Pradžios 12:1–20

  • Abromas išeina iš Harano į Kanaaną (1–9)

    • Dievo pažadas Abromui (7)

  • Abromas ir Saraja Egipte (10–20)

12  Jehova Abromui tarė: „Eik iš savo krašto, palik savo gimines ir tėvo namus ir keliauk į kraštą, kurį tau parodysiu.+  Padarysiu iš tavęs didelę tautą, laiminsiu tave, išaukštinsiu tavo vardą ir tu tapsi palaiminimu.+  Laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tą, kuris tave niekina.+ Per tave bus palaimintos visos žemės giminės.“+  Abromas išėjo, kaip Jehova jam paliepė, drauge su juo išėjo ir Lotas. Kai Abromas paliko Haraną, jam buvo 75 metai.+  Abromas pasiėmė savo žmoną Sarają,+ savo brolio sūnų Lotą,+ visą turtą, kurį buvo užgyvenę,+ ir žmones, kuriuos buvo įsigiję Harane, ir leidosi į Kanaano kraštą.+ Įžengęs į Kanaaną,  Abromas keliavo per kraštą ir pasiekė Sichemą,+ vietovę netoli didžiųjų Morės medžių.+ (Tuo metu krašte gyveno kanaaniečiai.)  Tada Jehova pasirodė Abromui ir pasakė: „Šią žemę atiduosiu tavo palikuoniams.“+ Ten, kur Jehova pasirodė, Abromas pastatė jam aukurą.  Paskui jis nukeliavo į aukštumas, esančias į rytus nuo Betelio,+ ir ten įsirengė stovyklą. (Betelis buvo vakaruose, o Ajas+ – rytuose.) Čia Abromas irgi pastatė Jehovai aukurą+ ir šaukėsi Jehovos vardo.+  Tada jis išardė palapines ir, vietomis sustodamas ir įsirengdamas stovyklą, toliau keliavo Negebo+ link. 10  Krašte kilo badas ir Abromas leidosi į Egiptą, ketindamas kurį laiką ten pagyventi,+ mat badas buvo nuožmus.+ 11  Prieš įžengdamas į Egiptą, savo žmonos Sarajos jis paprašė: „Paklausyk manęs. Esi graži moteris,+ 12  todėl egiptiečiai tave išvydę sakys: ‘Tai jo žmona.’ Tada jie mane nužudys, o tave pasiims sau*. 13  Prašyčiau sakyti, kad esi mano sesuo. Tada man nenutiks nieko bloga ir mano gyvybė* bus išsaugota.“+ 14  Kai Abromas įžengė į Egiptą, egiptiečiai netruko pastebėti, kad su juo esanti moteris labai graži. 15  Ją pamatė ir faraono didžiūnai. Šie išgyrė moterį faraonui, ir ji buvo paimta į faraono namus. 16  Faraonas dėl jos maloniai elgėsi su Abromu – davė jam avių, galvijų, asilų ir asilių, tarnų ir tarnaičių, taip pat kupranugarių.+ 17  Tačiau Jehova dėl Abromo žmonos Sarajos+ vargino faraoną ir jo šeimyną didelėmis nelaimėmis. 18  Tada faraonas pasikvietė Abromą ir paklausė: „Kodėl su manimi taip pasielgei? Kodėl nesakei, kad ji tavo žmona? 19  Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo?+ Vos nepaėmiau jos į žmonas! Imk štai savo žmoną ir keliauk iš čia!“ 20  Faraonas davė savo vyrams nurodymų dėl Abromo ir tie išlydėjo jį drauge su žmona ir viskuo, ką jis turėjo.+

Išnašos

Pažod. „paliks gyvą“.
Arba „siela“. Žr. žodynėlį.