Jozuės 11:1–23
11 Hacoro karalius Jabinas, apie tai išgirdęs, pasiuntė žinią Madono karaliui Jobabui,+ Šimrono karaliui, Achšafo karaliui,+
2 karaliams, valdantiems šiaurinę aukštumų dalį, lygumas* į pietus nuo Kinereto, Šefelą ir Doro aukštumas+ vakaruose,
3 ir kanaaniečiams,+ gyvenantiems rytuose ir vakaruose, – amoritams,+ hetitams, perizams, jebusiečiams aukštumose ir hivams+ Hermono papėdėje,+ Micpos krašte.
4 Visi tie karaliai su savo pulkais, gausiais it pajūrio smiltys, su daugybe žirgų ir kovos vežimų leidosi į kelią.
5 Jie atžygiavo į sutartą vietą prie Meromo versmių ir įkūrę tenai stovyklą ėmė rengtis kovai su Izraeliu.
6 Jehova Jozuei pasakė: „Nebijok jų,+ nes rytoj tuo pačiu metu atiduosiu juos izraelitams. Visus juos išžudysite, jų žirgus suluošinsite,+ o kovos vežimus sudeginsite.“
7 Prie Meromo versmių įsikūrusią priešų stovyklą Jozuė ir jo kariai užpuolė netikėtai.
8 Jehova atidavė priešus jiems į rankas+ ir izraelitai juos nugalėjo. Jie vijosi priešus iki Didžiojo Sidono,+ Misrefot Maimų+ ir iki Micpės slėnio rytų link ir triuškino tol, kol nė vieno neliko gyvo.+
9 Kaip Jehova buvo liepęs, Jozuė jų žirgus suluošino ir kovos vežimus sudegino.+
10 Tada Jozuė patraukė atgal, Hacoro link. Atžygiavęs jis miestą užėmė ir jo karalių nužudė kalaviju+ (Hacoras buvo iš visų tų karalysčių galingiausias).
11 Izraelitai kalaviju išžudė visus* tame mieste+ – nepaliko gyvo nė vieno, kas kvėpuoja,+ o patį Hacorą sudegino.
12 Jozuė paėmė visus anų karalių miestus ir karalius nužudė kalaviju.+ Jis išžudė visus,+ kaip Jehovos tarnas Mozė buvo įsakęs.
13 Tačiau izraelitai nedegino nė vieno miesto, pastatyto ant kalvos, išskyrus Hacorą – tik jį Jozuė sudegino.
14 Visą tų miestų turtą ir gyvulius izraelitai pasiėmė sau kaip grobį.+ O žmones žudė kalaviju, kol išžudė visus+ ir neliko nė vieno gyvo.+
15 Kaip Jehova buvo įsakęs savo tarnui Mozei ir kaip Mozė buvo įsakęs Jozuei,+ taip Jozuė ir padarė. Neliko nepadaryta nieko, ką Jehova buvo Mozei įsakęs.+
16 Jozuė užėmė visą kraštą – aukštumas*, Negebą,+ Gošeno kraštą, Šefelą,+ Arabą+ ir Izraelio aukštumas su jų Šefela*, –
17 kraštą nuo Halako kalno, stovinčio palei Seyrą, iki pat Baal Gado+ Libano slėnyje, prie Hermono kalno papėdės.+ Jis nugalėjo visus jo karalius. Jozuė sučiupo juos ir išžudė.
18 Su tais karaliais jis kariavo gana ilgai.
19 Nė vienas miestas nesudarė su izraelitais taikos – tik Gibeonas, kur gyveno hivai,+ – todėl izraelitai tuos miestus paėmė ginklu.+
20 Jehova leido tų žmonių širdims užkietėti,+ kad jie kariautų su Izraeliu ir žūtų, mat nebuvo dėl ko jų pasigailėti.+ Juos reikėjo sunaikinti, kaip Jehova buvo Mozei įsakęs.+
21 Tuo pačiu metu Jozuė sunaikino anakiečius,+ gyvenančius aukštumų miestuose – Hebrone, Debyre, Anabe – ir visose Judo ir Izraelio aukštumose. Jis sunaikino ir anakiečius, ir jų miestus.+
22 Izraelio krašte anakiečių nebeliko, išskyrus Gazą,+ Gatą+ ir Ašdodą.+
23 Jozuė užėmė visą kraštą, kaip Jehova buvo Mozei pažadėjęs,+ ir atidavė Izraeliui jį paveldėti – kiekvienai giminei jos dalį.+ Tada kraštas ilsėjosi nuo karų.+
