27 skyrius

Ar iš tikrųjų visuomet geriausia būti sąžiningam?

AR TAU kada nors norėjosi pameluoti? Donaldas pasakė mamai, kad sutvarkė savo kambarį, o iš tikrųjų sumetė viską po lova. Ričardas taip pat nevykusiai mėgino pūsti tėvams miglą į akis. Jis pasakė jiems gavęs nepatenkinamą pažymį ne dėl to, kad nesimokė, bet dėl to, kad ‛nesutaria su mokytoju’.

Tėvai ir kiti suaugusieji paprastai pastebi tokias akivaizdžias gudrybes. Tačiau daugelio jaunuolių tai nesulaiko bent jau nuo mėginimo meluoti, iškreipti tiesą arba tiesiog sukčiauti, kai tai atrodo naudinga. Pavyzdžiui, tėvai ne visada ramiai reaguoja į pavojus. Tad kai sugrįžti namo dviem valandomis vėliau negu buvo tikėtasi, galbūt norisi pasakyti, kad greitkelyje įvyko didelė avarija, o ne nemalonią tiesą — kad tu tiesiog pamiršai apie laiką.

Mokykloje irgi gali būti išbandomas sąžiningumas. Mokiniai dažnai jaučiasi perkrauti namų darbais. Neretai vyksta smarki konkurencija. Štai Jungtinėse Valstijose rengiamos apžvalgos parodo, kad daugiau kaip pusė visų mokinių apgaudinėja arba apgaudinėdavo. Tačiau nors meluoti gal  ir norisi, o sukčiavimas gal atrodo lengva išeitis, ar iš tiesų naudinga būti nesąžiningam?

Kodėl meluoti nenaudinga

Galbūt atrodo naudinga pameluoti siekiant išvengti bausmės. Bet Biblija perspėja: „Kas kalba melą, neišsisuka“ (Patarlių 19:5). Labai tikėtina, kad melas vis tiek bus atskleistas ir bausmė bus įvykdyta. Tuomet tėvai pyks ne tik dėl tavo pirmojo prasižengimo, bet ir dėl to, kad melavai jiems!

O ką galima pasakyti apie apgaudinėjimą mokykloje? Vienas universitetų teisminių programų direktorius sako: „Studentas, būdamas nesąžiningas moksle, labai rizikuoja pakenkti savo galimybėms mokytis ir įsidarbinti ateityje.“

Tiesa, atrodo, kad daugelis lieka dėl to nenubausti.  Apgaudinėdamas iš tiesų gali išvengti nepatenkinamo pažymio, tačiau kokios būna ilgalaikės to pasekmės? Tu, be abejo, sutiksi, kad būtų kvaila apgaudinėti per plaukimo pamokas. Kas gi norėtų tūnoti ant kranto, kai visi kiti linksminasi vandenyje! O jeigu tu būtum įstumtas į baseiną, dėl savo įpročio apgaudinėti gali net paskęsti!

O kaip su apgaudinėjimu matematikos ar skaitymo pamokose? Tiesa, pasekmės iš pradžių gal bus ne tokios dramatiškos. Tačiau jeigu tu neįsigysi pagrindinių mokslo žinių, gali susivokti „beskęstąs“ darbo rinkoje! O diplomas, gautas per sukčiavimus, ne ką tesaugos. Biblijoje sakoma: „Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės“ (Patarlių 21:6, Brb red.). Nauda, kurią gali duoti melas, laikina kaip garas. Daug geriau tau būtų susiimti ir mokytis, o ne meluoti ir apgaudinėjimu baigti mokyklą! „Stropiojo sumanymai veda į apstybę“, — sakoma Patarlių 21:5 (Brb red.).

Melas ir tavo sąžinė

Mergina Mišelė melagingai apkaltino savo brolį, kad šis sugadinęs brangų papuošalą, tačiau vėliau  jautėsi paskatinta prisipažinti tėvams sumelavusi. „Beveik visą laiką jaučiausi blogai, — paaiškino Mišelė. — Mano tėvai pasitikėjo manimi, o aš juos apvyliau.“ Tai gerai parodo, kad Dievas davė žmonėms sąžinės dovaną (Romiečiams 2:14, 15). Mišelės sąžinę kamavo kaltės jausmas.

Žinoma, žmogus gali nuspręsti nepaisyti sąžinės balso. Tačiau kuo daugiau jis meluoja, tuo nejautresnis darosi blogiui — ‛turintis sąžinėje tarytum įdegintą nusikaltimo ženklą’ (1 Timotiejui 4:2). Ar tu tikrai norėtum turėti atbukusią sąžinę?

Dievo požiūris į melą

„Melagingas liežuvis“ buvo ir tebėra vienas iš dalykų, kurių „Viešpats nekenčia“ (Patarlių 6:16, 17). Be to, pats Šėtonas Velnias yra „melo tėvas“ (Jono 8:44). Ir Biblija nedaro skirtumo tarp melo ir vadinamojo nekalto melo. „Joks melas nėra iš tiesos“ (1 Jono 2:21, NTP).

Tad kiekvienas, norintis būti Dievo draugas, turi būti sąžiningas. Keturioliktoje psalmėje klausiama: „Viešpatie, kas pasiliks [‛viešės’, NTP] tavo padangtėje, kas gyvens tavo šventajame kalne?“ (1 eilutė) Apsvarstykime atsakymą, pateiktą tolesnėse keturiose eilutėse:

„Tas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą“ (2 eilutė, Brb red.). Ar tai galėtų būti vagišius arba sukčius? Ar tai tas, kuris meluoja savo tėvams arba dedasi tuo, kuo nėra? Vargu! Tad jeigu tu nori būti Dievo draugas, turi ne tik sąžiningai elgtis, bet ir būti sąžiningos širdies.

„Ir nešmeižia savo liežuviu; kurs nedaro savo artimui pikta ir nepuola išniekinimais savo kaimyno“ (3 eilutė). Ar tu kada nors buvai susidėjęs su jaunuoliais, kurie  nedraugiškai, kandžiai kalbėjo apie kitą žmogų? Ugdykis valią neprisidėti prie tokios kalbos!

„Kurs laiko nedorėlį paniekos vertą, gerbia gi bijančius Viešpaties; kurs kad ir su savo nuostoliu prisiekęs, nekeičia“ (4, 5a eilutės). Nedraugauk su jokiais jaunuoliais, kurie meluoja, sukčiauja arba giriasi amoraliais poelgiais; jie tikėsis, kad ir tu darysi tą patį. Jaunuolis Bobis pasakė: „Draugas, kuris su tavim meluoja, įstums tave į bėdą. Tai nepatikimas draugas.“ Susirask draugų, gerbiančių sąžiningumo normas. (Palygink Psalmių 25:4.)

Ar tu pastebėjai, kad Jehova vertina, arba „gerbia“, tuos, kurie laikosi žodžio? Galbūt tu pažadėjai padėti namuose šį šeštadienį, bet vėliau buvai pakviestas pažaisti kamuoliu tą popietę. Ar tu atsainiai žiūrėsi į savo žodį ir išeisi su draugais palikdamas tėvams padaryti buities darbus, ar laikysies duoto žodžio?

„Kurs neduoda savo pinigų dėl palūkanų ir neima dovanų prieš nekaltąjį. Kas tai daro, nebus pajudintas per amžius“ (5 eilutė). Argi ne tiesa, kad godumas yra pagrindinė sukčiavimo bei nesąžiningumo priežastis? Mokiniai, apgaudinėjantys per egzaminus, yra godūs pažymių, kurių nesistengė užsitarnauti mokydamiesi. Žmonės, imantys kyšius, labiau vertina pinigus negu teisingumą.

Tiesa, kai kurie nurodo politinius bei verslo vadovus, kurie iškreipia sąžiningumo normas, kad galėtų daryti, kas jiems patinka. Tačiau ar tokių žmonių sėkmė tikra? Psalmių 36:2 atsako: „Jie nukris greitai  kaip šienas ir suvys kaip žalia žolė.“ Jeigu jų nesugaus ir nesugėdins kiti, tai galiausiai jie stos prieš Jehovos Dievo teismą. O Dievo draugai ‛nebus pajudinti per amžius’. Jiems užtikrinta amžina ateitis.

Ugdytis „ramią sąžinę“

Tad argi nėra svarių priežasčių vengti bet kokio melo? Apaštalas Paulius apie save bei savo draugus pasakė: „Mes esame įsitikinę turį ramią sąžinę“ (Žydams 13:18). Ar ir tavo sąžinė jautri netiesai? Jeigu ne, lavink ją tyrinėdamas Bibliją bei Biblija pagrįstą literatūrą, pavyzdžiui, Sargybos bokštą ir Atsibuskite!

Jaunuolis Bobis darė tai ir pasiekė gerų rezultatų. Jis išmoko nedangstyti problemų melo tinklu. Jo sąžinė skatina jį kreiptis į savo tėvus ir atvirai aptarti reikalus. Kartais dėl to jis būdavo sudrausminamas. Tačiau jis pripažįsta, kad būdamas sąžiningas ‛jaučiasi geriau’.

Kalbėti tiesą ne visada lengva. Bet tas, kuris nusprendžia pasakyti tiesą, išlaikys švarią sąžinę, gerus santykius su savo tikrais draugais ir, visų svarbiausia, privilegiją ‛viešėti’ Dievo padangtėje! Tad visiems krikščionims būti sąžiningiems ne tik geriausia, bet ir teisinga.

Aptarimo klausimai:

◻ Kokiomis aplinkybėmis galbūt norisi pameluoti?

◻ Kodėl nenaudinga meluoti arba sukčiauti? Ar tu galėtum paaiškinti tai remdamasis savo pastebėjimais ar patirtimi?

◻ Kaip melagis kenkia savo sąžinei?

◻ Perskaityk 14-ąją psalmę. Kaip šios eilutės susijusios su sąžiningumo klausimu?

◻ Kaip jaunuolis gali įgyti ramią sąžinę?

[Anotacija 213 puslapyje]

‛Studentas, būdamas nesąžiningas moksle, labai rizikuoja pakenkti savo ateities galimybėms’

[Anotacija 216 puslapyje]

Biblija nedaro skirtumo tarp melo ir vadinamojo nekalto melo

[Paveikslas 214 puslapyje]

Tėvai paprastai pastebi nevykusius mėginimus pateisinti nepaklusnumą