Zacharijo 1:1–21
1 Antrų karaliaus Darijaus valdymo metų+ aštuntą mėnesį pranašą Zachariją*,+ Idojo sūnaus Berechijos sūnų, pasiekė Jehovos žodis:
2 „Jehova užsirūstino ant jūsų tėvų.+
3 Tautai perduok, kad taip kalba Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Sugrįžkite pas mane, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. Tada ir aš pas jus sugrįšiu,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –
4 Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems pranašai kadaise skelbė: „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Palikite savo nedorus kelius, nebedarykite blogų darbų!’“+
Bet jie manęs neklaũsė, nepaisė,+ – tai Jehovos žodis.
5 Ir kur dabar jūsų tėvai? O pranašai – argi gyvena amžinai?
6 Tačiau ar mano žodžiai ir įsakai, kuriuos per savo tarnus pranašus buvau perdavęs, nepasivijo jūsų tėvų?+ Užtat jie pas mane sugrįžo ir sakė: „Kareivijų Viešpats Jehova pasielgė su mumis taip, kaip ir buvo nutaręs, – pagal tai, kokiais keliais ėjome, kokius darbus darėme.“’“+
7 Antrų Darijaus valdymo metų+ vienuolikto mėnesio, tai yra šebato*, dvidešimt ketvirtą dieną pranašą Zachariją, Idojo sūnaus Berechijos sūnų, vėl pasiekė Jehovos žodis.
8 Naktį aš išvydau regėjimą – mačiau vyrą ant raudono žirgo. Tas žirgas stovėjo dauboje tarp mirtų, o už jo dar buvo raudonų, sartų ir baltų žirgų.
9 Aš paklausiau: „Kas tie vyrai ant žirgų, mano viešpatie?“
Angelas, kuris su manimi kalbėjo, atsakė: „Parodysiu tau, kas jie.“
10 Vyras, esantis tarp mirtų, tarė: „Tai tie, kuriuos Jehova siuntė apžiūrėti žemės.“
11 Ir tie prabilo į Jehovos angelą, esantį tarp mirtų: „Mes apžiūrėjome žemę ir pamatėme, kad visoje žemėje ramu, niekas ramybės nedrumsčia.“+
12 Jehovos angelas paklausė: „O Jehova, kareivijų Viešpatie, kiek dar ilgai suturėsi savo gailestingumą nuo Jeruzalės ir Judo miestų,+ ant kurių tuos septyniasdešimt metų rūstavai?“+
13 Angelui, kuris su manimi kalbėjo, Jehova atsakė maloniais paguodos žodžiais.
14 Ir tas angelas man tarė: „Skelbk, kad taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš uoliai rūpinuosi Jeruzale ir Sionu – mano uolumas didis!+
15 O ant tautų, kurios jaučiasi saugios, labai rūstauju.+ Juk buvau tik truputį supykęs,+ tačiau jos padidino jūsų vargus.’+
16 Todėl taip sako Jehova: ‘Aš grįšiu į Jeruzalę, pasigailėsiu jos,+ ir mano Namai joje bus atstatyti,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. Virš Jeruzalės bus tiesiama matuoklė.’+
17 Ir dar skelbk, sakyk, kad taip kalba Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Mano miestai vėl bus pertekę gėrybių. Jehova vėl paguos Sioną+ ir išsirinks Jeruzalę.’“+
18 Pakėlęs akis aš pamačiau keturis ragus.+
19 Angelo, kuris su manimi kalbėjo, paklausiau: „Kas tai?“ Jis atsakė: „Tai ragai, kurie išsvaidė* Judą,+ Izraelį+ ir Jeruzalę.“+
20 Tada Jehova parodė man keturis kalvius*.
21 Aš paklausiau: „Ką jie ketina daryti?“ –
„Tie keturi ragai taip išsvaidė* Judą, kad niekas galvos nebekėlė, – atsakė jis. – Užtat kalviai ateis įvaryti ragams siaubo, ateis nulaužti ragų tautoms, kurios, iškėlusios savo ragus prieš Judo kraštą, svaidė jo gyventojus.“
Išnašos
^ Išvertus – „Jehova prisiminė“.
^ Žr. priedą B15.
^ Arba „išblaškė“.
^ Arba „amatininkus“, „meistrus“.
^ Arba „išblaškė“.
