Pradžios 18:1–33

  • Abraomą aplanko trys angelai (1–8)

  • Pažadas, kad Sara pagimdys sūnų; Sara juokiasi (9–15)

  • Abraomas prašo dėl Sodomos (16–33)

18  Paskui Jehova+ pasirodė Abraomui prie didžiųjų Mamrės medžių.+ Buvo pats dienos karštymetis ir Abraomas sėdėjo prie palapinės angos.  Jis pakėlė akis ir mato – netoliese stovi trys vyrai.+ Juos išvydęs, Abraomas atbėgo nuo palapinės angos jų pasitikti, nusilenkė iki žemės  ir tarė: „Jehova, jei radau malonę tavo akyse, užeik pas savo tarną.  Leiskite atnešti truputį vandens kojoms nuplauti.+ Ir pailsėkite po medžiu.  Kadangi užsukote pas savo tarną, atnešiu kąsnį duonos jums pasistiprinti*. Paskui galėsite keliauti toliau.“ Šie atsakė: „Gerai. Daryk, kaip sakai.“  Abraomas nuskubėjo pas Sarą prie palapinės ir paliepė: „Kuo greičiau užmaišyk tešlą iš trijų saikų* geriausių miltų ir iškepk papločių.“  Tada, nubėgęs prie bandos, Abraomas parinko jauną gerą veršiuką, atidavė tarnui ir tas nuskubėjo veršiuko paruošti.  Paskui paėmė sviesto, pieno, paruoštos veršienos ir patiekė aniems vyrams. Kol jie valgė, pats stovėjo šalia po medžiu.+  „Kur tavo žmona Sara?“+ – paklausė jie. Abraomas atsakė: „Čia pat, palapinėje.“ 10  Vienas iš jų tarė: „Aš būtinai sugrįšiu pas tave kitąmet tuo pačiu laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų.“+ O Sara stovėjo prie palapinės angos, tam vyrui už nugaros, ir klausėsi. 11  Abraomas ir Sara buvo amžingi, žilos senatvės sulaukę.+ Sara jau buvo nebe tų metų, kai moterys gali susilaukti vaikų,*+ 12  taigi juokėsi pati sau: „Aš jau nusenusi ir mano viešpats jau senas. Negi dar patirsiu tokį džiaugsmą?“+ 13  Tada Jehova Abraomo paklausė: „Kodėl Sara juokiasi ir sako: ‘Nejau dar gimdysiu sena būdama?’ 14  Argi yra kas Jehovai neįmanoma?+ Grįšiu pas tave kitąmet šiuo laiku, ir Sara turės sūnų.“ – 15  „Aš nesijuokiau!“ – nusigandusi ėmė gintis Sara. „Netiesa, tu juokeisi“, – atsakė jis. 16  Vėliau vyrai leidosi į kelią. Abraomas išėjo kartu ir atlydėjo juos iki vietos, iš kurios matėsi Sodoma.+ 17  Tada Jehova sakė: „Nejau slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?+ 18  Juk iš jo kils didžiulė, galinga tauta ir per jį bus palaimintos visos žemės tautos.+ 19  Aš esu jį pasirinkęs*, kad jis prisakytų savo sūnums ir visai savo šeimynai po savęs eiti Jehovos keliu, daryti, kas teisu ir teisinga,+ idant aš, Jehova, ištesėčiau, ką esu Abraomui pažadėjęs.“ 20  Jehova tarė: „Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą labai garsus,+ jų nuodėmė itin sunki.+ 21  Leisiuosi žemyn pažiūrėti, ar jie taip ir elgiasi, kaip byloja mane pasiekęs šauksmas. Sužinosiu, kaip yra iš tikrųjų.“+ 22  Anie vyrai iš ten patraukė Sodomos link, o Jehova+ pasiliko su Abraomu. 23  Abraomas priėjęs prie jo paklausė: „Argi drauge su nedorėliu pražudysi ir teisųjį?+ 24  Jei mieste būtų penkiasdešimt teisių žmonių, nejau juos pražudytum? Argi nepagailėtum miesto dėl penkiasdešimties jame gyvenančių teisiųjų? 25  Tu nieku gyvu nedarytum tokio dalyko – nežudytum teisaus žmogaus drauge su nedorėliu, nestatytum teisiojo į vieną gretą su piktadariu!+ Tu tikrai taip nepadarytum.+ Argi visos žemės Teisėjas pasielgtų neteisingai?“+ 26  Jehova atsakė: „Jeigu rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisių žmonių, dėl jų pagailėsiu viso miesto.“ 27  Bet Abraomas toliau kalbėjo: „Jehova, malonėk mane dar kartą išklausyti, nors esu tik dulkės ir pelenai. 28  Jeigu iki penkiasdešimties trūktų penkių, nejau dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?“ Į tai jis atsakė: „Nesunaikinsiu, jei rasiu keturiasdešimt penkis.“+ 29  Tačiau Abraomas klausė toliau: „O jei rastum keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Nedarysiu to ir dėl keturiasdešimties.“ – 30  „Jehova, meldžiu nerūstauti,+ jei dar paklausiu, – kalbėjo Abraomas. – Kaip būtų, jei rastum trisdešimt?“ Jis atsakė: „Nenaikinsiu ir dėl trisdešimties.“ 31  Tačiau anas tęsė: „Jehova, išdrįsiu dar kartą paklausti. O jei rastum dvidešimt?“ Jis atsakė: „Nesunaikinsiu miesto ir dėl dvidešimties.“ 32  Galiausiai Abraomas tarė: „Jehova, prašau nerūstauti, kad klausiu dar kartą. Kaip, jeigu rasi dešimt?“ Jis atsakė: „Nenaikinsiu ir dėl dešimties.“ 33  Baigęs kalbėtis su Abraomu, Jehova pasitraukė.+ Tada Abraomas grįžo į savo palapinę.

Išnašos

Pažod. „kad pastiprintumėte savo širdis“.
Pažod. „trijų sejų“. Seja buvo lygi 7,33 L. Žr. priedą B14.
Pažod. „Moteriškas kelias Sarai jau buvo pasibaigęs“.
Pažod. „pažinęs“.