Skaičių 32:1–42

  • Izraelitų gyvenvietės į rytus nuo Jordano (1–42)

32  Rubeno ir Gado palikuonių+ kaimenės buvo gausios. Matydami, kad Jazero+ ir Gileado kraštas labai geras gyvuliams auginti,  jie atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendruomenės vadus ir sakė:  „Atarotų, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono,+ Elealės, Sebamo, Nebojo+ ir Beono+  žemės, kurias Jehova užkariavo Izraelio bendruomenės akivaizdoje,+ yra labai geros gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime daug gyvulių.+  Tad jei radome malonę tavo akyse, – tęsė jie, – duok mums šį kraštą nuosavybėn. Leisk pasilikti šiapus Jordano.“  Mozė Gado ir Rubeno palikuoniams atsakė: „Nejau jūsų broliai kariaus, o jūs sėdėsite čia?  Negi norite savo tautiečiams atimti ryžtą, kad nesikeltų į kraštą, kurį Jehova jiems atiduoda?  Sykį jūsų tėvai taip jau padarė, kai iš Kadeš Barnėjos siunčiau juos tos šalies išžvalgyti.+  Jie nukeliavo į Eškolo slėnį*,+ išžvalgė kraštą, kurį Jehova buvo pažadėjęs izraelitams atiduoti, ir sugrįžę visus atkalbinėjo, kad ten neitų.+ 10  Tą dieną Jehova užsirūstinęs prisiekė:+ 11  ‘Iš Egiptą palikusių žmonių nė vienas, kam 20 ir daugiau metų, nepamatys krašto,+ kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui,+ nes tie žmonės nėra man ištikimi. 12  Neįžengs nė vienas, išskyrus kenazo Jefunės sūnų Kalebą+ ir Nūno sūnų Jozuę,+ kurie atsidavę Jehovai visa širdimi.’+ 13  Anuomet Jehova užsirūstino ant izraelitų ir jiems teko klajoti dykumoje 40 metų,+ kol išmirė visa karta, dariusi bloga Jehovos akyse.+ 14  O dabar jūs, nusidėjėlių paderme, darote tą patį, ką ir jūsų tėvai, – kurstote Jehovos rūstybę ant Izraelio! 15  Jeigu nenorite jo klausyti, jis vėl paliks Izraelį dykumoje ir per jus pražus visa tauta.“ 16  Vėliau jie priėjo prie Mozės ir tarė: „Leisk mums įrengti aptvarus gyvuliams ir pastatyti miestus savo vaikams. 17  Mūsų vaikai liks įtvirtintuose miestuose, kur bus apsaugoti nuo vietinių gyventojų, o mes patys imsimės ginklų+ ir žygiuosime izraelitų priešakyje, kol įvesime juos į pažadėtąjį kraštą. 18  Į namus negrįšime, kol visi izraelitai negaus skirtojo paveldo, jiems priklausančios žemės.+ 19  Mes neprašysime žemės kitapus Jordano, nes jau būsime gavę paveldą į rytus nuo Jordano.“+ 20  Mozė atsakė: „Jeigu taip ir darysite – apsiginkluosite kovai, kaip liepė Jehova,+ 21  ir su ginklu rankose kelsitės per Jordaną kovoti už Jehovą, kol jis išvarys priešus iš savo akivaizdos+ 22  ir kol jūs Jehovos padedami užimsite kraštą,+ – galėsite grįžti+ ir neužsitrauksite kaltės Jehovos ir Izraelio akivaizdoje. Šitos žemės taps jums Jehovos skirta nuosavybe.+ 23  Bet jeigu to nepadarysite, nusidėsite Jehovai ir už savo nuodėmę turėsite atsakyti. 24  Tad galite statyti miestus savo vaikams ir aptvarus gyvuliams,+ tik įvykdykite, ką pažadėjote.“ 25  Gado ir Rubeno palikuoniai Mozei tarė: „Tavo tarnai, viešpatie, padarys, kaip įsakai. 26  Mūsų vaikai, žmonos, visos kaimenės ir galvijai pasiliks Gileado miestuose,+ 27  o mes, tavo tarnai, kelsimės per upę, visi su ginklu rankose, pasiruošę kovoti Jehovos akivaizdoje,+ kaip tu, viešpatie, įsakai.“ 28  Mozė davė dėl jų paliepimą kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir Izraelio giminių kilčių vadams. 29  Jis sakė: „Jeigu Gado ir Rubeno palikuoniai drauge su jumis persikels per Jordaną ir visi jų vyrai, kaip liepia Jehova, kovos, kol užkariausite kraštą, tada atiduosite jiems Gileadą.+ 30  Bet jeigu jie nesiims ginklų ir nesikels į kitą pusę, turės apsigyventi su jumis Kanaane.“ 31  Gado ir Rubeno palikuoniai su viskuo sutiko. „Ką Jehova tavo tarnams liepė, tą ir darysime, – sakė jie. – 32  Imsimės ginklų ir kelsimės į Kanaano kraštą,+ kaip Jehova liepė, kad nuosavybėn gautume žemę šiapus Jordano.“ 33  Taigi Gado giminei, Rubeno giminei+ ir pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės+ Mozė atidavė amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo valdas+ – visas jų žemes su miestais ir aplinkiniais miesteliais. 34  Gado palikuoniai pastatė* Diboną,+ Atarotus,+ Aroerą,+ 35  Atrot Šofaną, Jazerą,+ Jogbohą,+ 36  Bet Nimrą+ ir Bet Haraną+ ir šiuos miestus įtvirtino. Taip pat pastatė aptvarus savo gyvuliams. 37  Rubeno palikuoniai pastatė Hešboną,+ Elealę,+ Kirjataimus,+ 38  Neboją+ ir Baal Meoną+ (jų pavadinimai buvo pakeisti), taip pat Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė naujus pavadinimus. 39  Manaso sūnaus Machyro palikuoniai+ leidosi į žygį prieš Gileadą. Jie užėmė tas žemes ir išvarė ten gyvenančius amoritus. 40  Taigi Mozė atidavė Gileadą Manaso sūnaus Machyro palikuoniams ir šie ten įsikūrė.+ 41  Jayras iš Manaso giminės užėmė palapinių miestelius ir pavadino juos Havot Jayru*.+ 42  Nobachas kovoje paėmė Kenatą ir aplinkinius miestelius. Miestą jis pavadino Nobachu, savo vardu.

Išnašos

Arba „sausvagę“.
Arba „atstatė“.
Išvertus – „Jayro palapinių miesteliai“.