Morkaus 13:1–37
13 Jėzui beeinant iš šventyklos vienas iš jo mokinių jam pasakė: „Mokytojau, pažiūrėk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“+
2 Bet Jėzus jam tarė: „Tu gėriesi šiais didingais pastatais? Čia neliks akmens ant akmens – viskas bus išgriauta.“+
3 Kai jis sėdėjo ant Alyvmedžių kalno* priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų jį klausė:
4 „Pasakyk mums, kada tai bus ir koks ženklas liudys, kad visam tam ateina pabaiga?“+
5 Ir Jėzus pradėjo jiems kalbėti: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.+
6 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu tas’, ir daugelį suklaidins.
7 O kai girdėsite apie karus, vykstančius įvairiose vietose, nepasiduokite baimei. Taip turi būti. Vis dėlto tai dar ne galas.+
8 Pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę,+ vietomis bus žemės drebėjimų, bus ir maisto nepriteklių.+ Tai skausmų* pradžia.+
9 Tad būkite budrūs. Jus įdavinės teismams,+ dėl manęs būsite mušami sinagogose+ ir statomi prieš valdytojus ir karalius, kad jiems būtų paliudyta.+
10 Ir visose tautose pirma turi būti paskelbta geroji naujiena.+
11 Kai jus ves perduoti valdžiai, nepradėkite iš anksto nerimauti, ką kalbėsite. Kas tą valandą bus jums duota, tai ir sakykite, nes kalbėsite ne jūs, o šventoji dvasia.+
12 Brolis atiduos mirčiai brolį, tėvas – vaiką, vaikai sukils prieš gimdytojus ir atiduos juos mirčiai.+
13 Dėl mano vardo visi jūsų nekęs.+ Tačiau kas ištvers iki galo,+ tas bus išgelbėtas.+
14 O kai pamatysite bjaurųjį niokotoją*,+ stovintį ten, kur jo neturi būti (skaitytojas tebūna įžvalgus), tie, kurie Judėjoje, tebėga į kalnus.+
15 Kas ant stogo, tegul nelipa žemyn ir neina pasiimti ko nors iš namų,
16 ir kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.
17 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!+
18 Melskitės, kad tai neįvyktų žiemą.
19 Mat tomis dienomis bus toks suspaudimas,+ kokio nėra buvę nuo Dievo sukurto pasaulio pradžios ligi šiolei ir kokio daugiau nebus.+
20 Ir jeigu Jehova nesutrumpintų to laiko*, niekas neišsigelbėtų, bet dėl savo išrinktųjų jis tą laiką sutrumpins.+
21 Jei kas nors jums tada sakytų: ‘Kristus štai čia!’ arba: ‘Štai tenai!’, – netikėkite,+
22 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų,+ ir jie darys ženklų ir stebuklų, kad paklaidintų, jei įmanoma, išrinktuosius.
23 Tad saugokitės.+ Viską pasakiau jums iš anksto.
24 Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos,+
25 žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus galybės bus sukrėstos.
26 Ir žmonės pamatys Žmogaus Sūnų+ ateinant debesyse su didžia galia ir šlove.+
27 Tada jis pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių* – nuo vieno žemės pakraščio iki kito ir nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.+
28 Pagalvokite apie figmedį: kai tik jo šakelė suminkštėja ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad arti vasara.+
29 Panašiai, kai matysite visa tai dedantis, žinokite, kad jis arti, prie durų.+
30 Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks.+
31 Dangus ir žemė praeis,+ bet mano žodžiai išliks amžinai.+
32 Dienos ar valandos niekas nežino: nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas.+
33 Būkite akyli, nemiegokite,+ nes nežinote, kada tas metas ateis.+
34 Bus kaip su svetur keliaujančiu žmogumi, kuris išvykdamas iš namų davė įgaliojimus vergams,+ kiekvienam paskyrė darbą, ir durininkui įsakė budėti.+
35 Todėl budėkite, nes nežinote, kada namų šeimininkas parvyks+ – ar vakare, ar vidurnaktį, ar priešaušriu*, ar anksti rytą,+ –
36 kad netikėtai parvykęs nerastų jūsų miegančių.+
37 Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite.“+
Išnašos
^ Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
^ Pažod. „gimdymo skausmų“.
^ Arba „niokojimo bjaurastį“.
^ Pažod. „tų dienų“.
^ Pažod. „keturių vėjų“.
^ Pažod. „gaidžiams giedant“.
