Kitos geros galimybės

Tu galbūt manai: ‛Perpylimai pavojingi, tačiau ar yra kitų gerų galimybių?’ Pagrįstas klausimas; ir atkreipk dėmesį į žodį „gerų“.

Visi, taip pat ir Jehovos Liudytojai, nori geros, veiksmingos medicininės pagalbos. Gyd. Grantas E. Stefenas nurodė du esminius dalykus: „Medicininė pagalba yra kokybiška, jei priemonės, kurių imamasi, padeda pasiekti pagrįstus medicininius ir nemedicininius tikslus“ (The Journal of the American Medical Association, 1988 m. liepos 1 d.). Vienas iš „nemedicininių tikslų“ yra nepažeisti paciento etikos principų bei pagal Bibliją išlavintos sąžinės (Apaštalų darbai 15:28, 29).

Ar yra teisėtų ir veiksmingų būdų spręsti rimtas gydymo problemas nevartojant kraujo? Laimei, yra.

Nors dauguma chirurgų tvirtino, kad perpildavo kraują tik kai būdavo būtina, prasidėjus AIDS epidemijai, jie greitai ėmė mažiau vartoti kraują. Žurnalo Mayo Clinic Proceedings 1988 metų rugsėjo mėnesio numerio redakciniame straipsnyje buvo sakoma, jog „viena iš nedaugelio šios epidemijos naudingų pasekmių“ buvo ta, kad „dėl jos pacientai ir gydytojai ėmėsi įvairių priemonių išvengti kraujo perpylimo“. Vienas kraujo centro tarnautojas paaiškino: „Kas pasikeitė — tai informacijos intensyvumas, gydytojų imlumas jai (dėl geresnio pavojų suvokimo) ir poreikis apsvarstyti kitas galimybes“ (Transfusion Medicine Reviews, 1989 m. spalio mėn.).

Atkreipk dėmesį, kad yra kitų galimybių! Tai paaiškėja patyrinėjus, kodėl yra daromas kraujo perpylimas.

Raudonuosiuose kūneliuose esantis hemoglobinas perneša deguonį, reikalingą sveikatai ir gyvybei palaikyti. Tad jeigu žmogus netenka daug kraujo, galbūt atrodo logiška tiesiog pakeisti jį kitu. Normaliai 100 kubinių centimetrų kraujo yra maždaug 14—15 gramų hemoglobino. (Kitas koncentracijos matavimo vienetas yra hematokrito skaičius, kuris paprastai būna maždaug 45 procentai.) Buvo priimta „taisyklė“ perpilti pacientui kraują prieš operaciją, jeigu hemoglobino yra mažiau negu 10 (arba hematokrito skaičius — 30 procentų). Švedų žurnalo Vox Sanguinis 1987 metų kovo mėnesio numeryje buvo pranešta, jog „65% [anesteziologų] reikalavo, kad prieš planinę operaciją paciento hemoglobino kiekis būtų 10 g/dl.“

Tačiau 1988 metais įvykusiame pasitarime dėl kraujo perpylimo profesorius Hovardas L. Zauderis paklausė: „Kaip mes sužinojome šį ‛magišką skaičių’?“ Jis aiškiai pareiškė: „Reikalavimo, kad prieš anesteziją paciento hemoglobino (Hgb) kiekis būtų 10 gramų, kilmė slypi tradicijoje, yra neaiški ir nepagrįsta klinikiniais ar eksperimentiniais įrodymais.“ Pagalvok: daugeliui tūkstančių ligonių perpylimas buvo padarytas dėl „neaiškaus, nepagrįsto“ reikalavimo!

Kai kas gali paklausti: ‛Kodėl manoma, kad normalus hemoglobino kiekis yra 14, jeigu galima gyventi su daug mažesniu?’ Na, tuomet yra pakankamai hemoglobino pernešti tiek deguonies, kad tu galėtum mankštintis arba dirbti sunkų darbą. Mažakraujyste sergančių ligonių tyrimai netgi parodė, jog „sunku pastebėti, kad  darbingumas per mažas, kai hemoglobino koncentracija yra tik 7 g/dl. Kiti nustatė tik nedidelį darbingumo sumažėjimą“ (Contemporary Transfusion Practice, 1987 m.).

Suaugusieji prisitaiko prie mažo hemoglobino kiekio, o vaikai? Gyd. Džeimsas A. Stokmanas III sako: „Gimę neišnešioti kūdikiai, išskyrus nedaugelį, hemoglobino sumažėjimą patiria per pirmus vieną tris mėnesius... Nurodymai dėl perpylimo kūdikiams nėra aiškiai apibrėžti. Atrodo, daugelis kūdikių iš tikrųjų nuostabiai toleruoja mažą hemoglobino kiekį be jokių pastebimų klinikinių sunkumų“ (Pediatric Clinics of North America, 1986 m. vasario mėn.).

Tai nereiškia, kad nieko nereikia daryti, kai asmuo netenka daug kraujo po avarijos arba per operaciją. Jeigu kraujavimas greitas ir gausus, žmogaus kraujospūdis nukrinta ir jį gali ištikti šokas. Pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą ir atkurti kraujo sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūrį. Tai apsaugos nuo šoko ir padės likusiems raudoniesiems kūneliams ir kitoms sudedamosioms medžiagoms toliau cirkuliuoti.

Tūrį galima padidinti be kraujo ar kraujo plazmos. * Tai galima veiksmingai padaryti įvairiais bekraujais tirpalais. Paprasčiausias yra fiziologinis (druskos) tirpalas, kuris yra ir nebrangus, ir derinasi su mūsų krauju. Taip pat yra skysčių su ypatingomis savybėmis, tokių kaip dekstranas, želatinos tirpalas ir Ringerio tirpalas. Hidroksietilkrakmolas yra naujesnė kraujo tūrio padidinimo priemonė ir „ją galima be baimės rekomenduoti tiems [nudegusiems] ligoniams, kurie atsisako kraujo produktų“ (Journal of Burn Care & Rehabilitation, 1989 m. sausio — vasario mėn.). Tokie skysčiai turi aiškių pranašumų. „Kristaloidiniai tirpalai [tokie kaip paprastas fiziologinis tirpalas ir Ringerio tirpalas], dekstranas ir hidroksietilkrakmolas yra palyginti nekenksmingos, nebrangios ir lengvai gaunamos medžiagos; jos gali būti laikomos kambario temperatūroje, nereikia tikrinti jų suderinamumo su krauju ir jos nekelia pavojaus susirgti su krauju perduodama liga“ (Blood Transfusion Therapy—A Physician’s Handbook, 1989 m.).

Tačiau tu gali paklausti: ‛Kuo gali būti naudingi bekraujai pakaitalai, jeigu man reikia raudonųjų kūnelių, kad jie išnešiotų deguonį po visą mano kūną?’ Kaip minėjome, tavo kūnas turi atsarginių galimybių pernešti deguonį. Jeigu netenki kraujo, prasideda nuostabūs kompensaciniai procesai. Tavo širdis kiekvienu tvinktelėjimu pumpuoja daugiau kraujo. Jeigu prarastas kraujas buvo pakeistas tinkamu skysčiu, praskiestas kraujas teka lengviau — netgi smulkiomis kraujagyslėmis. Dėl cheminių pakitimų audiniams atiduodama daugiau deguonies. Šis prisitaikymas toks veiksmingas, kad jeigu lieka tik pusė tavo kraujo raudonųjų kūnelių, organizmui gali būti tiekiama 75 procentai normalaus deguonies kiekio. Ramybės būklėje pacientas tesuvartoja 25 procentus jo kraujyje esančio deguonies. Be to, dauguma bendrųjų anestetikų sumažina kūnui reikalingo deguonies kiekį.

KAIP GALI PADĖTI GYDYTOJAI?

Įgudę gydytojai gali padėti asmeniui, netekusiam kraujo, taigi ir raudonųjų kūnelių. Kai kraujo tūris padidinamas iki ankstesnio, gydytojai gali tiekti koncentruotą  deguonį. Tada kūnas gali gauti jo daugiau, ir rezultatai dažnai būna puikūs. Britanijos gydytojai pritaikė šį metodą moteriai, kuri neteko tiek daug kraujo, kad „jos hemoglobino sumažėjo iki 1,8 g/dl. Ji buvo sėkmingai gydoma tiekiant... koncentruotą deguonį ir perpilant didelį kiekį želatinos tirpalo“ (Anaesthesia, 1987 m. sausio mėn.). Pranešime taip pat sakoma, kad kiti netekusieji daug kraujo buvo sėkmingai gydomi hiperbarinėse barokamerose.

Gydytojai taip pat gali padėti ligonio organizmui pasigaminti daugiau raudonųjų kūnelių. Kaip? Įšvirkšdami jam (į raumenis ar veną) geležies preparatų, kurie gali padėti kūnui gamintis raudonuosius kūnelius tris ar keturis kartus greičiau negu paprastai. Neseniai atsirado kita pagalbinė priemonė. Tavo inkstai gamina hormoną, vadinamą eritropoetinu (EPO), kuris skatina kaulų čiulpus gaminti raudonuosius kūnelius. Dabar galima gauti sintetinio (rekombinuoto) EPO. Gydytojai gali duoti jo kai kuriems mažakraujyste sergantiems ligoniams ir taip padėti jų organizmui labai greitai pasigaminti pakeičiamųjų raudonųjų kūnelių.

Sumanūs ir rūpestingi chirurgai ir anesteziologai gali padėti netgi operacijos metu — taikydami pažangius kraujo išsaugojimo metodus. Labai veiksminga tokia tiksli operacinė technika kaip galvanokaustika, taikoma sumažinti kraujoplūdį. Kartais į žaizdą srūvantis kraujas gali būti sukauptas, perfiltruotas ir sugrąžintas į kraujotakos sistemą. *

Ligoniams, kuriems prijungiamas dirbtinės kraujotakos aparatas, pripildytas bekraujo skysčio, gali būti naudingas kraujo suskystėjimas, nes tada netenkama mažiau raudonųjų kūnelių.

Yra ir kitų būdų padėti. Galima atšaldyti paciento kūną, kad sumažėtų jo deguonies poreikis. Hipotoninė anestezija. Priemonės pagerinti kraujo krešėjimą. Galima sumažinti kraujavimo trukmę desmopresinu (DDAVP). Galima naudoti lazerinius „skalpelius“. Šis sąrašas ilgės, jeigu gydytojai ir  susirūpinę pacientai ieškos būdų išvengti kraujo perpylimo. Mes tikimės, kad tu niekada neprarasi didelio kiekio kraujo. Bet jeigu taip atsitiktų, sumanūs gydytojai tikriausiai galėtų gydyti tave nedarydami kraujo perpylimo, kuris kelia tiek daug pavojų.

CHIRURGIJA, BET BE PERPYLIMŲ

Daug žmonių šiandien nesutinka, kad jiems būtų perpilamas kraujas. Sveikatos dėlei jie reikalauja to, ko Liudytojai prašo pirmiausia dėl religinių priežasčių: geros medicininės pagalbos — alternatyvaus gydymo be kraujo. Kaip mes pabrėžėme, ir tokiu atveju įmanoma daryti dideles operacijas. Jeigu tu vis dar abejoji, kai kurie kiti įrodymai iš medicinos literatūros galbūt išsklaidys tas abejones.

Straipsnyje „Keturių pagrindinių sąnarių pakeitimas Jehovos Liudytojui“ (Orthopaedic Review, 1986 m. rugpjūčio mėn.) buvo kalbama apie mažakraujyste sergantį pacientą, kurio „abiejų kelių ir klubų sąnariai buvo gerokai suirę“. Prieš kelių etapų operaciją ir po jos buvo pavartotas geležies dekstranas, ir operacija buvo sėkminga. Žurnale British Journal of Anaesthesia 1982 metais buvo pranešama apie 52 metų amžiaus Liudytoją, kurios hemoglobino kiekis buvo mažesnis negu 10. Hipotonine anestezija mažinant kraujoplūdį, jai buvo pakeistas visas klubo bei peties sąnarys. Grupė Arkanzaso universiteto (JAV) chirurgų taip pat pritaikė šį metodą keisdami klubų sąnarius šimtui Liudytojų, ir visi pacientai pasveiko. Profesorius, vadovaujantis tam skyriui, paaiškino: „Tai, ko mes išmokome operuodami tuos pacientus (Liudytojus), dabar taikome visiems savo pacientams, kuriems keičiame visą klubo sąnarį.“

Kai kurių Liudytojų sąžinė leidžia, kad jiems būtų persodinami organai, jeigu tai daroma be kraujo. Ataskaitoje apie 13 inksto persodinimo atvejų buvo padaryta išvada: „Bendri rezultatai rodo, kad inkstą galima saugiai ir gerai persodinti daugumai Jehovos Liudytojų“ (Transplantation, 1988 m. birželio mėn.). Taip pat kraujo atsisakymas nesutrukdo netgi sėkmingai persodinti širdį.

‛O ką galima pasakyti apie kitokias operacijas be kraujo?’ — galbūt tu paklausi. Leidinyje Medical Hotline (1983 m. balandžio — gegužės mėn.) buvo pranešama apie „dideles ginekologines ir akušerines operacijas, kurios [Veino valstybiniame universitete, JAV] buvo be kraujo perpylimo padarytos Jehovos Liudytojoms“. Šiame informaciniame biuletenyje buvo sakoma: „Mirčių ir komplikacijų buvo ne daugiau negu tarp moterų, kurioms tokios operacijos buvo padarytos perpilant kraują.“ Toliau biuletenyje buvo paaiškinta: „Šio tyrinėjimo rezultatai gali paskatinti kitaip pažiūrėti į kraujo vartojimą visoms moterims, kurioms daromos akušerinės ir ginekologinės operacijos.“

Getingeno universiteto (Vokietija) ligoninėje 30 pacientų, atsisakiusių kraujo, buvo padarytos bendrosios chirurgijos operacijos. „Nebuvo jokių tokių komplikacijų, kurių negalėtų būti ir pacientams, sutinkantiems, kad jiems būtų perpilamas kraujas. ... Tam, kad nėra galimybės padaryti perpylimo, nereikėtų teikti per didelės reikšmės ir susilaikyti nuo operacijos, kuri yra būtina ir chirurgijos požiūriu pateisinama“ (Risiko in der Chirurgie, 1987 m.).

 Daugeliui suaugusiųjų ir vaikų be kraujo buvo padarytos netgi smegenų operacijos, pavyzdžiui, Niujorko universiteto medicinos centre. 1989 metais neurochirurgijos skyriaus vedėjas gyd. Džozefas Rensohofas rašė: „Visiškai aišku, kad daugeliu atvejų su minimalia rizika galima išvengti vartoti kraujo produktus pacientams, kurių religiniai įsitikinimai neleidžia jų vartoti, ypač, kai operaciją galima padaryti operatyviai ir per gan trumpą laiką. Įdomu tai, kad aš dažnai pamirštu pacientą esant Liudytoją, kol jo išrašymo iš ligoninės metu jis nepradeda man dėkoti, kad gerbiau jo religinius įsitikinimus.“

O ar galima suaugusiesiems ir vaikams daryti sudėtingas širdies ir kraujagyslių operacijas be kraujo? Gyd. Dentonas A. Kūlis buvo kaip tik tokių operacijų pradininkas. Kaip tu gali sužinoti iš medicininio straipsnio, perspausdinto 27—29 puslapiuose esančiame priede, remdamasis ankstesniais tyrinėjimais gyd. Kūlis padarė išvadą, kad „operuoti pacientus Jehovos Liudytojus ne ką pavojingiau negu kitus ligonius“. Dabar, padaręs 1106 tokias operacijas, jis rašo: „Kiekvienu atveju aš laikausi susitarimo arba kontrakto su pacientu“, tai yra susitarimo nevartoti kraujo.

Chirurgai pastebėjo, kad geras nusiteikimas yra kitas Jehovos Liudytojų bruožas. „Šių pacientų nusiteikimas yra pavyzdinis, — 1989 metų spalio mėnesį rašė gyd. Kūlis. — Jie nebijo komplikacijų ir netgi mirties kaip dauguma pacientų. Jie tvirtai ir ištikimai atsidavę savo įsitikinimui ir savo Dievui.“

Tai nereiškia, kad jie gina savo teisę numirti. Jie aktyviai ieško geros pagalbos, nes nori pasveikti. Jie yra įsitikinę, kad paklusti Dievo įstatymui dėl kraujo yra išmintinga, ir šis požiūris turi teigiamą įtaką operacijai be kraujo.

Profesorius gyd. V. Šloseris iš Freiburgo universiteto chirurginės ligoninės (Vokietija) pažymėjo: „Šioje pacientų grupėje kraujavimo prieš operaciją, jos metu ar po jos atvejų buvo ne daugiau, o komplikacijų jei ir buvo, tai mažiau. Ypatingas požiūris į ligą, tipiškas Jehovos Liudytojams, padarė teigiamos įtakos laikotarpiu iki operacijos, jos metu ir po jos“ (Herz Kreislauf, 1987 m. rugpjūčio mėn.).

[Išnašos]

[Rėmelis 13 puslapyje]

„Mes priversti padaryti išvadą, kad šiuo metu daug ligonių gauna kraujo komponentų, nors kraujo perpylimas jiems visai nenaudingas (kraujas nereikalingas) ir kelia didelį pašalinio poveikio pavojų. Joks gydytojas netaikytų pacientui gydymo, kuris, jo žiniomis, negali padėti, bet gali pakenkti, tačiau būtent tai daroma, kai be reikalo perpilamas kraujas“ („Transfusion-Transmitted Viral Diseases,“ 1987 m.).

[Rėmelis 14 puslapyje]

„Kai kurie specialistai sako, kad leistinas hemoglobino kiekis gali būti netgi 2—2,5 g/100 ml. ... Sveikas asmuo gali išgyventi netekęs 50 procentų raudonųjų kraujo kūnelių masės ir nejausti jokių simptomų, jeigu jis netenka kraujo per ilgesnį laikotarpį“ („Techniques of Blood Transfusion“, 1982 m.).

[Rėmelis 15 puslapyje]

„Šiuo metu atsisakoma ankstesnės sampratos, kaip kraujas perneša deguonį į audinius, gydo žaizdas ir ‛maitina’. Pacientų Jehovos Liudytojų atvejai rodo, kad galima lengvai pakelti sunkią mažakraujystę“ („The Annals of Thoracic Surgery,“ 1989 m. kovo mėn.).

[Rėmelis 16 puslapyje]

Ir maži vaikai? „Kraujo nereikalaujančiais metodais vaikams buvo padarytos keturiasdešimt aštuonios įvairaus sudėtingumo atviros širdies operacijos.“ Kai kurie vaikai tesvėrė 4,7 kilogramo. „Dėl nuolatinės sėkmės operuojant Jehovos Liudytojus ir dėl fakto, kad kraujo perpylimas kelia sunkių komplikacijų pavojų, daugumą širdies operacijų vaikams mes šiuo metu darome be perpylimo“ („Circulation“, 1984 m. rugsėjo mėn.).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dirbtinės kraujotakos aparatas labai padeda darant širdies operacijas pacientams, kurie nenori, kad jiems būtų perpilamas kraujas