22 skyrius

Kokią karjerą man pasirinkti?

„KĄ AŠ darysiu savo tolesniame gyvenime?“ Anksčiau ar vėliau tau iškyla šis sunkus klausimas. Tave trikdo daugybė galimybių: medicina, verslas, menas, švietimas, kompiuterija, inžinerija, amatai. Ir tu galbūt galvoji kaip vienas jaunuolis, kuris pasakė: „Man atrodo, kad sėkmė. . . tai gyventi taip patogiai, kaip esu pripratęs nuo vaikystės.“ O gal tu kaip ir kiti svajoji pagerinti savo finansinę padėtį gyvenime.

Tačiau ar laimę neša tik materiali nauda? Ar gali kokia nors pasaulietiška karjera suteikti tau tikrą pasitenkinimą?

„Tai nieko nereiškia“

Žavi, jaudinanti, pelninga! Taip filmuose, televizijoje ir knygose dažnai apibūdinama pasaulietiška karjera. Tačiau dėl vadinamosios sėkmės karjeristai dažnai turi varžytis vienas su kitu žūtbūtinėje kovoje už pripažinimą. Dr. Daglas Labjeris sako, kad jaunuoliai, iš kurių daugelis „daro greitą karjerą aukštos technologijos srityje, praneša apie nepasitenkinimo jausmą, nerimą, depresiją, tuštumą, paranoją ir skundžiasi gausybe fizinių negalavimų“.

Prieš daugelį metų karalius Saliamonas parodė, kokia tuščia yra sėkmė pasaulyje. Turėdamas kone begalę turtų, Saliamonas stulbinančiai daug pasiekė. (Skaityk Ekleziasto 2:4-10.) Tačiau jis padarė išvadą: „O paskui aš apsvarsčiau visus savo darbus, kuriuos buvo padariusios mano rankos, ir vargą, kurį bedirbdamas  pakėliau: Ir štai visa yra tuštybė [„Aš supratau, kad tai nieko nereiškia“, Today’s English Version] ir vėjo gaudymas“ (Ekleziasto 2:11).

Darbas iš tiesų gali suteikti turtų ir pripažinimą, bet jis negali patenkinti žmogaus „dvasinių poreikių“ (Mato 5:3, NW). Tad tie, kuriems gyvenime svarbu vien tik pasiekimai pasaulyje, niekuomet nebūna patenkinti.

Patenkinanti karjera

Karalius Saliamonas pataria: „Ir tai visų šių pamokymų pagrindinė mintis: ‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, ŠvR). Šiandien svarbiausia krikščionių pareiga yra skelbti Karalystės žinią (Mato 24:14). Ir jaunuoliai, kurie rimtai žiūri į savo pareigą Dievui, jaučiasi privalą kuo daugiau dalyvauti tame darbe, net jeigu jie iš prigimties nėra linkę skelbti. (Palygink 2 Korintiečiams 5:14, NW.) Užuot ieškoję visalaikio pasaulietiško darbo, tūkstančiai jaunuolių nusprendė tarnauti visalaikiais evangelistais — pionieriais. Kiti tarnauja misionieriais užsienyje arba darbuojasi Sargybos bokšto bendrijos filialuose.

Emilė, kuri atsisakė atsakingosios sekretorės karjeros, kad galėtų tapti pioniere, sako: „Aš išsiugdžiau nuoširdžią meilę šiam darbui.“ Taip, visalaikė tarnyba yra pati maloniausia, labiausiai jaudinanti karjera, kokią tik galima įsivaizduoti! Argi žmogus galėtų turėti didesnę privilegiją negu būti „Dievo bendradarbiu“? (1 Korintiečiams 3:9)

Ar naudingiau mokytis universitete?

Dauguma tarnaujančiųjų pionieriais išlaiko save dirbdami dalį dienos. Tačiau jeigu vėliau tau reikės  išlaikyti šeimą? Be abejo, asmuo, paaukojęs savo jaunystę Dievo tarnybai, niekuomet nesigailės! Vis dėlto ar nebūtų išmintinga jaunuoliui pirma įsigyti universitetinį išsilavinimą ir galbūt paskui siekti tokios tarnybos?

Žinoma, Biblijoje nesakoma, kiek metų turėtų mokytis jaunuolis krikščionis. Ir ji nesmerkia išsilavinimo. Jehova, „Didysis Mokytojas“, skatina savo tautos narius gerai skaityti ir aiškiai reikšti mintis (Izaijo 30:20, NW; Psalmių 1:2; Žydams 5:12). Be to, išsilavinimas gali padėti mums geriau suprasti žmones bei pasaulį, kuriame gyvename.

Tačiau ar visada universitetiniam išsilavinimui verta aukoti tiek daug tam reikalingo laiko bei pinigų? * Nors statistiniai duomenys rodo, kad baigusieji universitetus uždirba daugiau ir tarp jų mažiau bedarbių negu tarp baigusiųjų vidurines mokyklas, knygoje Planning Your College Education mums primenama, kad šie duomenys yra tik vidurkiai. Tik maža dalis baigusiųjų universitetus iš tiesų gauna labai didelį atlyginimą; kiti uždirba daug mažiau. Be to, universitetų absolventų pajamos gali būti didelės ir dėl tokių veiksnių kaip „nepaprasti gabumai, stimulai, vietinės įsidarbinimo galimybės, . . . ypatingi talentai“, — ne tik dėl jų išsilavinimo lygio.

„[Universitetinis] išsilavinimas jau neužtikrina sėkmės darbo rinkoje, — pareiškė JAV darbo departamentas. — [Universitetų absolventų], gaunančių profesinį, techninį ir vadybos darbą, . . . sumažėjo, nes šios darbo sritys plėtojosi ne taip sparčiai, kad jose galėtų įsidarbinti vis daugiau absolventų. Dėl to maždaug 1 iš 5 [universiteto] absolventų, papildžiusių darbo rinką tarp 1970 ir 1984 metų, gavo darbą, kuriam paprastai nereikia aukštojo išsilavinimo.“

 Kiti apsvarstytini faktai

Universitetinis išsilavinimas gal pagerins tavo galimybes įsidarbinti, o gal ir ne. Tačiau vienas faktas neginčijamas: „Laikas trumpas“! (1 Korintiečiams 7:29) Kaip tai beatrodytų naudinga, ar ketveri arba daugiau mokymosi universitete metų būtų geriausias to likusio laiko panaudojimas? (Efeziečiams 5:16)

Ar mokymasis universitete kreips tave prie dvasinių tikslų, ar atitrauks nuo jų? Atmink, didelės pajamos krikščionims nėra svarbiausia (1 Timotiejui 6:7, 8). O JAV universitetų administratorių apklausa parodė, kad šiuolaikiniai studentai ‛siekia karjeros, yra susirūpinę materialine sėkme, susirūpinę savimi’. Grupė studentų pasakė: „Pinigai. Atrodo, kad tik ir kalbame apie pinigus.“ Kaip tave galėtų paveikti aršių varžybų ir savanaudiško materializmo atmosfera?

Universitetuose galbūt nebebūna tokių triukšmingų įvykių, kokių būdavo kai kuriose šalyse septintajame dešimtmetyje. Tačiau sąmyšio universitetuose sumažėjimas vargu ar reiškia, kad atmosfera juose sveika. Kartą patyrinėjus studentų gyvenimą, buvo padaryta tokia išvada: „Studentai tebeturi beveik neribotą laisvę asmeniškų ir visuomeninių reikalų atžvilgiu.“ Laisvai vartojami narkotikai ir alkoholis, palaidas seksualinis elgesys yra ne išimtis, o įprastas dalykas. Jeigu taip yra ir tavo šalies universitetuose, ar gyvenimas tokioje aplinkoje netrukdytų tau išlikti moraliai tyram? (1 Korintiečiams 6:18)

Taip pat nerimą kelia aiškiai įrodytas ryšys tarp aukštojo išsilavinimo ir silpnesnio „svarbiausių religinių įsitikinimų laikymosi“ (The Sacred in a Secular Age).  Verčiami išlaikyti gerus pažymius, kai kurie jaunuoliai krikščionys apleidžia dvasinę veiklą ir taip pasidaro nebeatsparūs universitetuose skatinamo pasaulietiško mąstymo spaudimui. Kai kurių tikėjimo laivas sudužo (Kolosiečiams 2:8).

Universitetinio išsilavinimo alternatyvos

Atsižvelgdami į šiuos faktus, daug jaunų krikščionių nusprendė nesimokyti universitete. Daugeliui mokymasis Jehovos Liudytojų sueigose, ypač savaitinėje Teokratinės tarnybos mokykloje, iš tiesų labai padėjo ieškant darbo. Nors neturi universitetinio išsilavinimo, šie jaunuoliai išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, sugeba reikšti mintis ir gali prisiimti atsakomybę. Be to, dar būdami vidurinėje mokykloje kai kurie mokosi mašinraščio, programavimo, automobilių remonto, dirbti mechaninėse dirbtuvėse ir kitų darbų. Tokie įgūdžiai gali padėti gauti darbą daliai dienos ir dažnai būna labai reikalingi. Ir nors daug jaunuolių niekina ‛darbą savo rankomis’, Biblija aukština ‛stropų darbą’ (Efeziečiams 4:28; palygink Patarlių 22:29, Brb red.). Netgi Jėzus Kristus taip gerai išmoko amato, kad buvo vadinamas „dailide“! (Morkaus 6:3)

Tiesa, kai kuriose šalyse universitetų absolventai taip užtvindė darbo rinką, kad sunku susirasti netgi paprastą darbą be kokio nors papildomo darbo apmokymo. Bet dažnai įsigyti reikalingų įgūdžių padeda mokymo programos, profesinės bei technikos mokyklos ir trumpi kursai universitetuose, reikalaujantys nedaug laiko bei pinigų. Ir niekuomet nepamiršk, kad yra veiksnys, neįtrauktas į darbo statistiką — Dievo pažadas rūpintis tais, kuriems svarbiausi dvasiniai interesai (Mato 6:33).

Galimybės įsidarbinti ir švietimo sistemos įvairiose vietose skirtingos. Jaunuolių gabumai bei polinkiai yra įvairūs. Ir nors krikščioniškos tarnybos karjera yra rekomenduojama  kaip naudinga, tai vis dėlto yra asmeniško pasirinkimo dalykas. Tad tu ir tavo tėvai turite atidžiai pasverti visus veiksnius nuspręsdami, kokio išsilavinimo tau reikia. ‛Kiekvienam reikia nešti savo naštą’ apsisprendžiant šiuo klausimu (Galatams 6:5).

Pavyzdžiui, jeigu tėvai reikalauja, kad mokytumeisi universitete, tau belieka paklusti, kol gyveni jų prižiūrimas * (Efeziečiams 6:1-3). Galbūt tu gali toliau gyventi namuose ir išvengti patekti į sūkurį universitete. Būk atidus rinkdamasis mokymosi dalykus; pavyzdžiui, stenkis išmokti darbo įgūdžių, o ne pasaulio filosofijos. Žiūrėk, su kuo draugauji (1 Korintiečiams 15:33). Išlik dvasiškai tvirtas lankydamas sueigas, dalyvaudamas lauko tarnyboje ir studijuodamas asmeniškai. Kai kurie jaunuoliai, priversti lankyti universitetą, netgi sugeba tarnauti pionieriais pasirinkdami tokį paskaitų tvarkaraštį, kuris leidžia tai daryti.

Atidžiai ir su malda pasirink savo karjerą, kad ji ne tik suteiktų tau laimę, bet ir įgalintų tave ‛krautis lobį danguje’ (Mato 6:20).

[Išnašos]

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl pasaulietiška karjera dažnai nesuteikia laimės?

◻ Kodėl visi dievobaimingi jaunuoliai turėtų pagalvoti apie visalaikės tarnybos karjerą?

◻ Kokia, kaip tvirtinama, yra aukštojo išsilavinimo nauda, ir ar tokie tvirtinimai visada teisingi?

◻ Kodėl gali būti pavojinga mokytis universitete?

◻ Kokias universitetinio išsilavinimo alternatyvas gali apsvarstyti jaunuolis?

[Anotacija 175 puslapyje]

Darbas iš tiesų gali suteikti turtų ir pripažinimą, bet jis negali patenkinti žmogaus „dvasinių poreikių“

[Anotacija 177 puslapyje]

„Išsilavinimas [universitetinis] jau neužtikrina sėkmės darbo rinkoje“