Jei susidėsime su blogais draugais, galime pakliūti į bėdą (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33). Jie gali išvesti mus iš doros kelio. Blogi draugai gali pastūmėti priimti tokius sprendimus, dėl kurių gailėsimės visą likusį savo gyvenimą.

Šiame straipsnyje:

•  Kas yra tikras draugas?

•  Keli Biblijoje minimi ištikimos draugystės pavyzdžiai

•  Ar įmanoma būti Dievo draugu?

•  Biblijos eilutės apie draugystę

 Koks turėtų būti draugystės pagrindas? Ar pakanka, kad jus sieja bendri interesai ir panašūs pomėgiai? Pažiūrėkime, kokiais kriterijais vadovaudamasis draugus rinkosi vienas Biblijos rašytojas. Jis sakė: „Aš draugas visų, kas pagarbiai tavęs a bijo, kas tavo įsakų klauso“ (Psalmyno 119:63). Kokią išvadą galime padaryti? Draugus turi sieti tos pačios vertybės. Tad į draugus rinkimės tuos, kurie gerbia Dievą ir jo klauso.

 Štai pora Biblijos eilučių apie tai, koks turėtų būti tikras draugas.

•   „Tikras draugas myli visada, jis – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje“ (Patarlių 17:17).

•   „Būna draugų, pasiruošusių vienas kitą sutrypti, bet būna ir draugų, artimesnių už brolį“ (Patarlių 18:24).

 Iš šių eilučių matome, kad tikri draugai vienas kitą myli, yra pasiruošę aukotis, taip sakant, atiduoti vienas kitam paskutinius marškinius. Tikras draugas palaikys nelaimėje, taip pat nepavydės, kai mums kas pasiseka. Priešingai, džiaugsis su mumis kartu. O jei matys, kad sukame blogu keliu ar sprendimas, kurį ruošiamės priimti, yra negeras, išdrįs mums apie tai pasakyti (Patarlių 27:6, 9).

 Biblijoje yra puikių ištikimos draugystės pavyzdžių. Joje minimi žmonės buvo skirtingo amžiaus, kilmės, socialinės padėties, netgi skirtingų tautų, tačiau juos siejo tvirti ir nuoširdūs ryšiai.

•   Rūta ir Noomė. Rūta buvo Noomės marti ir tarp jų galėjo būti nemenkas amžiaus skirtumas. Be to, Rūta ir Noomė buvo skirtingų tautybių. Vis dėlto šie skirtumai nesutrukdė moterims užmegzti tvirtą ir šiltą draugystę (Rūtos 1:16).

•   Dovydas ir Jehonatanas. Nors Jehonatanas, kaip manoma, už Dovydą buvo vyresnis 30 metų, juodu siejo artima draugystė. 1 Samuelio 18:1 rašoma: „Jo [Jehonatano] siela prisirišo prie Dovydo sielos – pamilo Jehonatanas jį kaip save patį.“

•   Jėzus ir apaštalai. Jėzus daugeliu atžvilgių buvo viršesnis už savo apaštalus. Jis buvo jų mokytojas ir Viešpats (Jono 13:13). Tačiau jis niekada nedavė apaštalams pagrindo pasijausti menkesniems, nevertiems jo draugystės. Kadangi mokiniai mylėjo Dievą ir klausė jo įsakymų, Jėzus laikė juos savo draugais. Jis sakė: „Pavadinau jus draugais, nes paskelbiau jums visa, ką girdėjau iš savo Tėvo“ (Jono 15:14, 15).

 Taip, tapti Dievo draugu žmogui įmanoma. Biblijoje sakoma, kad Dievas „doruosius laiko artimais draugais“ (Patarlių 3:32). Kitaip tariant, Dievo draugu gali tapti žmogus, kuris yra doras, sąžiningas ir stengiasi savo gyvenime vadovautis teisingomis Dievo normomis. Pavyzdžiui, toks žmogus buvo Abraomas. Šventajame Rašte jis yra vadinamas Dievo draugu (2 Metraščių 20:7; Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23).