Morkaus 5:1–43
5 Taigi jie persikėlė į kitą ežero krantą, į geraziečių kraštą.+
2 Vos tik Jėzus išlipo iš valties, jam priešais iš kapinių išėjo netyrosios dvasios užvaldytas žmogus.
3 Jis gyveno kapinėse ir niekam jo nepavykdavo surišti ar surakinti taip, kad neišsilaisvintų.
4 Daugel kartų jį pančiojo ir grandinėmis rakino, bet jis grandines sutraukydavo, pančius nuo kojų nusidaužydavo, ir niekas nepajėgė jo sutramdyti.
5 Per dienas ir naktis jis rėkavo kapinėse ir kalnuose, žalodamas save akmenimis.
6 Jau iš tolo pamatęs Jėzų, jis pribėgo, parpuolė prieš jį+
7 ir garsiai suriko: „Ko tau reikia,* Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Prisiek man Dievu, kad manęs nekankinsi!“+
8 Mat tam vyrui pribėgus Jėzus buvo paliepęs: „Išeik iš žmogaus, netyroji dvasia.“+
9 Jėzus paklausė: „Kuo tu vardu?“ – „Mano vardas Legionas, nes mūsų daug“, – atsakė jis
10 ir labai prašė Jėzaus neišsiųsti tų dvasių iš krašto.+
11 Ten pakalnėje ganėsi didelė kiaulių+ banda.+
12 Dvasios ėmė Jėzaus prašyti: „Siųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume.“
13 Jėzus leido. Netyrosios dvasios suėjo į kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančiai kiaulių, pasileido nuo skardžio į ežerą ir jame nuskendo.
14 Kiauliaganiai nubėgo pranešti apie tai visiems mieste ir apylinkėse, ir žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.+
15 Atėję pas Jėzų jie pamatė, kad apsėstasis – tas pats, kuriame buvo Legionas, – sėdi apsirengęs ir sveiko proto; ir juos apėmė baimė.
16 O mačiusieji, kas tam apsėstajam nutiko, papasakojo jiems apie tai ir apie kiaules.
17 Tad žmonės ėmė prašyti Jėzų, kad paliktų jų apylinkes.+
18 Jėzui lipant į valtį, tas žmogus, kuris buvo apsėstas demonų, maldavo jį, kad leistų likti su juo.+
19 Bet Jėzus neleido ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok jiems visa, ką Jehova tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo.“
20 Šis nuėjęs ėmė skelbti Dekapolyje* apie visa, ką Jėzus dėl jo padarė, ir žmonės labai stebėjosi.
21 Jėzus persikėlė valtimi į kitą krantą. Jam tebesant paežerėje, prie jo susirinko didelė minia.+
22 Tenai atėjo ir vienas iš sinagogos vadovų, vardu Jayras. Pamatęs Jėzų jis puolė jam po kojų+
23 ir karštai maldavo: „Mano dukrelė merdi. Meldžiu, ateik, uždėk ant jos rankas,+ kad pasveiktų ir gyventų!“
24 Ir Jėzus nuėjo su juo. O didelė minia, spausdama jį iš visų pusių, nusekė paskui.
25 Ten buvo viena moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.+
26 Ta moteris buvo prisikentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, tačiau jai nė kiek nepagerėjo, darėsi tik blogiau.
27 Ji buvo girdėjusi apie Jėzų, tad prisiartino minioje jam iš už nugaros ir palietė jo drabužį.+
28 „Jei prisiliesiu bent prie jo drabužio, – manė ji sau, – išgysiu.“+
29 Iš karto kraujavimas liovėsi ir moteris pajuto, kad jos kūnas yra išgijęs nuo negalės.
30 Jėzus bemat pajuto, kad iš jo išėjo galia.+ Jis atsigręžė ir paklausė minios: „Kas palietė mano drabužius?“+
31 Jo mokiniai sakė: „Matai, kad minia tave spaudžia, ir dar klausi: ‘Kas mane palietė?’“
32 Bet Jėzus dairėsi ieškodamas tos, kuri tai padarė.
33 Supratusi, kad išgijo, moteris drebėdama iš baimės parpuolė prieš jį ir papasakojo visą tiesą.
34 Jėzus jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas tave išgydė. Eik rami,+ tu išgijai nuo savo negalės.“+
35 Jėzui tebekalbant, iš sinagogos vadovo namų atėjo keli žmonės ir jam pasakė: „Tavo duktė mirė. Kam dar gaišinti Mokytoją?“+
36 Bet Jėzus, nugirdęs, ką jie kalba, tarė sinagogos vadovui: „Nebijok, tiktai tikėk.“+
37 Jis niekam neleido eiti kartu – tik Petrui, Jokūbui ir Jokūbo broliui Jonui.+
38 Taigi jie atėjo į sinagogos vadovo namus. Ten Jėzus pamatė triukšmingą sąmyšį – žmonės verkė ir garsiai raudojo.+
39 Įžengęs vidun Jėzus tarė jiems: „Kam tas triukšmas ir verksmas? Vaikelis nemirė, jis miega.“+
40 Bet jie tik šaipėsi iš jo. Visus išprašęs, Jėzus pasiėmė mergaitės tėvą, motiną, savo palydovus ir įėjo, kur ji gulėjo.
41 Jis paėmė ją už rankos ir tarė: „Talità kum!“ Išvertus tai reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis.“+
42 Mergaitė bemat atsikėlė ir pradėjo vaikščioti. (Jai buvo dvylika metų.) Tai išvydę, tėvai pratrūko begaliniu džiaugsmu.
43 Jėzus jiems sakyte prisakė niekam apie tą įvykį nepasakoti,+ ir liepė duoti mergaitei valgyti.
