Giesmių giesmė 7:1–13
7 „Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais,o prakilnioji mergele!
Tavo klubų linkis dailusit menininko rankų darbas.
2 Tavo bamba – apvali taurė,tenestinga joje gardinto vyno.
Tavo pilvas – lelijomis apkaišytakviečių krūvelė.
3 Tavo krūtys it dvynukai,du gazelės jaunikliai.+
4 Tavo kaklas+ it dramblio kaulo bokštas,+akys+ kaip Hešbono+ tvenkiniaiprie Bat Rabimų vartų.
Tavo nosis kaip Libano bokštas,žvelgiantis Damasko link.
5 Tavo galva iškili it Karmelis,+garbanos+ lyg purpurinė vilna,+tavo krintančios sruogos pavergė karalių.
6 Kokia tu graži, kokia tu miela, mano mylima mergele!
Tu – mano didžiausias džiaugsmas!
7 Tavo stuomuo lyg palmės,tavo krūtys kaip datulių kekės.+
8 Tariau: ‘Įlipsiu į palmęir pasiskinsiu jos vaisių.’
Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekėsir tavo kvėpsnis kvapnus lyg obuoliai,
9 o lūpos* lyg geriausias vynas.“ –
„Tegul jis švelniai liejas mano mylimajam,lengvai liesdamas miegančiųjų lūpas.
10 Aš esu savo mylimojo,+ir jis manęs trokšta.
11 Ateik, mano mylimasis,eikime į laukus,apsinakvokime tarp lavsonijų.+
12 Atsikelsime anksti ir eisime į vynuogynus,pažiūrėsime, ar neišleido ūgliukų vynmedžiai,ar neapsipylė jie žiedais,+o gal granatmedžiai jau pražydo.+
Ten savo meilę tau dovanosiu.+
13 Mandragoros+ skleidžia savo aromatą,prie mūsų durų – visokie rinktiniai vaisiai.+
Tuos vaisius, šviežius ir džiovintus*,laikau tau, mano mylimasis.
