2 Karalių 2:1–25

  • Elijas pakyla viesulu į dangų (1–18)

    • Eliziejui atitenka Elijo apsiaustas (13, 14)

  • Jericho vandenį Eliziejus padaro sveiką (19–22)

  • Meškos sudrasko 42 vaikus (23–25)

2  Jehova buvo nusprendęs pakelti Eliją+ viesulu į dangų.+ Elijas su Eliziejumi+ tuo metu ėjo iš Gilgalo.+  Elijas paprašė Eliziejaus: „Būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia į Betelį.“ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – atsakė Eliziejus. Taip jiedu kartu atkeliavo į Betelį.+  O Betelyje prie Eliziejaus priėjo pranašų sūnūs* ir ėmė sakyti: „Ar žinai, kad šiandien Jehova paims tavo viešpatį ir tu nebeturėsi šeimininko?“+ – „Taip, žinau, – atsakė Eliziejus. – Nekalbėkit apie tai.“  Dabar Elijas jo vėl paprašė: „Eliziejau, būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia į Jerichą.“+ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – atsakė Eliziejus. Ir jiedu kartu nuėjo į Jerichą.  Jeriche irgi buvo pranašų sūnų. Priėję prie Eliziejaus, tie ėmė sakyti: „Ar žinai, kad šiandien Jehova paims tavo viešpatį ir tu nebeturėsi šeimininko?“ – „Taip, žinau, – atsakė Eliziejus. – Nekalbėkit apie tai.“  Elijas jo dar kartą paprašė: „Būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia prie Jordano.“ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – vėl atsakė Eliziejus. Tad abu traukė toliau.  Iš paskos jiems sekė penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų. Kai jiedu sustojo prie Jordano, tie irgi sustojo ir viską stebėjo iš tolo.  Elijas paėmęs susuko savo apsiaustą,+ sudavė juo per vandenį ir vanduo persiskyrė į abi puses. Taip jiedu perėjo sausu dugnu.+  Kai jau buvo kitapus Jordano, Elijas tarė Eliziejui: „Sakyk, ką galėčiau dėl tavęs padaryti, kol dar nesu nuo tavęs paimtas.“ Eliziejus paprašė: „Meldžiu, tegul man atitenka dviguba dalis+ tavosios dvasios!“+ – 10  „Prašai sunkaus dalyko, – atsakė Elijas. – Jeigu matysi, kaip mane nuo tavęs paims, tau bus tai suteikta, o jeigu nematysi, nebus.“ 11  Taip jiems beeinant ir besišnekant, staiga pasirodė ugninis vežimas su ugniniais žirgais+ ir juodu perskyrė. Elijas pakilo viesulu į dangų.+ 12  Tai regėdamas, Eliziejus ėmė šaukti: „Tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimas ir raitininkai!“+ Elijui pradingus, Eliziejus griebė ir persiplėšė drabužius.+ 13  Tada pakėlė nukritusį Elijo apsiaustą+ ir, sugrįžęs prie Jordano, atsistojo ant upės kranto. 14  Tuo Elijo apsiaustu jis sudavė per vandenį ir tarė: „Kur yra Jehova, Elijo Dievas?“ Jam sudavus, vanduo persiskyrė į abi puses ir Eliziejus perėjo per upę.+ 15  Jeriche gyvenantys pranašų sūnūs, iš tolo jį pamatę, ėmė sakyti: „Elijo dvasia perėjo Eliziejui!“+ Jie atėjo pasitikti jo ir žemai nusilenkė. 16  „Štai tarp tavo tarnų yra penkiasdešimt šaunių vyrų, – kalbėjo jie. – Leisk jiems eiti ieškoti tavo šeimininko. Gal Jehovos dvasia pakėlusi* numetė jį ant kokio kalno ar kokiame slėnyje.“+ – „Ne, nereikia tų vyrų siųsti!“ – sakė jis. 17  Bet jie tol įkalbinėjo Eliziejų, kol jam pasidarė nesmagu, ir jis nusileido: „Gerai, siųskite.“ Tad jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų. Tie ieškojo Elijo tris dienas, tačiau nerado. 18  Eliziejus tuo tarpu buvo Jeriche.+ Vyrams sugrįžus, jis tarė: „Sakiau, kad nereikia eiti.“ 19  Po kurio laiko į Eliziejų kreipėsi miesto gyventojai: „Mūsų viešpatie, šis miestas, kaip matai, yra geroje vietoje,+ tik vanduo čia blogas ir žemė nevaisinga*.“ – 20  „Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos“, – paliepė Eliziejus. 21  Tada nuėjo prie vandens ištakų ir subėręs ten druską+ tarė: „Taip sako Jehova: ‘Padariau šį vandenį sveiką. Daugiau nebekils iš jo nei mirtis, nei nevaisingumas*.’“ 22  Kaip Eliziejus pasakė, taip ir įvyko: tos vietovės vanduo iki šiol tebėra sveikas. 23  Iš ten Eliziejus patraukė į Betelį. Jam einant keliu, iš miesto išėjo vaikėzai ir ėmė iš jo tyčiotis.+ „Ei, pliki, nešdinkis! – jie šūkavo. – Pliki, nešdinkis!“ 24  Atsigręžęs ir į juos pažiūrėjęs, jis juos prakeikė Jehovos vardu. Ir dvi meškos,+ atėjusios iš miško, sudraskė 42 vaikus.+ 25  Paskui Eliziejus nukeliavo iki Karmelio kalno,+ o iš ten sugrįžo į Samariją.

Išnašos

Pranašų sūnumis tikriausiai vadino žmones, kurie dar tik buvo ruošiami pranašo tarnystei, arba pranašus, kurie gyveno grupėmis.
Arba „Gal Jehovos vėjas pakėlęs“.
Arba galbūt „ir kraštas kenčia nuo persileidimų“.
Arba galbūt „persileidimai“.