Psalmynas 31:1–24
Vadovui. Dovydo psalmė.
31 Jehova, prie tavęs glaudžiuosi,+tegul neteks man kęsti gėdos.+
Vaduok mane dėl savojo teisumo!+
2 Palenkęs ausį išklausyk mane,skubėk man į pagalbą.+
Būki man kalnų tvirtovė,priebėga, kurioj galėčiau išsigelbėt.+
3 Tu man uola esi, esi tu man tvirtovė.+
Mane lydėsi, vesi dėlei savo vardo,+
4 iš pinklių, slapčiomis man paspęstų, vaduosi,+nes tu – mana tvirtovė.+
5 Tau į rankas aš atiduodu savo dvasią.+
Jehova, tiesos Dieve,*+ mane tu atpirkai.
6 Neapkenčiu aš tų, kas lenkiasi stabams – beverčiams ir niekingiems,ir kliaujuosi tik Jehova.
7 O kaip aš džiaugsiuosi ištikimąja tavo meile!
Tu pažvelgei į mano vargą,+mano skausmą permatei.
8 Ir priešui į rankas neįdavei –tu atvedei mane į saugią* vietą.
9 Jehova, pagailėk manęs, nes aš vargstu,iš širdgėlos man temsta akys,+ silpsta kūnas.+
10 Gyvenimą baigiu aš sielvarte,+savo metus – dejonėse.+
Mano kaltė išsekino jėgasir mano kaulai nyksta.+
11 Mane išjuokia priešai,+pajuokia net kaimynai,pažįstami sutikti bijo,lauke pamatę bėga nuo manęs šalin.+
12 Nebėr man vietos jų širdy – aš pamirštas, lyg būčiau miręs.
Jaučiuosi lyg sukultas indas.
13 Girdžiu aš daug piktų šnekų,aplinkui viskas kelia siaubą.+
Jie prieš mane – visi kaip vienas,kėsinasi man gyvastį atimti.+
14 Bet aš pasitikiu tavim, Jehova,+sakau: „Tu – mano Dievas.“+
15 Mano dienos* tavo rankose.
Iš priešų, persekiotojų nagų mane vaduoki!+
16 Nušvisk savajam tarnui maloningu veidu,+ištikimąja savo meile gelbėk!
17 Tegul neteks man kęsti gėdos – tavęs, Jehova, aš šaukiuosi!+
Teužsitraukia gėdą tie, kas nedori,+te kapas* juos nutildo.+
18 Tebus užčiauptos lūpos melagingos,+kurios paniekinamai, išdidžiai ir įžūliai prieš teisų žmogų kalba.
19 Gerumas tavo – koks jis didis!+
Tu dievobaimingiesiems jo esi prikaupęs.+
Ir žmonės mato: geras tu visiems, kas prie tavęs ateina glaustis.+
20 Juos pas save paslėpsi it slėptuvėje+nuo pikta rezgančių žmonių,savo pastogėje priglobsi,kad jų nepultų piktavaliai.+
21 Jehovai tebūnie šlovė!
Patyriau miesto apgulty,+ kad nuostabi ištikimoji Dievo meilė.+
22 Tariau sau išsigandęs:„Pražūsiu, tavo akys jau nebematys manęs.“+
Bet kai tavęs šaukiausi, maldavau, tu išgirdai.+
23 Mylėkite Jehovą, jo ištikimieji!+
Juk ištikimą savo tarną saugo Jehova,+o išdidžiajam jis atmoka rūsčiai.+
24 Tad būkit drąsūs ir tvirtos širdies+visi, kas laukiate Jehovos!+
