Teisėjų 5:1–31

  • Debora ir Barakas gieda pergalės giesmę (1–31)

    • Žvaigždės kovojo su Sisera (20)

    • Išsiliejo Kišono srautai (21)

    • Jehovą mylintys – lyg saulės spindesys (31)

5  Tą dieną Debora+ su Abinoamo sūnumi Baraku+ giedojo tokią giesmę:+   „Šlovinkite Jehovąuž palaidus plaukus Izraelyje*,už žmonių norą aukotis!+   Paklausykite, karaliai! Sukluskite, valdovai! Jehovai aš giedosiu,Jehovą, Izraelio Dievą,+ liaupsinsiu.+   Kai tu, Jehova, ėjai iš Seyro,+kai žygiavai iš Edomo krašto,žemė drebėjo, dangūs prapliupo,vanduo iš debesų pasipylė.   Kalnai tirpo* Jehovos akivaizdoje,+net Sinajus nyko prieš Jehovą,+ Izraelio Dievą.+   Anatos sūnaus Šamgaro+ dienomis,Jaelės+ dienomis ištuštėjo keliai,keliauninkai į aplinkkelius suko.   Izraelio kaimai be gyventojų liko,apleisti buvo tol, kol nepakilau aš, Debora,+kol nepakilau kaip motina Izraelyje.+   Jie išsirinko sau naujus dievus,+tada jų vartuose kilo karas.+ Nei skydo, nei ieties nebuvo matytitarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje.   Širdis mano – su Izraelio vadais,+jie noriai ėjo su tauta.+ Šlovinkite Jehovą! 10  Visi ant rusvų asilų jojantys,ant gražių kilimų sėdintysir keliu einantys,susimąstykite! 11  Girdytojų balsai aidėjo prie girdyklų,apie teisius Jehovos darbus jie kalbėjo –apie teisius Izraelio kaimuose gyvenančių darbus. Tada Jehovos tauta susibūrė prie vartų. 12  Pabuski, Debora,+ pabusk! Pabusk, pabusk, giedoki giesmę!+ Pakilk, Barakai!+ Veskis belaisvius, Abinoamo sūnau! 13  Kurie liko, atėjo pas iškiliuosius,Jehovos tauta susibūrė prie manęs kovoti prieš galiūnus. 14  Kurie iš Efraimo, tie buvo slėnyje,jie su tavimi, Benjaminai, su tavo žmonėmis. Iš Machyro+ pirmyn išžygiuoja vadai,iš Zabulono eina pareigūnai sutelkti karių*. 15  Su Debora buvo Isacharo didžiūnai,buvo ne tik Isacharas, bet ir Barakas.+ Jį siuntė žemyn į slėnį.+ O Rubeno giminė leidosi į širdies svarstymus. 16  Kodėl sėdėjai tarp dviejų balnakrepšių,klausydamasis, kaip piemenys kaimenėms dūduoja?+ Rubeno giminė leidosi į širdies svarstymus. 17  Gileadas nenorėjo keltis per Jordaną.+ Ir kodėl Danas nesitraukė nuo savo laivų?+ Ašeras sėdėjo sau ant jūros kranto,savo uostuose* jis pasiliko.+ 18  Zabulono žmonės gyvybės negailėjo*,nebijojo mirti ant kalvų,+ kaip ir Naftalis.+ 19  Atžygiavo karaliai ir stojo į kovą,Kanaano karaliai kovojo+Taanache, prie Megido vandenų,+bet sidabro pasigrobti jiems neteko.+ 20  Stojo į kovą žvaigždės iš dangaus,iš aukštybių* su Sisera kovojo. 21  Kišono srautai juos nuplovė+ –senoji srovė, Kišono srovė. Galinguosius, mano siela, tu sutrypei. 22  Žirgų kanopos tądien bildėjo,eržilai įnirtingai šuoliavo.+ 23  ‘Prakeikite Merozą, – Jehovos angelas tarė, –prakeikite jo gyventojus,nes Jehovai į pagalbą jie neatėjo,neskubėjo padėti Jehovai kovoje su galiūnais.’ 24  Iš moterų labiausiai palaiminta yra Jaelė,+kenito Hebero+ žmona, –iš visų moterų, palapinėse gyvenančių. 25  Vandens jis prašė – ji padavė pieno,brangiame dubenyje rauginto pieno* atnešė.+ 26  Ranka jos siekė palapinės kuoliuko,jos dešinė – darbininko plaktuko. Ji tvojo Siserai, sutrupino jam galvą,sutriuškino, pervėrė smilkinius.+ 27  Tas susmuko jai prie kojų – sukniubo ir nebeatsikėlė. Prie kojų jai susmuko ir krito ant žemės, –kur susmuko, ten ir liko gulėti. 28  Moteris žiūrėjo pro langą,Siseros motina žvelgė pro pinučius. ‘Kodėl užtrunka jo vežimas? – klausė ji. – Kodėl nesigirdi kanopų ir ratų bildesio?’+ 29  Išmintingiausios jos didžiūnės sakoir ji pati sau kartoja: 30  ‘Matyt, jie dalijasi rastą grobį,po merginą, net po dvi kiekvienam kariui. Siserai – margas apdaras, jo laimikis – margas apdaras,o karių kaklams tekopo siuvinėtą drabužį, po margaspalvį, net po du siuvinėtus drabužius.’ 31  Tepražūva visi tavo priešai,+ Jehova,o tave mylintys tebus lyg tekančios saulės spindesys.“ Nuo tada krašte 40 metų buvo ramu.+

Išnašos

Palaidi kario plaukai reiškė, kad jis yra davęs Dievui įžadą.
Arba galbūt „drebėjo“.
Arba galbūt „pareigūnai su raštininko reikmenimis“.
Arba „prieplaukose“.
Arba „gyvybę paniekino“.
Pažod. „iš savo takų“.
Arba „grietinėlės“.