Jono 21:1–25
21 Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams, šįkart – prie Tiberiados ežero. Štai koks jo pasirodymas buvo.
2 Simonas Petras, Tomas,+ vadinamas Dvyniu, Natanaelis+ iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs+ ir du kiti jo mokiniai buvo drauge.
3 Simonas Petras jiems tarė: „Einu žvejoti.“ Tie pasakė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo, sėdo į valtį, tačiau tą naktį nieko nepagavo.+
4 Rytui auštant, pakrantėje pasirodė bestovįs Jėzus, bet mokiniai nesuprato, kad tai jis.+
5 Jėzus jų paklausė: „Vaikeliai, ar turite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“
6 Jis tarė jiems: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Tie užmetė tinklą ir pagavo tiek žuvų, kad neįstengė jo ištraukti.+
7 Mokinys, kurį Jėzus mylėjo,+ Petrui pasakė: „Tai Viešpats!“ Išgirdęs, kad tai Viešpats, Simonas Petras apsivilko palaidinę, mat buvo neapsirengęs, ir šoko į ežerą.
8 O kiti mokiniai atplaukė valtele tempdami tinklą su žuvimi, nes jie buvo netoli nuo kranto, tik apie du šimtus uolekčių*.
9 Išlipę į krantą jie pamatė rusenančias anglis ir ant jų padėtos žuvies, taip pat duonos.
10 Jėzus jiems tarė: „Atneškite kelias iš tų žuvų, kurias ką tik pagavote.“
11 Simonas Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų; jų buvo šimtas penkiasdešimt trys. Nors jų buvo daug, tinklas neplyšo.
12 Jėzus juos pakvietė: „Eikite šen pusryčių!“ Nė vienas iš mokinių nedrįso jo klausti: „Kas tu esi?“ Jie suprato, kad tai Viešpats.
13 Jėzus paėmė duonos ir davė jiems, davė ir žuvies.
14 Tai buvo jau trečias kartas,+ kai jis pasirodė mokiniams prikeltas iš mirusių.
15 Kai jie papusryčiavo, Jėzus tarė Simonui Petrui: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitàs*?“ Jis jam atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad myliu.“ Jėzus tarė jam: „Maitink mano ėriukus.“+
16 Tada vėl jo paklausė, antrą kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad myliu.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles.“+
17 Tada paklausė trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar tu mane myli?“ Petras nuliūdo, kad trečią kartą Jėzus jo paklausė: „Ar tu mane myli?“ Tad jam atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Maitink mano aveles.+
18 Iš tiesų, iš tiesų tau sakau: kai buvai jaunesnis, pats apsirengdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. Bet kai pasensi, teks tau ištiesti rankas, kitas tave aprengs ir ves, kur tu nenori.“
19 Tokiais žodžiais Jėzus nusakė, kokia mirtimi Petras pašlovins Dievą. Tada jis jam tarė: „Sek paskui mane.“+
20 Petras apsigręžė ir pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo+ ir kuris per vakarienę atsilošęs Jėzui į krūtinę paklausė: „Viešpatie, kuris tave išduos?“
21 Jį pamatęs Petras Jėzaus pasiteiravo: „Viešpatie, o kaip šitas?“
22 Jėzus jam tarė: „Jeigu aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kodėl tau turėtų tai rūpėti? Sek paskui mane.“
23 Todėl tarp brolių pasklido tokia kalba, kad tas mokinys nemirsiąs. Tačiau Jėzus nesakė, kad anas nemirs, tik: „Jeigu aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kodėl tau turėtų tai rūpėti?“
24 Kaip tik tas mokinys+ liudija apie šiuos dalykus, jis visa tai ir aprašė. Mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
25 Jėzus padarė dar daugelį kitų dalykų. Jeigu visi iki vieno būtų surašyti į ritinius, manau, visame pasaulyje tiems ritiniams nepakaktų vietos.+
Išnašos
^ Maždaug 90 m. Žr. priedą B14.
^ Gr. įvardis dar gali būti verčiamas „šituos“ arba „šitie“.
