Kunigų 27:1–34
27 Jehova toliau kalbėjo Mozei:
2 „Sakyk izraelitams: ‘Jei žmogus, davęs ypatingą įžadą+ atiduoti Jehovai kokį asmenį, turėtų už jį sumokėti nustatytą sumą,
3 ta suma už vyrą nuo 20 iki 60 metų amžiaus bus 50 sidabro šekelių*, tai yra šventovės šekelių*,
4 o suma už moterį bus 30 šekelių.
5 Už vyrą nuo 5 iki 20 metų reikės sumokėti 20 šekelių, o už tokio pat amžiaus moterį – 10 šekelių.
6 Už berniuką nuo vieno mėnesio iki penkerių metų amžiaus reikės sumokėti 5 sidabro šekelius, o už mergaitę – 3 sidabro šekelius.
7 Už vyrą, kuriam 60 metų ar daugiau, reikės mokėti 15 šekelių, už moterį – 10 šekelių.
8 Jeigu žmogus neturi iš ko sumokėti tokios sumos,+ jis nueis pas kunigą. Kunigas nustatys, kiek reikia sumokėti, atsižvelgdamas į tai, kiek įžadą davęs žmogus išgali.+
9 Jeigu žmogus įžadu prisiekia atiduoti Jehovai gyvulį, tinkamą aukoti, tai tas Jehovai pažadėtas gyvulys bus šventas.
10 Žmogus negalės jo pakeisti ar pamainyti į kitą – nei prastesnio į geresnį, nei geresnio į prastesnį. Jeigu tą gyvulį jis norėtų pakeisti kitu, šventi taps abu gyvuliai – ir pirmasis, ir antrasis.
11 Jeigu žmogus pažada Jehovai atiduoti nešvarų gyvulį,+ netinkamą aukoti, atves jį pas kunigą,
12 kad kunigas įvertintų, ar jis geras ar prastas, ir nustatytų jo kainą. Gyvulio kaina bus tokia, kokią nustatys kunigas.
13 Jeigu žmogus norėtų tokį gyvulį atpirkti, sumokės penktadaliu daugiau, nei buvo nustatyta.+
14 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai paskirtų savo namą, kunigas įvertins, kokia jo būklė – gera ar prasta, – ir tą namą įkainos. Namo kaina bus tokia, kokią nustatys kunigas.+
15 Jeigu atiduotą namą žmogus norėtų atpirkti, jis turės sumokėti penktadaliu daugiau, nei buvo įkainota, ir namas vėl bus jo.
16 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai atiduotų dalį savo lauko, jo vertė bus nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek sėklos reikia jam apsėti. Už kiekvieną homerą* miežių sėklos bus skaičiuojama po 50 sidabro šekelių.
17 Tokia bus lauko vertė, jeigu jis kaip šventa auka atiduodamas jubiliejaus metais.+
18 Tačiau jeigu lauką žmogus atiduoda po jubiliejaus, kunigas apskaičiuos jo kainą atsižvelgdamas į tai, kiek metų liko iki kito jubiliejaus, – lauko kaina bus atitinkamai mažesnė.+
19 Jeigu atiduotą lauką žmogus vėliau norėtų atpirkti, turės sumokėti penktadaliu daugiau, negu jis buvo įkainotas, ir laukas vėl priklausys jam.
20 Jeigu žmogus lauko neatpirktų ir jis būtų parduotas kam kitam, jo atpirkti nebebus galima.
21 Per jubiliejų, kai laukai sugrąžinami, tas laukas taps šventa Jehovos nuosavybe – tuo, kas paskirta jam neatšaukiamai, – ir priklausys kunigams.+
22 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai atiduotų ne paveldėtą, o pirktą lauką,+
23 kunigas apskaičiuos jo vertę atsižvelgdamas į tai, kiek metų liko iki jubiliejaus, ir žmogus nustatytą sumą sumokės tą pačią dieną.+ Tai bus šventa auka Jehovai.
24 Jubiliejaus metais tas laukas sugrįš žmogui, iš kurio buvo nupirktas ir kuriam priklauso.+
25 Viskas turi būti įvertinama šventovės šekeliais. Šekelį turi sudaryti 20 gèrų*.
26 Niekas negali atiduoti kaip šventos aukos Dievui gyvulio pirmadėlio, nes pirmasis gyvulio jauniklis ir taip priklauso Jehovai.+ Ar tai būtų jaučio, ar avies pirmadėlys, jis priklauso Jehovai.+
27 Jeigu gyvulio pirmadėlys nešvarus*, žmogus gali jį išpirkti. Jis turėtų sumokėti tiek, kiek gyvulys vertas, ir pridėti prie to penktadalį.+ Jeigu gyvulio neišpirktų, šis bus parduotas už tiek, kiek yra vertas.
28 Tačiau nieko, kas Dievui paskiriama neatšaukiamai, ką žmogus Jehovai paskiria visam laikui* – ar tai būtų žmogus, gyvulys ar laukas, – nebebus galima parduoti ar išpirkti. Tai, kas paskirta neatšaukiamai, Jehovai yra labai šventa.+
29 Joks pasmerktas, tai yra joks sunaikinti paskirtas žmogus, negali būti išpirktas.+ Jis turi būti nužudytas.+
30 Krašto derliaus dešimtoji dalis*+ – ar tai būtų javų, ar vaisių – visada priklausys Jehovai. Tai šventa dalis, skirta Jehovai.
31 Jeigu žmogus norėtų išpirkti kurių nors savo žemės vaisių dešimtinę, turės mokėti penktadaliu didesnę kainą.
32 Kas dešimtas gyvulys iš avių ir ožkų kaimenės ir galvijų bandos – iš visko, kas praeina po piemens lazda, – bus šventa dalis, skirta Jehovai.
33 Jam nereikia tikrinti, ar gyvulys geras ar prastas, ir nereikia jo pakeisti kitu. Jeigu pakeistų, šventi bus abu gyvuliai – ir pirmasis, ir antrasis.+ Išpirkti to gyvulio negalima.’“
34 Tokius įsakymus ant Sinajaus kalno+ Jehova paskelbė Mozei, kad šis perduotų juos izraelitams.
Išnašos
^ Šekelis buvo lygus 11,4 g. Žr. priedą B14.
^ Arba „šventųjų šekelių“.
^ Homeras buvo lygus 220 L. Žr. priedą B14.
^ Gera buvo lygi 0,57 g. Žr. priedą B14.
^ Tikriausiai su kokiu trūkumu.
^ Arba „ką žmogus paskiria sunaikinti“.
^ Arba „dešimtinė“.
