Pasakoja Dievo Karalystės skelbėjai

Ji surado gyvenimo prasmę

JĖZUS, gerasis ganytojas, pažįsta savo avis (Jono 10:14). Pas save jis kviečia geros širdies, taikingus ir dorus žmones. Tapę jo mokiniais jie suranda gyvenimo prasmę. Taip buvo ir su viena moterimi iš Belgijos.

„Tądien jaučiausi labai prislėgta, net galvojau apie savižudybę. Ir štai kažkas pasibeldė į duris – tai buvo Jehovos liudytojai. Man patiko jų pasakyta mintis, kad pasaulio problemos bus išspręstos, tačiau neapsidžiaugiau išgirdusi, kad tai padarys Dievas. Bažnyčioje mačiau daug veidmainystės ir jau aštuonerius metus ten nesilankiau. Tai, ką kalbėjo Jehovos liudytojai, man buvo panašu į tiesą ir aš pagalvojau: vis dėlto gyventi be Dievo labai sunku.

Liudytojai užsuko dar kelis sykius, bet vėliau mūsų ryšys nutrūko. Jaučiausi niekam nereikalinga. Per dieną surūkydavau po du pakelius cigarečių, net pradėjau vartoti narkotikus. Kad galėčiau užmegzti ryšį su savo mirusio senelio dvasia, įsitraukiau į spiritizmą. Kokia baimė mane apėmė, kai vieną naktį pradėjo gąsdinti demonai! Bauginimai truko keletą mėnesių. Vakarais imdavo šiurpas pagalvojus, kad naktį būsiu viena.

Kartą išėjusi pasivaikščioti – tądien pasirinkau kiek kitokį maršrutą nei paprastai – priėjau didelę statybvietę. Mano dėmesį patraukė daugybė ten dirbančių žmonių. Priėjusi arčiau supratau, kad tai Jehovos liudytojai; jie statė Karalystės salę. Prisiminiau pokalbius su jais ir pagalvojau, kaip būtų nuostabu, jei visi žmonės pasaulyje būtų kaip jie.

Panorau, kad pas mane buvę liudytojai vėl mane aplankytų, todėl pasikalbėjau su keliais darbininkais statybvietėje. Taip pat savo norą maldoje pasakiau Dievui. Praėjus dešimčiai dienų pas mane atėjo Jehovos liudytojas, su kuriuo buvau kalbėjusi patį pirmą kartą. Jis pasiūlė toliau studijuoti Bibliją ir aš mielai sutikau. Dar tas vyras pakvietė į Jehovos liudytojų sueigą. Nutariau nueiti. Sueiga padarė neišdildomą įspūdį – mačiau, kad liudytojai yra laimingi ir vienas kitą myli. Aš taip seniai tokių žmonių ieškojau!

Nuo tada sueigų nepraleidau. Maždaug per tris savaites mečiau rūkyti. Atsikračiau knygų apie astrologiją ir šėtoniškos muzikos įrašų. Jaučiau, kad vaduojuosi iš demonų gniaužtų. Ir toliau stengiausi gyventi pagal Jehovos nustatytas moralės normas ir po trijų mėnesių tapau gerosios naujienos skelbėja. Praėjus pusmečiui pasikrikštijau ir po dviejų dienų pradėjau tarnauti pagalbine pioniere.

Esu dėkinga Jehovai už visa, ką jis dėl manęs padarė. Mano gyvenimas įgavo prasmę. Išties, Jehovos vardas – tvirtas bokštas, jame radau prieglobstį ir apsaugą (Patarlių 18:10). Jaučiuosi panašiai, kaip rašoma Psalmyno 84:10: „Juk tavo kiemuose viena diena vertesnė net už tūkstantį dienų kitur. Geriau stovėti man prie savo Dievo Namų slenksčio nei gyventi nedorumo palapinėse.“

Ši nuolanki moteris dabar yra laiminga. Laimingas bus kiekvienas Jehovos ieškantis geros širdies žmogus.