Pradžios 22:1–24

  • Abraomui liepiama paaukoti Izaoką (1–19)

    • Palaiminimas per Abraomo palikuonius (15–18)

  • Rebekos šeima (20–24)

22  Po visų šių įvykių Dievas Abraomą išbandė.+ Jis pašaukė jį: „Abraomai!“ – „Aš čia“, – atsiliepė šis.  Dievas tarė: „Paimk savo sūnų, savo mylimą vienturtį sūnų+ Izaoką,+ ir keliauk į Morijos kraštą.+ Ten, ant kalno, kurį tau nurodysiu, paaukok jį kaip deginamąją auką.“  Taigi atsikėlęs anksti rytą Abraomas pabalnojo asilą, pasiėmė du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Pasiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi keliauti į vietą, kurią Dievas nurodė.  Trečią dieną Abraomas pakėlęs akis išvydo tą vietą tolumoje.  Tada tarnams paliepė: „Pasilikite čia su asilu. Mudu su vaiku eisime ten pagarbinti Dievo, paskui grįšime pas jus.“  Abraomas uždėjo deginamosios aukos malkas Izaokui ant pečių, paėmė ugnies, peilį ir abu nuėjo.  „Tėve“, – tarė Izaokas. „Taip, sūnau“, – atsiliepė šis. Izaokas paklausė: „Ugnies ir malkų turime, tačiau kur avis deginamajai aukai?“  Abraomas atsakė: „Dievas parūpins avį deginamajai aukai,+ sūnau.“ Taip jiedu žingsniavo toliau.  Kai jie atėjo į Dievo nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą ir sukrovė ant jo malkas. Surišęs savo sūnui Izaokui rankas ir kojas, Abraomas paguldė jį ant malkų,+ 10  tada ištiesęs ranką paėmė peilį ir buvo besiruošiąs jį nužudyti.+ 11  Bet Jehovos angelas sušuko iš dangaus: „Abraomai, Abraomai!“ – „Aš čia!“ – atsiliepė šis. 12  Angelas tarė: „Nekelk rankos prieš berniuką, nieko jam nedaryk. Dabar žinau, kad esi dievobaimingas, nes nepagailėjai atiduoti man savo sūnaus, savo vienintelio.“+ 13  Pakėlęs akis Abraomas kiek tolėliau pamatė aviną, ragais įstrigusį į krūmus. Nuėjęs jį atsivedė ir paaukojo kaip deginamąją auką vietoj sūnaus. 14  Tai vietai Abraomas davė vardą „Jehova parūpins“*. Todėl ir šiandien sakoma: „Ant Jehovos kalno bus parūpinta.“+ 15  Jehovos angelas vėl pašaukė Abraomą iš dangaus 16  ir tarė: „Prisiekiu savimi, – tai Jehovos žodis,+ – kadangi tu tai padarei, nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,+ 17  aš laiminte tave laiminsiu ir padarysiu, kad tavo palikuonių* bus tiek, kiek žvaigždžių danguje ir kiek smilčių pajūryje.+ Tavo palikuonis* užims savo priešų vartus*.+ 18  Per tavo palikuonį*+ bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso.“+ 19  Tada Abraomas grįžo pas tarnus. Jie pakilo ir drauge parkeliavo į Beer Šebą.+ Abraomas liko gyventi Beer Šeboje. 20  Kiek vėliau Abraomas gavo žinią: „Tavo broliui Nahorui Milka irgi pagimdė vaikų:+ 21  pirmagimį Ucą ir jo brolį Būzą, taip pat Kemuelį (Aramo tėvą), 22  Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį.“+ 23  Betueliui gimė Rebeka. + Tuos aštuonis vaikus Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui. 24  Jo sugulovė, vardu Reuma, irgi pagimdė sūnų: Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

Išnašos

Arba „Jehova Jirė̃“.
Pažod. „sėklos“.
Arba „palikuoniai“. Pažod. „sėkla“.
Arba „miestus“.
Arba „palikuonius“. Pažod. „sėklą“.