Romiečiams 2:1–29
2 Taigi, žmogau, kad ir kas būtum, esi nepateisinamas,+ jeigu teisi. Jeigu teisi kitą, pasmerki save, nes darai tuos pačius dalykus kaip ir jis.+
2 Mes juk žinome, kad tuos dalykus darančių laukia Dievo teismas, ir jis bus teisingas.
3 Negi manai, žmogau, kad teisdamas žmones, darančius tuos dalykus, išvengsi Dievo teismo? Juk ir pats juos darai.
4 Kodėl niekini Dievo maloningumo,+ pakantumo+ ir kantrybės+ turtus? Nejau nesuvoki, kad, būdamas maloningas, Dievas nori paskatinti tave atgailauti?+
5 Dėl to, kad esi užsispyręs ir tavo širdis atgailauti nenori, kaupi sau rūstybę, kurią patirsi Dievo rūstybės ir jo teisingo teismo apreiškimo dieną.+
6 Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:+
7 tie, kurie šlovės, garbės ir negendamybės+ siekia ištvermingai darydami gera, gaus amžiną gyvenimą,
8 o tų, kurie mėgsta kivirčytis, kurie ne tiesai paklūsta, o neteisumui, laukia rūstybė ir pyktis.+
9 Suspaudimą ir vargą kęs kiekvienas, kas daro bloga, – pirma žydas, paskui graikas,
10 o šlovės, garbės ir ramybės* sulauks kiekvienas, kas daro gera, – pirma žydas,+ paskui graikas.+
11 Juk Dievas nėra šališkas.+
12 Visi, kas nusidėjo neturėdami Dievo įstatymo, pražus, nors ir neturi įstatymo;+ ir visi, kas nusidėjo būdami pavaldūs įstatymui, pagal tą įstatymą bus teisiami.+
13 Dievo akyse teisūs yra ne tie, kurie įstatymo klausosi, – teisiais bus pripažinti tie, kurie įstatymo laikosi.+
14 Mat jeigu įstatymo neturintys kitataučiai+ iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie, nors ir neturi įstatymo, patys sau yra įstatymas.
15 Taip jie parodo, kad įstatymo esmė įrašyta jų širdyse. Drauge su jais tai paliudija jų sąžinė, ir jų pačių mintys juos arba kaltina, arba teisina.
16 Anot gerosios naujienos, kurią skelbiu, tai bus tą dieną, kai Dievas per Kristų Jėzų teis žmonių paslaptis.+
17 O jei tu vadiniesi žydas+ ir kliaujiesi įstatymu, jei didžiuojiesi Dievu,
18 žinai jo valią ir, būdamas išmokytas pagal įstatymą,+ moki atskirti, kas išties vertinga,
19 jei laikai save aklųjų vedliu, tamsoje tūnančių šviesa,
20 nenuovokiųjų protintoju, vaikų mokytoju, per įstatymą įgijusiu pažinimo ir tiesos pagrindus,
21 tai kodėl gi, mokydamas kitą, nepamokai savęs?+ Jei skelbi: „Nevok“,+ kodėl pats vagi?
22 Jei sakai: „Nesvetimauk“,+ kodėl pats svetimauji? Jei bjauriesi stabais, kodėl apiplėšinėji šventyklas?
23 Jei didžiuojiesi įstatymu, kodėl jį peržengi ir taip paniekini Dievą?
24 Juk kaip parašyta: „Dėl jūsų kitataučiai piktžodžiauja prieš Dievo vardą.“+
25 Apipjaustymas+ naudingas tik jeigu vykdai įstatymą,+ bet jeigu įstatymą laužai, tampi neapipjaustytu, nors esi apipjaustytas.
26 Jei tad neapipjaustytasis+ laikysis teisingų įstatymo reikalavimų, negi jis, nors ir neapipjaustytas, nebus pripažintas apipjaustytu?+
27 Tada tas, kuris nuo gimimo neapipjaustytas, įvykdydamas įstatymą nuteis tave, įstatymo laužytoją, nors tu ir turi teisyną ir esi apipjaustytas.
28 Mat ne tas yra tikras žydas, kuris žydas iš išorės,+ ir ne tas yra tikras apipjaustymas, kuris atliktas iš išorės, kūne.+
29 Tikras žydas yra tas, kuris žydas viduje+ ir kurio apipjaustyta širdis+ – apipjaustyta dvasios veikimu, o ne kaip liepiama teisyne.+ Toks susilauks pagyrimo iš Dievo, o ne iš žmonių.+
Išnašos
^ Arba „taikos“.
