Išėjimo 22:1–31

  • Teisiniai nuostatai izraelitams (1–31)

    • Dėl vagystės (1–4)

    • Dėl žalos pasėliams (5, 6)

    • Dėl žalos atlyginimo ir dėl nuosavybės (7–15)

    • Dėl suvedžiojimo (16, 17)

    • Dėl Dievo garbinimo ir socialinio teisingumo (18–31)

22  Jeigu kas pavagia jautį ar avį ir pavogęs papjauna arba parduoda, turės už jautį atiduoti penkis jaučius, o už avį – keturias avis.+  (Jeigu kas nors, užklupęs besilaužiantį į namus vagį,+ jam užtvoja ir šis miršta, kraujo kaltės nėra,  tačiau jeigu tai įvyksta saulei jau patekėjus, jis užsitraukia kraujo kaltę.) Vagis turi atlyginti už tai, ką pavogė. Jeigu jis nieko neturi, bus parduotas, kad atidirbtų už tai, ką pavogė.  Jeigu pavogtas gyvulys – jautis, asilas ar avis – randamas pas jį gyvas, vagis turės atlyginti už jį dvigubai.  Jei kas nors paleidžia ganytis savo gyvulius į ganyklą ar vynuogyną ir tie nuklysta į kito žmogaus lauką, gyvulių šeimininkas turės atlyginti nuostolį geriausia savo laukų ar vynuogyno derliaus dalimi.  Jeigu kyla gaisras ir ugnis, įsimetusi į dygiakrūmius, išplinta ir sunaikina javų pėdus, dar nenupjautus javus ar lauką, gaisro sukėlėjas turės atlyginti už tai, kas sudegė.  Jeigu kas nors duoda artimui pasaugoti pinigus ar daiktus ir šie iš jo namų pavagiami, vagis, jei bus surastas, turės atlyginti nuostolį dvigubai.+  Jei vagies rasti nepavyktų, namų šeimininką atvesite Dievo akivaizdon,+ kad būtų nustatyta, ar jis pats nepasisavino* artimo nuosavybės.  Kiekvienu atveju, kai žmogus apkaltina kitą pasisavinus jo jautį, asilą, avį, drabužį ar kokį daiktą, kurio yra pasigedęs, ir pareiškia: ‘Tai mano!’, abi pusės pateiks tą reikalą Dievui.+ Tas, kurį Dievas nurodys esant kaltą, turės artimui atlyginti nuostolį dvigubai.+ 10  Jei kas nors paprašo savo artimą pasaugoti jo asilą, jautį, avį ar kokį kitą gyvulį ir gyvulys nugaišta, yra sužalojamas ar niekam nematant pagrobiamas, 11  žmogus, kuris gyvulį saugojo, turės prisiekti Jehovos akivaizdoje, kad nepasisavino* artimo nuosavybės. Savininkas priims jo priesaiką ir nuostolio atlyginti nereikės.+ 12  Tačiau jeigu gyvulys buvo pavogtas,* savininkui turės būti už jį atlyginta. 13  Jeigu gyvulį sudraskė žvėris, žmogus turi atnešti, kas liko, kaip įrodymą. Už žvėries sudraskytą gyvulį atlyginti nereikės. 14  Jeigu kas nors iš artimo pasiskolina gyvulį ir tas, savininkui šalia nesant, susižaloja arba nugaišta, gyvulį pasiskolinęs žmogus turės atlyginti nuostolį. 15  Tačiau jeigu savininkas tuo metu buvo šalia, nuostolio atlyginti nereikės. Jeigu gyvulys buvo išnuomotas, atlygis už nuostolį bus nuomos mokestis. 16  Jeigu koks vyras suvedžioja nesužadėtą mergelę ir su ja sugula, privalės sumokėti už ją nuotakos išpirką ir paimti ją į žmonas.+ 17  Jeigu jos tėvas nesutiktų išleisti už jo dukters, jis vis tiek turės sumokėti tiek, kiek mokama už nuotaką. 18  Būrėjos nepaliksi gyvos.+ 19  Kas sueina su gyvuliu, turi būti nubaustas mirtimi.+ 20  Kas tik aukotų aukas svetimiems dievams, ne Jehovai, turi būti nubaustas mirtimi.+ 21  Svetimšalio neskriausi ir neišnaudosi,+ nes ir patys buvote svetimšaliai Egipto krašte.+ 22  Neskriausite našlės ar našlaičio.+ 23  Jeigu juos skriaustumėte ir jie manęs šauktųsi, tikrai išgirsiu jų šauksmą.+ 24  Aš užsidegsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju. Jūsų žmonos taps našlėmis ir jūsų vaikai liks be tėvo. 25  Jeigu paskolinsi pinigų neturtingam tautiečiui, nesielgsi su juo kaip palūkininkas*, palūkanų neimsi.+ 26  Jeigu paimtum iš artimo jo apsiaustą kaip užstatą,+ turi jį grąžinti iki saulėlydžio, 27  nes tas apdaras yra vienintelis apklotas jo kūnui. Kuo gi jis užsiklos eidamas miegoti?+ Jeigu jis manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu, nes esu atjautus*.+ 28  Nekeiksi Dievo+ ir neburnosi prieš savo tautos vadą*.+ 29  Nuėmęs gausų derlių ir prisispaudęs apsčiai aliejaus ir vyno, nedelsi paaukoti man atnašos.+ Atiduosi man savo pirmagimį sūnų.+ 30  Taip pat darysi ir su jaučio ir avies jaunikliu.+ Septynias dienas jis liks su motina, o aštuntą dieną atiduosi man.+ 31  Turite būti mano šventa tauta,+ todėl nevalgysite žvėries sudraskyto gyvūno mėsos.+ Išmesite ją šunims.

Išnašos

Pažod. „neuždėjo rankos ant“.
Pažod. „neuždėjo rankos ant“.
Matyt, kalbama apie atvejį, kai žmogus, kuriam gyvulys buvo patikėtas saugoti, galėjo užkirsti vagystei kelią, bet elgėsi aplaidžiai.
Arba „lupikautojas“.
Arba „maloningas“.
Arba „valdovą“.