Dievas sukūrė pirmuosius vyrą ir moterį ir susaistė juos santuokos saitais. Jo akimis, santuoka yra artimų ir šiltų šeimos santykių pamatas (Pradžios 1:27, 28; 2:18).

 Šeimą sukūrusioms poroms Dievas trokšta paties geriausio (Patarlių 5:18). Kad sutuoktiniai galėtų stiprinti tarpusavio ryšį ir būti laimingi, jis yra nustatęs aiškias normas dėl santuokos, taip pat yra davęs įvairių pamokymų ir principų.

Šiame straipsnyje:

•  Kokias normas dėl santuokos Dievas yra nustatęs?

•  Kas Biblijoje sakoma apie sutuoktinių gyvenimą atskirai ir skyrybas?

•  Ar santuoką būtina įregistruoti?

•  Koks yra vyrui ir žmonai Dievo skirtas vaidmuo šeimoje?

•  Ar Dievas liepia sutuoktiniams turėti vaikų?

•  Kuo Biblijoje užrašyti principai gali būti naudingi jums ir jūsų šeimai?

•  Kas dar Biblijoje sakoma apie santuoką

 Pagal Dievo sumanymą santuoka yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga (Pradžios 2:24). Poligamija, homoseksualūs santykiai ar poros gyvenimas kartu be santuokinių įsipareigojimų Dievo akyse yra nepriimtina (1 Korintiečiams 6:9; 1 Tesalonikiečiams 4:3). Jėzus ragino savo sekėjus laikytis normų, kurias Dievas vyrui ir žmonai nustatė dar žmonijos istorijos pradžioje (Morkaus 10:6–8).

 Dievo akyse santuoka yra įsipareigojimas visam gyvenimui. Susituokdami vyras ir moteris prisiekia vienas kitam ištikimybę ir pasižada būti drauge iki mirties. Dievas tikisi, kad sutuoktiniai šio pažado laikysis (Morkaus 10:9).

 Aišku, kartais dėl kokių nors priežasčių sutuoktiniams tenka kurį laiką pagyventi atskirai, pavyzdžiui, kai vyras ar žmona turi išvykti pasirūpinti artimaisiais. Tačiau skaitydami Bibliją suprantame, kad gyvenimas atskirai nėra tinkamas būdas spręsti tarpusavio problemas. Jeigu iškyla nesutarimų, sutuoktiniai skatinami kuo greičiau susitaikyti (1 Korintiečiams 7:10).

 Vienintelė priežastis, dėl ko Biblijoje sutuoktiniams leidžiama išsiskirti, yra svetimavimas (Mato 19:9). Jeigu vyras ir žmona nusprendžia išsiskirti ar gyventi atskirai dėl kokios nors kitos priežasties – ne dėl svetimavimo, – jie neturi biblinio pagrindo susitikinėti su kitu žmogumi ar kurti kitą šeimą (Mato 5:32; 1 Korintiečiams 7:11).

 Dievas iš krikščionių tikisi, kad jie laikysis šalies įstatymų dėl santuokos (Titui 3:1). Taigi jie savo santuoką įregistruos, jei tik egzistuoja teisinės galimybės tą padaryti. a Vienas kitam teisiškai įsipareigodami sutuoktiniai parodys pagarbą šalies valdžiai ir Dievui.

•   Bendra sutuoktinių atsakomybė. Sutuoktiniai turi vienas kitą mylėti ir gerbti (Efeziečiams 5:33). Jie turi rūpintis vienas kito seksualiniais poreikiais ir saugotis bet kokio pobūdžio neištikimybės (1 Korintiečiams 7:3; Hebrajams 13:4). Jeigu šeimoje yra vaikų, abu sutuoktiniai yra atsakingi už jų auklėjimą (Patarlių 6:20).

   Biblijoje nėra smulkiai nurodyta, kas ir kiek šeimoje turėtų dirbti. Joje taip pat nėra pasakyta, kas ir kokius darbus turi atlikti namuose. Dėl tokių dalykų sutuoktiniai sprendžia patys.

•   Vyro vaidmuo šeimoje. Biblijoje rašoma: „Vyras yra žmonos galva“ (Efeziečiams 5:23). Jis turi vadovauti savo šeimai ir priimti žmonai ir vaikams naudingus sprendimus.

   Vyras turi rūpintis fizinėmis, emocinėmis ir dvasinėmis šeimos reikmėmis (1 Timotiejui 5:8). Jeigu priimdamas sprendimus vyras tarsis su žmona ir atsižvelgs į jos nuomonę, bus akivaizdu, kad žmoną jis gerbia ir vertina (Patarlių 31:11, 28). Biblijoje sakoma, kad vyras savo šeimai vadovauti privalo švelniai ir su meile (Kolosiečiams 3:19).

•   Žmonos vaidmuo šeimoje. Biblijoje sakoma: „Žmona tegul didžiai gerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33). Dievas tikisi, kad žmona pripažins vyrą šeimos galva ir jį gerbs.

   Žmonos vaidmuo šeimoje – būti vyro padėjėja, gerbti jo vadovavimą ir padėti priimti sprendimus (Pradžios 2:18). Moteris, kuri stengiasi būti gera žmona, Biblijoje yra labai giriama (Patarlių 31:10).

 Ne. Tiesa, senovėje Dievas kai kuriems savo tarnams buvo davęs tokį įsakymą (Pradžios 1:28; 9:1). Tačiau krikščionims nurodymo turėti vaikų nėra duota. Jėzus savo sekėjams nesakė, kad jie privalo turėti vaikų. To nesakė ir pirmieji jo mokiniai. Turėti vaikų ar ne, sutuoktiniai sprendžia patys.

 Biblijoje yra užrašyta principų, kuriais vadovaudamiesi sutuoktiniai gali būti laimingi. Joje taip pat yra principų, padedančių spręsti tarpusavio nesutarimus arba apskritai jų išvengti.

 Jei sutuoktiniai vadovaujasi Biblijos principais, jie...

•   ugdosi nesavanaudišką meilę vienas kitam (1 Korintiečiams 13:4–7; Kolosiečiams 3:14);

•   mokosi pakęsti vienas kito skirtybes (1 Korintiečiams 10:24);

•   stengiasi būti geri klausytojai (Jokūbo 1:19);

•   vienas kitą gerbia (Romiečiams 12:10);

•   vienas kitam atleidžia (1 Petro 4:8);

•   yra ištikimi vienas kitam (Morkaus 10:9);

•   ugdosi kantrybę (Efeziečiams 4:2, 3);

•   yra darni komanda (Mokytojo 4:9);

•   stiprina tarpusavio ryšį (Giesmių giesmės 8:7).