37 skyrius

Kodėl aš negaliu retkarčiais pasilinksminti?

PENKTADIENIO vakarais Paulina * eidavo į krikščionių sueigas. Jai patiko tai, kas jose būdavo aptariama, bet kartais būdavo apmaudu, kad ji yra sueigoje, o mokyklos draugai linksmai leidžia laiką.

Kai sueiga baigdavosi, Paulina važiuodavo namo pro vieną paauglių susibūrimo vietą. Ji prisimena: „Sužavėta garsios muzikos ir blyksinčių šviesų, pravažiuodama prispausdavau nosį prie stiklo ir ilgesingai įsivaizduodavau, kaip jiems smagu.“ Ilgainiui ji labiau už viską panoro linksmintis su draugais.

Kaip ir Paulinai, tau kartais gali atrodyti, kad būdamas krikščionis kažką prarandi. Tu norėtum pažiūrėti televizijos laidą, apie kurią visi kalba, o tėvai sako, kad ji per daug žiauri. Norėtum pasivaikščioti alėjoje arba pasišlaistyti su mokyklos vaikais, bet tėvai vadina juos „blogomis draugijomis“ (1 Korintiečiams 15:33). Tau norėtųsi nueiti į vakarėlį, kuriame bus visi mokyklos draugai, bet mama ir tėtis neleidžia.

Atrodo, kad moksladraugiai eina kur nori, vaikščioja į koncertus ir linksminasi vakarėliuose iki aušros netrukdomi tėvų. Tad tu gali pradėti pavydėti jų laisvės. Ne, tu nenori daryti nieko blogo. Tiesiog norėtum retkarčiais pasilinksminti.

 Dievo požiūris į pramogas

Žinoma, nėra bloga norėti linksmintis. Juk Jehova — „laimingas Dievas“ (1 Timotiejui 1:11, NW). Ir per išmintingąjį Saliamoną jis sako: „Linksminkis, jaunikaiti, savo jaunystėje ir tegul būna linksma tavo širdis tavo jaunystės dienomis. Eik, kur tave veda tavo širdis.“ Tačiau paskui Saliamonas įspėjo: „Žinok, kad Dievas dėl viso to pašauks tave į teismą“ (Ekleziasto 11:9, 10).

Žinant, kad esi atsakingas Dievui už savo poelgius, požiūris į pramogas visai pasikeičia. Dievas nesmerkia žmogaus už linksminimąsi, bet nepritaria tam, kuris ‛linkęs į malonumus’, kuris gyvena vien dėl pasilinksminimų (2 Timotiejui 3:1, 4). Kodėl? Pagalvok apie karalių Saliamoną. Turėdamas gausybę turtų, jis paragavo visų žmogiškų malonumų, kokius tik galima įsivaizduoti. Jis sako: „Nieko, ko mano akys geidė, aš joms nedraudžiau ir nesulaikiau savo širdies nuo jokios linksmybės.“ Koks buvo rezultatas? „Štai visa yra tuštybė ir vėjo gaudymas“ (Ekleziasto 2:10, 11). Taip, Dievas žino, kad vaikydamasis malonumų ilgainiui lieki nelaimingas ir apviltas.

Dievas taip pat reikalauja, kad vengtum nešvarių užsiėmimų, pavyzdžiui, narkotikų vartojimo ir ikisantuokinio sekso (2 Korintiečiams 7:1). Tačiau daugelis paauglių pramogų gali prie to privesti. Pavyzdžiui, viena mergina nusprendė dalyvauti kelių moksladraugių susiėjime, kuriame nebuvo jokios priežiūros.  „Skambėjo šauni muzika, buvo puikūs šokiai, geros vaišės, daug juoko“, — prisimena ji. Bet paskui „kažkas atnešė hašišo. Vėliau atsirado svaigalų. Tada ir užvirė košė“. Viskas baigėsi seksualiniu amoralumu. Mergina prisipažino: „Nuo to laiko aš jaučiuosi nelaiminga ir prislėgta.“ Kaip greitai be suaugusiųjų priežiūros tokie susiėjimai virsta „laukiniais pokyliavimais“, arba ūžavimais! (Galatams 5:21, Byington)

Nenuostabu, kad tavo tėvams galbūt labai rūpi, kaip tu praleidi savo laisvalaikį, ir jie galbūt nurodo, kur tu gali eiti bei su kuo draugauti. Kodėl jie taip daro? Kad padėtų tau laikytis Dievo perspėjimo: „Iš savo širdies pašalink rūpestį, savęs neapsunkink [„atitolink pikta nuo savo kūno“, ŠvR], nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra rūkas!“ (Ekleziasto 11:10, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys)

Pavydi malonumų ieškotojams?

Nesunku visa tai pamiršti ir pavydėti laisvės, kurią tarytum turi kai kurie jaunuoliai. Paulina nustojo lankyti krikščionių sueigas ir susidėjo su malonumų ieškančia draugija. „Aš pradėjau daryti visas nedorybes, dėl kurių anksčiau buvau įspėta“, — prisimena ji. Besivaikanti malonumų Paulina galiausiai buvo suimta ir pateko į mokyklą neklusnioms merginoms!

Senovėje 72 psalmės rašytojas jautėsi kaip ir Paulina. „Aš pavydėjau bedieviams, matydamas nusidėjėlių pasisekimą“, — prisipažino jis. Jis netgi suabejojo, ar verta gyventi pagal teisingas normas. „Taigi ar ne veltui aš laikiau savo širdį nesuteptą ir ploviau nekaltas savo rankas?“ — klausė jis. Bet vėliau jis išmintingai suvokė: nedorėliai yra „ant slidaus kelio“, svyrinėja ant nelaimės krašto! (Psalmių 72:3, 13, 18)

Paulina suprato tai skaudžiai pasimokiusi. Po savo  pasaulietiško siautulio ji iš esmės pakeitė savo gyvenimą, kad atgautų Dievo palankumą. Tačiau tau nereikia būti suimtam, užsikrėsti lytiškai plintančia liga arba patirti abstinencijos kančias, kad suvoktum, jog „pasilinksminimas“ gali pernelyg brangiai kainuoti. Yra daug naudingų, ugdančių pramogų, nekeliančių tokių pavojų. Kokios kai kurios iš jų?

Sveikos pramogos

Viena Amerikos jaunimo apklausa parodė, kad paaugliams „patinka retkarčiais išvykti ir ką nors veikti su šeima“. Užsiėmimai drauge su šeima ne tik malonūs, bet stiprina šeimą.

Tai reiškia ne tik drauge žiūrėti televizorių. Gydytojas Antonis Pitropinto sako: „Nors žiūrėti televizorių galima drauge su kitais, trūkumas yra tas, kad iš esmės tai yra asmeniškas užsiėmimas. .  .  . O laisvalaikiu žaidžiant namuose, sportuojant kieme, kepant skanėstus, ką nors meistraujant ar skaitant balsu tikrai daugiau galimybių bendrauti, bendradarbiauti ir lavintis intelektualiai, negu pasyviai leidžiant laiką prie televizoriaus, kaip kad daro šiuolaikinės šeimos.“ Septynių vaikų tėvas Džonas sako: ‛Gali būti smagu netgi tvarkyti kiemą arba dažyti namą, jeigu drauge su visa šeima.’

 Jeigu jūsų šeima dar nedaro to drauge, imkis iniciatyvos ir pasiūlyk tėvams. Pamėgink duoti kokių nors įdomių bei jaudinančių pasiūlymų paiškylauti su šeima ar kuo nors užsiimti.

Tačiau ne visuomet tik būdamas tarp žmonių gali džiugiai leisti laiką. Jaunuolė Meri, kuri labai atidžiai žiūri, su kuo draugauja, išmoko maloniai leisti laiką viena. „Aš groju pianinu bei smuiku, tad praleidžiu truputį laiko mokydamasi groti“, — sako ji. Melisa, kita paauglė, irgi sako: „Kartais aš rašau istorijas ar eilėraščius savo malonumui.“ Ir tu gali išmokti naudingai leisti laiką lavindamasis skaityti, mokydamasis dailidės amato ar groti muzikos instrumentu.

Krikščioniški susiėjimai

Kartais malonu ir su draugais susieiti. Ir daugelyje vietovių galima užsiimti įvairiausia malonia veikla. Žaidimas kėgliais, čiuožimas, važinėjimas dviračiu, beisbolas ir krepšinis yra populiarūs užsiėmimai Šiaurės Amerikoje. Dar galėtum apsilankyti muziejuje arba zoologijos sode. Ir, žinoma, galima sueiti drauge  su krikščionišku jaunimu tiesiog pasiklausyti muzikos įrašų arba pažiūrėti naudingą televizijos laidą.

Tu gali netgi paprašyti savo tėvų padėti surengti formalesnį sambūrį. Padaryk jį įdomų — pasirūpink, kad būtų galima užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, pažaisti ar drauge padainuoti. Jeigu kas nors iš tavo draugų turi muzikinių įgūdžių, galbūt galėtum juos įkalbinti truputį pagroti. Skanus maistas irgi suteikia džiaugsmo, tačiau nereikia, kad jis būtų prašmatnus ar brangus. Kartais ir svečiai gali atsinešti maisto.

Gal šalia yra parkas ar kokia vieta atvirame ore, kur galima pažaisti kamuoliu arba paplaukioti? Kodėl nesurengus iškylos? Šeimos gali atsinešti maisto, kad niekas nebūtų finansiškai apsunkintas.

Svarbiausia — nuosaikumas. Maloni muzika ne ta, nuo kurios plyšta galva, smagūs šokiai — ne vulgarūs ar jausmingi. Taip ir lauko žaidimai gali  džiuginti be grubaus varžymosi. Tačiau vienas tėvas pranešė: „Kartais kai kurie jaunuoliai ginčijasi kone iki muštynių.“ Palaikyk tokių užsiėmimų džiaugsmą klausydamas Biblijos patarimo vengti ‛rungtyniauti vienam su kitu’ (Galatams 5:26, NW).

Ką turėtum pakviesti? Biblijoje sakoma: „Mylėkite [„visą“, NW] broliją“ (1 Petro 2:17, Brb red.). Ar turėtum kviesti vien bendraamžius? Praplėsk savo draugų ratą. (Palygink 2 Korintiečiams 6:13.) Vienas tėvas pasakė: „Pagyvenusiesiems, nors jie dažnai negali prisidėti prie tam tikrų užsiėmimų, malonu ateiti ir stebėti, kas vyksta.“ Suaugusiųjų dalyvavimas dažnai padeda išvengti palaidos balos. Tačiau neįmanoma į vieną susiėjimą pakviesti „visą broliją“. Be to, mažesnius sambūrius lengviau kontroliuoti.

Krikščionių sambūriai yra ir proga ugdyti vienas kitą dvasiškai. Tiesa, kai kuriems jaunuoliams atrodo, kad įtraukus dvasinių dalykų, susibūrimas praranda smagumą. „Kai mes susieiname, — skundėsi vienas berniukas krikščionis, — tai turime susėsti, pasiimti Bibliją ir žaisti biblinius žaidimus.“ Tačiau psalmininkas pasakė: „Laimingas, kas. . . Viešpaties įstatymu džiaugiasi“ (Psalmių 1:1, 2, Rub). Bibliniai pašnekesiai ar netgi žaidimai gali būti labai malonūs. Galbūt tau tik reikia geriau pažinti Raštą, kad galėtum geriau dalyvauti.

Taip pat keli dalyviai gali papasakoti, kaip tapo krikščionimis. Arba paprašyk ko nors papasakoti juokingų istorijų — jos sušildys atmosferą ir pralinksmins visus. Dažnai jos pamoko ko nors naudingo.  Susibūrus į draugiją galima įdomiai aptarti netgi kai kuriuos šios knygos skyrius.

Pramogauk nuosaikiai!

Jėzus Kristus tikrai nevengė retkarčiais pasilinksminti. Biblijoje pasakojama, kad jis dalyvavo vestuvių puotoje Kanoje, kur, be abejo, buvo daug maisto, muzikos, šokių ir ugdančio bendravimo. Jėzus netgi prisidėjo prie vestuvių puotos sėkmės stebuklingai parūpindamas vyno! (Jono 2:3-11)

Tačiau Jėzaus gyvenimas nebuvo nesibaigiantis pobūvis. Didžiąją laiko dalį jis siekė dvasinių tikslų, mokydamas žmones Dievo valios. Jis pasakė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą“ (Jono 4:34). Dievo valios vykdymas Jėzui teikė daug didesnį pasitenkinimą, negu kad būtų suteikusi kokia nors laikina pramoga. Šiandien tebėra ‛gausu Viešpaties darbų’ (1 Korintiečiams 15:58, Brb red.; Mato 24:14). Tačiau jeigu kartais tau norisi šiek tiek papramogauti, daryk tai protingai ir naudingai. Vienas rašytojas pasakė: „Gyvenimas negali visuomet būti pilnas veiklos ir jaudulio, o jeigu būtų, tu tikriausiai išsektum!“

[Išnaša]

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl kai kurie jauni krikščionys pavydi jaunuoliams iš pasaulio? Ar ir tu kada nors pavydėjai?

◻ Kokį įspėjimą dėl elgesio Dievas duoda jaunuoliams ir kaip tai turėtų paveikti jų pramogų pasirinkimą?

◻ Kodėl kvaila pavydėti jaunuoliams, pažeidinėjantiems Dievo įstatymus bei principus?

◻ Kaip galima naudingai pramogauti (1) su šeima, (2) vienam ir (3) su kitais krikščionimis?

◻ Kokį nuosaikaus linksminimosi pavyzdį parodė Jėzus Kristus?

[Anotacija 297 puslapyje]

„Sužavėta garsios muzikos ir blyksinčių šviesų, pravažiuodama prispausdavau nosį prie stiklo ir ilgesingai įsivaizduodavau, kaip jiems smagu“

[Anotacija 302 puslapyje]

„Kažkas atnešė hašišo. Vėliau atsirado svaigalų. Tada ir užvirė košė“

[Paveikslas 299 puslapyje]

Ar jaunuoliams, kurie laikosi Biblijos principų, iš tiesų nėra progų pasilinksminti?

[Paveikslai 300 puslapyje]

Viena galimybė naudingai leisti laisvalaikį — imtis mėgstamos veiklos

[Paveikslai 301 puslapyje]

Krikščionių sambūriai džiugesni, kai rengiami įvairūs užsiėmimai ir dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės