Dvidešimtas skyrius

Aiškiai turėkime mintyje Jehovos dieną

1. Ką pajutai pirmą kartą išgirdęs, kad išvadavimas iš šios senosios santvarkos vargų nebetoli?

VIENAS pirmųjų dalykų, kurį sužinojai iš Biblijos, buvo Jehovos ketinimas visą žemę paversti rojumi. Tame naujame pasaulyje nebebus karo, nusikaltimų, skurdo, ligų, kančių ir mirties. Net mirusieji grįš gyventi. Kaip nuostabu! Visi šie pažadai netrukus išsipildys, nes, kaip rodo įvykiai, Kristus, nematomas Karalius, viešpatauja nuo 1914 metų ir nuo tada šis sugedęs pasaulis gyvena paskutines savo dienas. Jų pabaigoje Jehova sunaikins dabartinę santvarką ir įkurs žadėtą naująjį pasaulį!

2. Kas yra „Jehovos diena“?

² Šis artėjantis grėsmingas metas Biblijoje vadinamas „Jehovos diena“. (2 Petro 3:10, NW) Tai „Viešpaties [„Jehovos“, NW] įniršio diena“ visam Šėtono pasauliui. (Sofonijo 2:3) Savo kulminaciją ji pasieks ‘didžiosios Visagalio Dievo dienos kovoje, ... hebrajiškai vadinamoje Harmagedonu [Armagedonu]’; joje bus sunaikinti „viso pasaulio karaliai“. (Apreiškimo 16:14, 16) Ar tavo gyvensena rodo, jog esi įsitikinęs, kad ši  „Jehovos diena“ arti? (Sofonijo 1:14-18; Jeremijo 25:33)

3. a) Kada ateis Jehovos diena? b) Kodėl mums naudinga, kad Jehova tiksliai nenurodė, kada ateis „ta diena ar ta valanda“?

³ Biblijoje nenurodyta tikslaus laiko, kada Jėzus Kristus ateis įvykdyti Šėtono santvarkai Jehovos nuosprendžio. „Tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“, — sakė Jėzus. (Morkaus 13:32) Tie, kurie iš tikrųjų nemyli Jehovos, bus linkę mintyse atidėlioti jo dieną ir gyvens pasaulietiniais siekiais. Tačiau nuoširdžiai jį mylintys žmonės tarnaus jam visa siela, nesvarstydami, kada šiai sugedusiai santvarkai ateis galas. (Psalmyno 37:4; 1 Jono 5:3)

4. Ką daryti skatino Jėzus?

⁴ Tiems, kurie myli Jehovą, Jėzus kalba: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ (Morkaus 13:33-37) Jis ragina saugotis, kad nesaikingumas, girtavimas ar „kasdieniai rūpesčiai“ neatitrauktų mūsų dėmesio, nes tada nebesuvoktume laiko svarbos. (Luko 21:34-36; Mato 24:37-42)

5. Kas, anot Petro, dėsis Jehovos dieną?

⁵ Petras taip pat pataria aiškiai turėti omenyje „Dievo dieną, ... kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio“. Visos žmonių vyriausybės — „dangūs“ — bus sunaikintos, tas pats ištiks ir sugedusią žmonių visuomenę — „žemę“ — su jos „elementais“, šio pikto pasaulio užmojais ir darbais, tokiais kaip nepriklausomybė nuo Dievo  ir amorali, materialistinė gyvensena. Visa tai bus pakeista „nauju dangumi [Dievo dangiškąja Karalyste] ir nauja žeme [nauja žemės visuomene], kuriuose gyvena teisumas“. (2 Petro 3:10-13) Tie pasaulį sukrėsiantys įvykiai prasidės staiga, nelauktą dieną ir valandą. (Mato 24:44)

Atidžiai stebėkime ženklus

6. a) Kiek Jėzaus atsakymas į mokinių klausimą taikytinas žydų santvarkos pabaigai? b) Kuri Jėzaus atsakymo dalis taikoma nuo 1914 metų vykstantiems įvykiams ir apraiškoms visuomenėje nusakyti?

⁶ Kadangi gyvename ypatingu metu, turime būti gerai išsiaiškinę sudėtinį ženklą, nurodantį paskutines dienas — „šios santvarkos pabaigą“ (NW). Turėkime omenyje, kaip pildosi įvykiai, kuriuos Jėzus išvardino atsakydamas į mokinių klausimą, užrašytą Mato 24:3. Tai, ką jis išpranašavo to skyriaus 4—22 eilutėse, 33—70 m. e. m. nedideliu mastu išsipildė žydų santvarkai. Tačiau nuo 1914 metų, Kristaus „dalyvavimo ir šios santvarkos pabaigos“ (NW) laikotarpiu, ši pranašystė pildosi didesniu mastu. Mato 24:23-28 pasakojama, kas vyks nuo 70 m. e. m. iki Kristaus dalyvavimo laikų. Mato 24:29—25:46 aprašyti pabaigos laikų įvykiai.

7. a) Kodėl kiekvienas iš mūsų turime atidžiai stebėti, kaip dabartiniai įvykiai atitinka išpranašautąjį ženklą? b) Atsakydamas į toliau pateiktus klausimus paaiškink, kaip ženklas pildosi nuo 1914 metų.

⁷ Kiekvienas iš mūsų turime stebėti, per kokius įvykius ir apraiškas visuomenėje išsipildo  pranašystė apie ženklą. Šių dalykų sąsaja su Biblijos pranašavimais padės mums aiškiai turėti mintyje Jehovos dieną ir apie tos dienos artumą įtikinamai perspėti kitus. (Izaijo 61:1, 2) Būtent to siekdami ir apžvelkime tolesnius klausimus, liečiančius Mato 24:7 ir Luko 21:10, 11 minimas sudėtinio ženklo detales.

Kaip akivaizdžiai nuo 1914-ųjų pildosi pranašystė, jog „tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę“? Ką galima pasakyti apie pastarojo laikotarpio karus?

Kokia epidemija 1918-aisiais nusinešė daugiau gyvybių negu Pirmasis pasaulinis karas? Kokios ligos vis dar pakerta milijonus žmonių, nors medicina pasiekusi daug?

Kiek didelė problema pasaulyje tebėra maisto stygius, nepaisant visos praeito šimtmečio mokslo pažangos?

Kas tave įtikina, kad 2 Timotiejui 3:1-5, 13 aprašoma, ne koks gyvenimas yra buvęs visais laikais, o kaip paskutinėms dienoms einant į pabaigą pasaulis darosi vis blogesnis?

Žmonių atskyrimas

8. a) Kokius kitus įvykius, remiantis Mato 13:24-30, 36-43, Jėzus susiejo su šios santvarkos pabaiga? b) Ką reiškia Jėzaus iliustracija?

⁸ Jėzus su šios santvarkos pabaiga susiejo ir kitus reikšmingus įvykius. Vienas iš jų — „karalystės vaikų“  atskyrimas nuo „piktojo vaikų“. Jėzus apie tai kalbėjo simboliniame pasakojime apie kviečių lauką, kuriame priešas prisėjo raugių. „Kviečiai“ šioje iliustracijoje vaizduoja tikrus pateptuosius krikščionis. „Raugės“ — tai tie, kurie dedasi krikščionimis, bet pasirodo esą „piktojo vaikai“, nes jų širdys pavergtos pasaulio, kurio valdovas — Velnias. Jie atskiriami nuo „[Dievo] karalystės vaikų“ ir pasmerkiami sunaikinti. (Mato 13:24-30, 36-43) Ar taip vyksta iš tikrųjų?

9. a) Koks didelis persiskyrimas visų, kurie laikė save krikščionimis, vyko po Pirmojo pasaulinio karo? b) Kaip pateptieji krikščionys įrodė esą tikrieji Karalystės tarnai?

⁹ Po Pirmojo pasaulinio karo visi, kurie laikė save krikščionimis, persiskyrė į dvi klases: 1) krikščioniškojo pasaulio dvasininkiją ir jos sekėjus, tvirtai rėmusius Tautų Sąjungą (dabar Jungtinių Tautų Organizacija), bet neatsisakiusius savo nacionalistinių pažiūrų ir 2) pokario laikų tikruosius krikščionis, visomis išgalėmis palaikiusius ne šio pasaulio tautas, o Dievo Mesijo Karalystę. (Jono 17:16) Ėmęsi visoje žemėje skelbti „karalystės Evangeliją“, jie įrodė esą tikrieji Dievo Karalystės tarnai. (Mato 24:14) Kokių pasiekta rezultatų?

10. Kokie buvo pirmieji Karalystės skelbimo veiklos rezultatai?

¹⁰ Pirmiausia buvo imta rinkti likutį pateptųjų Dievo dvasia, kurie turi viltį su Kristumi būti dangaus Karalystėje. Nors išsibarstę po įvairias tautas, jie buvo suvienyti į organizaciją. Likučio  ženklinimas jau artėja prie pabaigos. (Apreiškimo 7:3, 4)

11. a) Koks surinkimo darbas tęsiasi ir kokia pranašystė išsipildo? b) Ką šios pranašystės pildymasis reiškia?

¹¹ Paskui, vadovaujant Kristui, buvo pradėta rinkti „milžiniška minia... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Ją sudaro „kitos avys“, kurios pergyvens „didį sielvartą“ ir pereis į Dievo naująjį pasaulį. (Apreiškimo 7:9, 14; Jono 10:16)  Tas Dievo Karalystės skelbimo darbas, kuris turi būti atliktas prieš ateinant pabaigai, tebevyksta iki šių dienų. Milžiniška kitų avių minia, jau milijoninė, ištikimai padeda pateptųjų likučiui skleisti svarbią Karalystės žinią. Ją girdi visos tautos.

Kas laukia toliau?

12. Kiek dar turi būti skelbiama, iki ateis Jehovos diena?

¹² Visi minėtieji dalykai rodo, jog paskutinės dienos eina į pabaigą ir Jehovos diena jau čia pat. Bet ar yra pranašysčių, kurios dar turi išsipildyti prieš  tai baisingai dienai prasidedant? Taip. Viena, dar nebaigta skirstyti žmones į tuos, kurie palaiko Karalystę, ir kurie ne. Kai kuriose šalyse, kur ilgus metus buvo smarkiai priešinamasi skelbimo veiklai, dabar atsiranda daug naujų mokinių. Net ten, kur žmonės gerąją naujieną atmeta, per mūsų liudijimą yra rodomas Jehovos gailestingumas. Todėl nenuleiskime rankų! Jėzus mus patikina, jog kai darbas bus baigtas, galas tikrai ateis.

13. Koks 1 Tesalonikiečiams 5:2, 3 minimas reikšmingas įvykis dar ateityje ir ką jis reikš mums?

¹³ Kita labai reikšminga Biblijos pranašystė skamba taip: „Kai žmonės kalbės: ‘Gyvename ramiai ir saugiai’, juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs.“ (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3) Kaip bus kalbama, kad „gyvename ramiai ir saugiai“, parodys ateitis. Tačiau, suprantama, tai nereikš, kad pasaulio vadovai tikrai išsprendė žmonijos problemas. Tų, kurie aiškiai turi mintyse Jehovos dieną, tokie gandai nesuklaidins. Jie žino, kad tuoj po jo ateis staigus sunaikinimas.

14. Kokia bus didžio sielvarto įvykių seka?

¹⁴ Didysis sielvartas prasidės tuo, kad valdovai atsigręš prieš didžiąją Babelę, pasaulinę klaidingos religijos imperiją, ir ją sunaikins. (Mato 24:21; Apreiškimo 17:15, 16) Paskui tautos užsipuls tuos, kurie palaiko Jehovos teisę valdyti. Tokiais veiksmais politinės valdžios bei jų rėmėjai užsitrauks  Jehovos rūstybę ir bus visiškai sunaikinti. Tai bus didžio sielvarto kulminacija — Armagedonas. Tada Šėtonas ir jo demonai bus įmesti į bedugnę ir nebegalės daryti įtakos žmonijai. Tuo Jehovos diena baigsis ir jo vardas bus išaukštintas. (Ezechielio 38:18, 22, 23; Apreiškimo 19:11—20:3)

15. Kodėl būtų neišmintinga manyti, kad Jehovos diena dar toli?

¹⁵ Šios santvarkos galas ateis pačiu laiku, tiksliai tada, kada Dievo yra numatyta, ir nepavėluos. (Habakuko 2:3) Prisimink, Jeruzalę 70 m. e. m. neganda ištiko staigiai, kai žydai to nesitikėjo ir manė, jog pavojus nebegresia. O senovės Babilonas? Jis buvo galingas, pasitikintis savimi, apjuostas masyviomis sienomis, bet krito per vieną naktį. Taip pat staiga sunaikinimas užklups ir dabartinę sugedusią santvarką. Tad laukime tų įvykių vieningai garbindami Jehovą ir aiškiai turėdami mintyse jo dieną.

Apžvalgos klausimai

• Kodėl svarbu aiškiai turėti mintyje Jehovos dieną? Kaip tai daryti?

• Kaip dabar vykstantis žmonių atskyrimas liečia mus asmeniškai?

• Kas dar turi įvykti prieš prasidedant Jehovos dienai? Tad ką turime daryti kiekvienas iš mūsų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 180, 181 puslapiuose]

Netrukus paskutinės dienos baigsis — Šėtono santvarka bus sunaikinta