Jono 18:1–40
18 Tai pasakęs Jėzus su savo mokiniais nuėjo į sodą,+ esantį kitapus Kidrono slėnio*.+
2 Jo išdavėjas Judas tą vietą irgi žinojo, nes Jėzus su savo mokiniais ten dažnai susitikdavo.
3 Taigi Judas pasiėmė būrį kareivių, taip pat aukštiesiems kunigams ir fariziejams pavaldžių sargybinių ir visi atėjo ten nešini deglais, žibintais ir ginklais.+
4 Žinodamas visa, kas jam nutiks, Jėzus žengė į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“ –
5 „Jėzaus Nazariečio“,+ – atsakė tie. Jėzus tarė: „Tai aš.“ Jo išdavėjas Judas stovėjo tarp jų.+
6 Jėzui pasakius „tai aš“, jie atsitraukė atgal ir parpuolė ant žemės.+
7 Jis dar kartą jų paklausė: „Ko ieškote?“ Tie pasakė: „Jėzaus Nazariečio.“
8 Tada Jėzus tarė: „Sakiau jums, kad tai aš. Jeigu ieškote manęs, leiskite šitiems pasišalinti.“
9 Taip turėjo išsipildyti jo ištarti žodžiai: „Iš tų, kuriuos man davei, nė vieno nepražudžiau.“+
10 Tada Simonas Petras išsitraukęs kalaviją smogė vyriausiojo kunigo vergui ir nukirto dešinę ausį.+ To vergo vardas buvo Malkus.
11 Bet Jėzus Petrui pasakė: „Kišk kalaviją į makštį!+ Negi aš negersiu taurės, kurią Tėvas man davė?“+
12 Tada kareiviai, karo vadas ir žydų sargybiniai Jėzų suėmė. Jį surišę
13 nuvedė pirma pas Aną, mat šis buvo Kajafo+ uošvis (tais metais Kajafas buvo vyriausiasis kunigas).+
14 Tai tas pats Kajafas, kuris sakė žydams, esą būtų naudingiau, kad vienas žmogus mirtų už liaudį.+
15 Simonas Petras ir kitas mokinys sekė Jėzui iš paskos.+ Tas kitas mokinys įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo rūmų kiemą (vyriausiasis kunigas jį pažinojo),
16 o Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada tas vyriausiajam kunigui pažįstamas mokinys išėjęs pasikalbėjo su durininke ir Petrą įsivedė.
17 Durininkė Petrui tarė: „Ar tik ir tu nesi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Tas atsakė: „Nesu.“+
18 Tenai vergai su sargybiniais buvo susikūrę iš anglių ugnį ir aplink ją sustoję šildėsi, nes buvo šalta. Petras irgi priėjęs prie jų šildėsi.
19 Tuo tarpu vienas iš aukštųjų kunigų* paklausė Jėzų apie jo mokinius ir jo mokymą.
20 Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Nuolat mokiau sinagogose ir šventykloje,+ kur renkasi visi žydai, ir nieko nekalbėjau slapta.
21 Kodėl tad klausi manęs? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką sakiau.“
22 Jėzui tai ištarus, vienas iš greta stovinčių sargybinių trenkė jam per veidą+ ir pasakė: „Tu šitaip atsakai tokiam aukštam kunigui?!“
23 Jėzus jam tarė: „Jei pasakiau ką blogo, paliudyk, kas blogai. O jei pasakiau teisybę, kodėl mane muši?“
24 Tada Anas išsiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.+
25 Simonas Petras tuo metu stovėdamas prie ugnies šildėsi. Tada greta stovintys pasakė jam: „Ar tik ir tu nesi vienas iš jo mokinių?“ Petras paneigė: „Nesu.“+
26 Vienas iš vyriausiojo kunigo vergų, giminaitis to, kuriam Petras buvo nukirtęs ausį,+ pasakė: „Argi aš nemačiau tavęs sode su juo?“
27 Tačiau Petras vėl to išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.+
28 Iš Kajafo namų Jėzų nuvedė į pretorijų*.+ Buvo ankstus rytas. Patys į pretorijų žydai nėjo, kad nesusiterštų+ ir galėtų valgyti Paschos vakarienę.
29 Todėl Pilotas išėjo pas juos į lauką ir paklausė: „Kuo šitą žmogų kaltinate?“
30 Tie jam atsakė: „Jeigu jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau jo perdavę.“
31 Pilotas jiems tarė: „Pasiimkite jį ir teiskite pagal savo įstatymus.“+ Žydai jam atsakė: „Mums neleidžiama nieko bausti mirtimi*.“+
32 Visa tai vyko, kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais jis buvo nusakęs, kokia mirtimi turės mirti.+
33 Pilotas vėl įėjo į pretorijų ir pasišaukęs Jėzų paklausė: „Tai tu esi žydų karalius?“+
34 Jėzus atsakė: „Ar pačiam kilo toks klausimas, ar kiti tau apie mane taip pasakė?“
35 Pilotas atkirto: „Bene aš žydas? Tavo paties tauta ir aukštieji kunigai man tave perdavė. Ką padarei?“
36 Jėzus atsakė:+ „Manoji Karalystė nėra iš šio pasaulio.+ Jei mano Karalystė būtų iš šio pasaulio, mano pavaldiniai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams.+ Bet manoji Karalystė nėra iš čia.“
37 Pilotas jo paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pats pasakei, kad esu karalius.+ Esu gimęs ir atėjęs į pasaulį tam, kad liudyčiau tiesą.+ Kiekvienas, kuriam tiesa svarbi, klauso mano balso.“
38 Pilotas jam tarė: „Kas yra tiesa?“
Tai pasakęs, jis vėl išėjo pas žydus ir jiems tarė: „Aš nematau, kad jis būtų kuo nors nusikaltęs.+
39 Beje, pagal jūsų paprotį turėčiau per Paschą paleisti jums vieną kalinį.+ Ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“
40 O jie vėl šaukė: „Ne tą! Paleisk Barabą!“ Barabas buvo plėšikas.+
Išnašos
^ Arba „Kidrono sausvagės“. Išdžiūstantis upelis, kurio vaga vanduo tekėdavo lietingą žiemos sezoną.
^ T. y. Anas.
^ Romėnų valdytojo rūmai.
^ Pažod. „nužudyti“.
