Jeremijo 34:1–22
34 Žodis, kurį Jehova perdavė Jeremijui tuo metu, kai karalius Nebukadnecaras, visa jo kariuomenė, visos jam pavaldžios žemės karalystės ir visos tautos kariavo su Jeruzale ir aplinkiniais miestais:+
2 „Taip sako Izraelio Dievas Jehova. Eik ir kalbėk Judo karaliui Zedekijui:+ ‘Tai Jehovos žodis. Atiduodu šį miestą į Babilono karaliaus rankas, ir tas jį sudegins.+
3 Tu neištrūksi iš jo nagų – tave sučiups ir pas jį nuves.+ Susitiksi su Babilono karaliumi akis į akį, jis kalbės su tavimi veidas į veidą. Tu būsi išvestas į Babiloną.+
4 Klausykis Jehovos žodžio, Judo karaliau Zedekijau! Taip sako Jehova. Tu mirsi ne nuo kalavijo.
5 Tu mirsi ramybėje+ ir būsi pagerbtas smilkalų dūmais kaip ir tavo protėviai – karaliai, valdę prieš tave, ir žmonės raudos tavęs sakydami: „O, valdove!“, nes aš taip tariau. Tai Jehovos žodis.’“
6 Pranašas Jeremijas perdavė visus šiuos žodžius Judo karaliui Zedekijui Jeruzalėje,
7 kai Babilono karaliaus pulkai kovojo su Jeruzale ir su dar neužimtais Judo miestais+ Lachišu+ ir Azeka+ (jie vieninteliai iš įtvirtintų Judo miestų dar buvo nenukariauti).
8 Jehova vėl perdavė Jeremijui savo žodį. Tai buvo po to, kai karalius Zedekijas sudarė sandorą su visais Jeruzalės gyventojais, kad vergams turi būti paskelbta laisvė.+
9 Kiekvienas privalėjo paleisti savo vergus hebrajus – vyrus ir moteris, niekas neturėjo savo tautiečio laikyti vergystėje.
10 Didžiūnai ir žmonės pakluso. Jie sutarė, kad kiekvienas duos laisvę savo vergams ir vergėms ir nebevers jų vergauti. Visi sutiko ir vergus paleido.
11 Tačiau vėliau paleistuosius vergus ir verges susigrąžino ir privertė juos vėl vergauti.
12 Tada Jehova siuntė pranašui Jeremijui tokį Jehovos žodį:
13 „Taip sako Izraelio Dievas Jehova. Aš sudariau sandorą su jūsų protėviais+ tą dieną, kurią išvedžiau juos iš Egipto, iš vergystės krašto.+ Įsakiau jiems:
14 ‘Septintais metais* tu turi suteikti laisvę savo broliui hebrajui, kurį buvai nusipirkęs ir kuris tau vergavo šešerius metus. Paleisk jį.’+ Tačiau jūsų protėviai nekreipė į tai dėmesio ir manęs neklausė.
15 Jūs ką tik* buvote atsivertę ir darėte, kas mano akyse teisinga, – buvote paskelbę savo tautiečiams laisvę, sudarėte mano akivaizdoje sandorą Namuose, kurie vadinami mano vardu.
16 Bet paskui jūs apsigalvojote ir išniekinote mano vardą+ – vergus ir verges, kuriuos buvote paleidę, kad galėtų eiti, kur nori, jūs susigrąžinote ir vėl privertėte vergauti.
17 Todėl Jehova sako: ‘Jūs man nepaklusote – nė vienas nedavėte laisvės savo broliui ir savo tautiečiui,+ užtat dabar – tai Jehovos žodis – aš jums duosiu tokią laisvę, kad jūs krisite nuo kalavijo, maro ir bado.+ Padarysiu jus siaubo reginiu visoms žemės karalystėms.+
18 Štai kas nutiks tiems, kas sulaužė mano sandorą ir nesilaikė sutarties, kurią mano akivaizdoje sudarė perskrosdami veršį ir praeidami tarp abiejų skerdenos pusių,+
19 – Judo ir Jeruzalės didžiūnams, dvariškiams, kunigams ir visiems krašto žmonėms, praėjusiems tarp abiejų veršio skerdenos pusių:
20 atiduosiu juos jų priešams, tykantiems jų gyvybės. Jų lavonais mis dangaus paukščiai ir žemės žvėrys.+
21 Ir Judo karalių Zedekiją su visais jo didžiūnais atiduosiu į rankas jų priešams, tykantiems jų gyvybės, atiduosiu Babilono karaliaus kariuomenei,+ nors ši dabar yra atsitraukusi.+
22 Aš duosiu įsakymą – tai Jehovos žodis – ir juos vėl atvesiu prie šio miesto. Jie puls jį, užims ir sudegins.+ Judo miestus padarysiu negyvenama dykyne.’“+
