Jeremijo 17:1–27
17 „Judo nuodėmė įrašyta geležiniu rėžikliu,deimanto rėžtuku įrėžta jų širdies plokštėjeir jų aukurų raguose.
2 Net jų sūnūs nepamiršta tų aukurų ir Ašeros stulpų*,+pastatytų šventavietėse, prie žaliuojančių medžių,+
3 atvirose vietose ant kalnų.
Už tai, kad nuodėmiavote, jūsų turtai, visi lobiai bus išgrobti+ –jūsų krašto šventavietės bus išplėštos.+
4 Savo noru atiduosite paveldą, kurį iš manęs esate gavę.+
Atsidursite nepažįstamame krašte ir tarnausite priešams.+
Jūs įžiebėte mano rūstybę tarsi ugnį,*+ir ji niekada neužges.“
5 Štai ką sako Jehova:„Prakeiktas, kas pasitiki žmonėmis+ir kliaujasi žmogiška jėga,+kieno širdis nusigręžia nuo Jehovos.
6 Jis, tarsi vienišas medis dykumoje,nesulauks nieko gera.
Jo buveinė bus sausringi tyrlaukiai,druskinga žemė, netinkama gyventi.
7 O kas kliaujasi Jehova,kas Jehova pasitiki, tas bus laiminamas.+
8 Jis – tarsi medis, pasodintas prie vandens,leidžiantis šaknis srovės link.
Jam nebaisi užeinanti kaitra,jo lapai visada žaliuoja.+
Nebaisūs jam sausros metai,jis visada neša vaisių.
9 Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama*.+
Kas gali ją perprasti?
10 Aš, Jehova, tiriu širdį,+tyrinėju slapčiausias mintis*,kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo elgesį,pagal jo darbų vaisių.+
11 Žmogus, nesąžiningai pelnantis turtus,yra kaip kurapka, perinti ne savo kiaušinius.+
Gyvenimo pusiaukelėje turtai jį paliksir galiausiai paaiškės, kad jis kvailys.“
12 Nuo pat pradžių išaukštintas yra šlovingasis sostas –vieta, kur stovi mūsų šventykla.+
13 Jehova, Izraelio viltie!
Kas tik tave palieka, turės gėdytis.
Kas nuo tavęs* atsimeta, bus įrašyti žemės dulkėse,+nes tave, Jehova, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko.+
14 Gydyk mane, Jehova, kad pagyčiau.
Gelbėk mane, kad būčiau išgelbėtas,+juk tave, Dieve, noriu šlovinti.
15 Štai jie man sako:„Kurgi tas Jehovos žodis?+
Tegu išsipildo!“
16 Bet aš nebėgau nuo tavęs, ganytojo tarnybos neapleidau,nelaimės dienos netroškau.
Visa, ką mano lūpos ištarė, tu gerai žinai,juk kalbėjau tavo akivaizdoje.
17 Neatiduok manęs siaubui!
Tu – mano prieglobstis negandos dieną.
18 Tebūna sugėdinti mano persekiotojai,+o man patirti gėdos neleisk.
Tesuima juos siaubas,o manęs siaubas teneištinka.
Siųsk jiems nelaimės dieną,+triuškink juos ir naikinte sunaikink.
19 Jehova man tarė: „Eik ir atsistok tautos sūnų vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, tada nueik ir prie kitų Jeruzalės vartų.+
20 Žmonėms sakyk: ‘Klausykitės Jehovos žodžio, Judo karaliai, Judo žmonės ir visi Jeruzalės gyventojai, įeinantys pro šiuos vartus.
21 Taip kalba Jehova. Žiūrėkite, šabo dieną neneškite jokių nešulių, neįneškite nieko pro vartus į Jeruzalę.+
22 Neneškite šabo dieną jokios naštos iš savo namų, nedirbkite jokio darbo.+ Tebūna šabas jums šventa diena. Taip buvau įsakęs jūsų protėviams,+
23 bet jie neklausė, nieko nenorėjo girdėti. Tie kietasprandžiai nesileido sudrausminami.+
24 Taigi, jeigu jūs manęs tikrai klausysite – tai Jehovos žodis, – jei per šabą pro šio miesto vartus nenešite jokių nešulių, jei šabo dieną laikysite šventa ir nedirbsite jokio darbo,+
25 tada į šį miestą pro jo vartus iškilmių vežimuose važiuos ir ant žirgų jos karaliai ir didžiūnai, sėdintys Dovydo soste,+ – karaliai ir didžiūnai, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai.+ Šis miestas bus gyvenamas amžiais.
26 Ir žmonės iš visų Judo miestų, Jeruzalės apylinkių, Benjamino žemės,+ iš žemumos,+ aukštumų ir Negebo* gabens į Jehovos Namus deginamąsias aukas,+ javų+ ir kitas atnašas, smilkalus ir padėkos aukas.+
27 Bet jeigu manęs neklausysite, jei šabo dienos nelaikysite šventa ir per šabą nešite nešulius pro Jeruzalės vartus, aš tuos vartus padegsiu, Jeruzalės įtvirtintuosius bokštus supleškinsiu,+ ir niekas tos ugnies neužgesins.’“+
Išnašos
^ Arba galbūt „Mano rūstybė degina jus tarsi ugnis“.
^ Arba galbūt „nepagydoma“.
^ Arba „giliausius jausmus“. Pažod. „inkstus“.
^ Pažod. „nuo manęs“.
^ Arba „pietų“.
