Ar krikščionys atsisako medikų pagalbos?
Ne. Savo sekėjams sakydamas „ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ Jėzus leido suprasti, kad prireikus dera kreiptis pagalbos į medikus (Mato 9:12). Nors Biblija nėra medicinos vadovėlis, joje randame principų, padedančių ir šioje srityje elgtis taip, kaip patinka Dievui.
Atsakykite sau į tokius klausimus
1. Ar suprantu, koks gydymas man yra siūlomas? Biblija pataria neskubėti tikėti viskuo, ką girdime, o pirma paieškote patikimos informacijos (Patarlių 14:15).
2. Gal turėčiau pasiteirauti dar vieno ar dviejų medikų nuomonės? Verta pasitarti „su daugeliu“, ypač jeigu liga rimta (Patarlių 15:22).
3. Gal sutikęs su šiuo gydymo metodu būčiau verčiamas pažeisti Biblijos įsakymą susilaikyti nuo kraujo? (Apaštalų darbų 15:20)
4. Ar diagnozavimo metodas arba gydymas nėra susijęs su okultizmu? Biblijoje bet kokia okultinė veikla smerkiama (Galatams 5:19–21). Todėl pamąstykite:
ar gydytojas nesinaudoja paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis?
ar gydymas nėra pagrįstas tikėjimu, kad ligas sukelia įžeisti dievai arba burtais užsiimantys priešai?
ar vaistų ruošimas arba vartojimas nėra susijęs su aukų atnašavimu, užkalbėjimais ir kitais okultiniais ritualais ar atributais?
5. Ar dėl sveikatos nerimauju ne per daug? Biblijoje patariama: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems žmonėms“ (Filipiečiams 4:5). Jei esame supratingi, susitelksime į tai, kas svarbiau, pavyzdžiui, į dvasinę veiklą (Filipiečiams 1:10; Mato 5:3).