Izaijo 27:1–13

  • Jehova užmuš Leviataną (1)

  • Giesmė apie vynuogyną – Izraelį (2–13)

27  Tą dieną Jehova, iškėlęs aštrų, didį, tvirtą kalaviją,+smogs Leviatanui* – tai šliaužiančiai gyvatei,Leviatanui – tam šliužui besirangančiam. Siaubūną jūrų jis užmuš.   Tą dieną giedosite jai*:„Tu – vynuogynas putojančio vyno!+   Aš, Jehovà, globoju tave,+nuolatos laistau,+saugau ir naktį, ir dieną,kad niekas tau nepakenktų.+   Nebepykstu ant tavęs.+ Jeigu priešas dygiakrūmiais ir piktžolėmis man kelią užtvertų,sutrypčiau juos ir kaipmat supleškinčiau.   Tad teieško jis apsaugos mano tvirtovėje,tesusitaiko su manimi,teieško santarvės su manimi.“   Ateinančiomis dienomis Jokūbas įsišaknys,Izraelis sužydės, išleis atžalas,+užaugins krašte gausingą derlių.+   Ar jį nuplakti baudėjo kirčiais? Ar nužudyti, kaip kitus jo žuvusiuosius?   Tu prieš jį pakilsi ir išvarysi su garsiu riksmu. Dieną, kai rytys atūš, išguisi su smarkiu vėju.+   Štai taip Jokūbo kaltė bus išpirkta,+štai tokie bus jo nuodėmės pašalinimo vaisiai:visi aukuro akmenys bus sutrupinti,kaip sutrupinamos klintys,ir neliks nė vieno Ašeros stulpo* ar smilkalinės.+ 10  Įtvirtintasis miestas bus apleistas,ganyklos, paliktos sau, taps tuščios tarsi dykuma.+ Ten ganysis veršis, ten jis gulės,ten skabys šakeles.+ 11  Kai medžių šakos sudžius,moterys ateis, jų pasilaužysir prakurams panaudos. Kadangi ši tauta išmanymo neturi,+jos Kūrėjas nebus jai gailestingas,nebus jai maloningas tas, kuris ją sukūrė.+ 12  Tą dieną nuo Upės* iki pat Egipto sausvagės*+ Jehova krės vaisius, ir jūs, Izraelio žmonės, būsite vienas po kito surinkti.+ 13  Tą dieną bus pučiamas didis ragas,+ ir žmonės, merdintys Asirijos krašte,+ taip pat išblaškytieji Egipto žemėje,+ sueis į Jeruzalę, ant šventojo kalno,+ ir lenksis Jehovai.

Išnašos

Tikriausiai turima omenyje Izraelio tauta.
T. y. Eufrato.