Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kas yra tikrasis Dievas?

Kas yra tikrasis Dievas?

3 skyrius

Kas yra tikrasis Dievas?

1. Kodėl daugelis sutinka su įžanginiais Biblijos žodžiais?

KAI tu žiūri giedrą naktį į dangų, ar nesistebi matydamas tiek daug žvaigždžių? Kaip tu paaiškini jų egzistavimą? O ką pasakyti apie gyvybės formas žemėje — spalvingas gėles, maloniai giedančius paukščius, galingus vandenyne šokinėjančius banginius? Vardyti galima be galo. Visa tai negalėjo atsirasti atsitiktinai. Tad nenuostabu, kad daugelis sutinka su įžanginiais Biblijos žodžiais: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“! (Pradžios 1:1).

2. Ką Biblija sako apie Dievą ir ką ji skatina mus daryti?

2 Žmonija pagal požiūrį į Dievą yra labai pasidalijusi. Kai kurie mano, kad Dievas yra beasmenė jėga. Milijonai garbina mirusius protėvius tikėdami, jog Dievas per daug tolimas, kad būtų pasiekiamas. Bet Biblija atskleidžia, kad tikrasis Dievas yra realus asmuo, parodantis nuoširdų domėjimąsi mumis asmeniškai. Todėl Biblija ir skatina mus ‛ieškoti Dievo’ sakydama: „Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbai 17:27).

3. Kodėl neįmanoma padaryti Dievo atvaizdo?

3 Kaip Dievas atrodo? Keletas jo tarnų matė vizijose jo šlovingą didybę. Šiose vizijose jis pasirodė sėdintis soste, o nuo jo sklido baimę keliantis spindesys. Tačiau mačiusieji tokias vizijas niekada neaprašė aiškaus veido (Danieliaus 7:9, 10; Apreiškimas 4:2, 3). Jie neaprašė veido, kadangi „Dievas yra dvasia“; jis neturi fizinio kūno (Jono 4:24). Iš tikrųjų neįmanoma padaryti tikslaus mūsų Kūrėjo fizinio atvaizdo, nes „Dievo niekas niekada nėra matęs“ (Jono 1:18; Išėjimo 33:20). Tačiau Biblija mus daug ko moko apie Dievą.

TIKRASIS DIEVAS TURI VARDĄ

4. Kokie yra Biblijoje vartojami prasmingi Dievo titulai?

4 Biblijoje tikrasis Dievas apibūdinamas tokiais žodžiais kaip „visagalis Dievas“, „Aukščiausiasis“, „Sutvėrėjas“, „Mokytojas“, „Valdovas [„Suverenus Viešpats“, NW]“ ir „Amžių Karalius“ (Pradžios 17:1; Psalmių 49:14; Ekleziasto 12:1; Izaijo 30:20, ŠvR; Apaštalų darbai 4:24; 1 Timotiejui 1:17). Tokių titulų apmąstymas gali padėti mums augti Dievo pažinimu.

5. Koks yra Dievo vardas ir kaip dažnai jis pasitaiko Hebrajų Raštuose?

5 Tačiau Dievas turi unikalų vardą, kuris vien Hebrajų Raštuose randamas beveik 7000 kartų — daug dažniau negu kuris nors iš jo titulų. Maždaug prieš 1900 metų žydai prietaringai nustojo tarti Dievo vardą. Bibliniai Hebrajų Raštai buvo parašyti be balsių. Taigi neįmanoma tiksliai žinoti, kaip Mozė, Dovydas ar kiti senovės laikais tarė keturis priebalsius (יהוה), sudarančius Dievo vardą. Kai kurie mokslininkai sako, kad Dievo vardas galėjo būti tariamas „Jahvė“, bet jie nėra tuo įsitikinę. Tarimas „Jehova“ vartojamas šimtmečiais ir jo atitikmuo daugeliu kalbų yra šiandien plačiai priimtas. Lietuviškuose Šventojo Rašto vertimuose minimas vardas „Jahvė“. (Žiūrėk Išėjimo 3:14 ir 6:3, „Paaiškinimai“; Psalmių 68:20, NTP; Mato 22:37, „Paaiškinimai“.)

KODĖL TU TURI VARTOTI DIEVO VARDĄ

6. Kas sakoma apie Jehovą Psalmių 83:18 (NW) ir kodėl turime vartoti jo vardą?

6 Unikalus Dievo vardas, Jehova, padeda atskirti jį nuo visų kitų dievų. Todėl tas vardas ir pasirodo Biblijoje taip dažnai, ypač hebrajiškame tekste. Daugelis vertėjų vengia vartoti Dievo vardą, bet Psalmių 83:18 (NW) aiškiai sakoma: „Tu, kurio vardas yra Jehova, vienas esi Aukščiausiasis visai žemei.“ Todėl kai mes kalbame apie Dievą, yra tinkama vartoti asmeninį jo vardą.

7. Ko moko mus apie Dievą Jehovos vardo reikšmė?

7 Vardas Jehova yra hebrajiško veiksmažodžio, kuris reiškia „tapti“, forma. Taigi Dievo vardo reikšmė yra „Jis — tapimo priežastis“. Taip Jehova Dievas leidžia save atpažinti kaip Didįjį Tikslų Įvykdytoją. Jis visada padaro, kad jo tikslai taptų realybe. Tiktai tikrasis Dievas gali teisėtai vadintis šiuo vardu, nes žmonės niekada negali būti tikri, kad jų planai pasiseks (Jokūbo 4:13, 14). Jehova vienintelis gali sakyti: „Taip bus mano žodis, kurs išeina iš mano burnos; jis... bus sėkmingas tuose dalykuose, kuriems aš jį siunčiau“ (Izaijo 55:11).

8. Apie kokį tikslą Jehova pranešė per Mozę?

8 Hebrajų patriarchai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas visi ‛šaukėsi į Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardą’, bet jie nežinojo visos Dievo vardo reikšmės (Pradžios 21:33b; 26:25; 32:9; Išėjimo 6:3, „Paaiškinimai“). Kai vėliau Jehova atskleidė savo tikslą išlaisvinti jų palikuonis, izraelitus, iš Egipto vergijos ir duoti jiems „žemę, plūstančią pienu ir medum“, tai galėjo atrodyti neįmanoma (Išėjimo 3:17). Vis dėlto Dievas pabrėžė amžiną savo vardo svarbą, sakydamas savo pranašui Mozei: „Pasakyk Izraelio sūnums, kad Viešpats [„Jehova“, NW], jūsų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, atsiuntė mane pas jus ir tai yra Mano amžinasis vardas, kuriuo Manęs turėsite atsiminti per amžius“ (Išėjimo 3:15, ŠvR).

9. Koks buvo faraono požiūris į Jehovą?

9 Mozė kreipėsi į faraoną, Egipto karalių, prašydamas leisti izraelitams išeiti į dykumą pagarbinti Jehovą. Bet faraonas, į kurį patį buvo žiūrima kaip į dievą ir kuris garbino kitus Egipto dievus, atsakė: „Kas yra tas Viešpats [„Jehova“, NW], kurio balso aš turėčiau klausyti ir Izraelį išleisti? Aš nieko nežinau apie tą Viešpatį ir Izraelio neišleisiu“ (Išėjimo 5:1, 2, ŠvR).

10. Kokių veiksmų ėmėsi Jehova senovės Egipte, kad įvykdytų savo tikslą izraelitų atžvilgiu?

10 Jehova po to ėmėsi teigiamų veiksmų įvykdyti savo tikslą, veikdamas pagal savo vardo reikšmę. Jis siuntė senovės egiptiečiams dešimt bausmių. Paskutinės bausmės metu žuvo visi Egipto pirmagimiai, tarp jų ir išdidžiojo faraono sūnus. Po to egiptiečiai nekantriai laukė, kad Izraelis išeitų. Tačiau kai kurie egiptiečiai buvo taip paveikti Jehovos galios, kad izraelitams paliekant Egiptą prisidėjo prie jų (Išėjimo 12:35-38).

11. Kokį stebuklą padarė Jehova prie Raudonosios jūros ir ką jo priešai buvo priversti sužinoti?

11 Užsispyręs faraonas ir jo armija su šimtais karo vežimų puolė įkandin, kad susigrąžintų savo vergus. Kai egiptiečiai priartėjo, Dievas stebuklingai perskyrė Raudonąją jūrą, kad izraelitai galėtų pereiti sausa žeme. Kai persekiotojai ėmė eiti jūros dugnu, Jehova ‛numovė jų vežimų ratus, kad jie sugriuvo ir iš vietos nebepajudėjo’. Egiptiečių kovotojai šaukė: „Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kariauja už juos prieš egiptiečius.“ Bet buvo per vėlu. Didžiulės vandens sienos griuvo ir ‛apdengė vežimus, raitelius ir visą Faraono galybę’ (Išėjimo 14:22-25, 28, ŠvR). Taip Jehova didžiai išgarsino savo vardą ir tas įvykis neužmirštas iki šios dienos (Jozuės 2:8b-11).

12, 13. a) Kokią reikšmę Dievo vardas turi mums šiandien? b) Ko žmonėms reikia nedelsiant išmokti ir kodėl?

12 Dievo paties sau duotas vardas turi mums šiandien didelę reikšmę. Jo vardas, Jehova, yra garantija, kad visa, ką jis numatė, jis privers tapti tikrove. Čia įeina ir įvykdymas jo pradinio tikslo, kad mūsų žemė taptų rojumi (Pradžios 1:28; 2:8). Tuo tikslu Dievas pašalins visus dabartinius savo suvereniteto priešininkus, nes jis pareiškė: „Jie turės sužinoti, kad aš — Jehova“ (Ezechielio 38:23, NW). Tada Dievas įvykdys savo pažadą įvesti savo garbintojus į naująjį teisingumo pasaulį (2 Petro 3:13).

13 Visi, trokštantys Dievo malonės, turi išmokti šauktis jo vardo su tikėjimu. Biblija pažada: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13). Taip, Jehovos vardas yra didžiai reikšmingas. Jeigu šaukiesi Jehovos kaip savo Dievo ir Išlaisvintojo, tai gali nuvesti tave į begalinę laimę.

TIKROJO DIEVO SAVYBĖS

14. Kokias pagrindines Dievo savybes iškelia Biblija?

14 Tyrinėjant Izraelio išlaisvinimą iš Egipto, išryškėja keturios pagrindinės Dievui būdingos savybės, kurias jis tobulai suderina. Jo elgesys su faraonu atskleidė jo baimę keliančią jėgą (Išėjimo 9:16). Dievas meistriškai valdė tą sudėtingą situaciją ir tuo parodė savo neprilygstamą išmintį (Romiečiams 11:33). Jis pademonstravo savo teisingumą paskirdamas bausmę užsispyrusiems savo tautos priešininkams ir engėjams (Pakartoto Įstatymo 32:4). Išskirtinė Dievo savybė yra meilė. Jehova parodė ypatingą meilę įvykdydamas savo pažadą Abraomo palikuonims (Pakartoto Įstatymo 7:8). Jis taip pat parodė meilę leisdamas kai kuriems egiptiečiams palikti netikrus dievus ir įgyti didelę naudą stojant vienintelio tikrojo Dievo pusėn.

15, 16. Kokiais atžvilgiais Dievas parodė meilę?

15 Skaitydamas Bibliją tu pastebėsi, kad meilė yra svarbiausioji Dievo savybė, ir jis demonstruoja ją daugeliu būdų. Pavyzdžiui, iš meilės jis tapo Kūrėju ir pradžioje dalijosi gyvenimo džiaugsmu su dvasiniais kūriniais. Tie šimtai milijonų angelų myli Dievą ir šlovina jį (Jobo 38:4, 7; Danieliaus 7:10). Dievas taip pat parodė meilę sukurdamas žemę ir paruošdamas ją žmonėms laimingai gyventi (Pradžios 1:1, 26-28; Psalmių 113B:16).

16 Dievo meilė mums teikia naudos taip daugeliu atvejų, kad net sunku išvardyti. Pirmiausia Dievas su meile padarė mūsų kūnus taip nuostabiai, kad mes galime džiaugtis gyvenimu (Psalmių 139:14, NTP). Jo meilė parodoma tuo, kad jis duoda „lietaus iš dangaus ir vaisingus metų laikus, pripildydamas maistu ir linksmybe [mūsų] širdis“ (Apaštalų darbai 14:17, NTP). Dievas netgi „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:45). Meilė taip pat skatina mūsų Kūrėją padėti mums įgyti Dievo pažinimą ir laimingai tarnauti jam kaip jo garbintojams. Iš tikrųjų „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Bet yra daug daugiau jo asmenybės bruožų.

‛GAILESTINGASIS IR MALONINGASIS DIEVAS’

17. Ką sužinome apie Dievą iš Išėjimo knygos 34:6, 7?

17 Kai izraelitai perėjo Raudonąją jūrą, jiems vis dar reikėjo geriau pažinti Dievą. Mozė jautė šį poreikį ir meldė: „Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk man Savo kelius, kad Tave pažinčiau ir Tavo malonėje pasilikčiau“ (Išėjimo 33:13, ŠvR). Mozė siekė geriau pažinti Dievą, kai išgirdo paties Dievo pareiškimą: „Jehova, Jehova, Dievas gailestingasis ir maloningasis, neskubus rūstauti ir kupinas mylinčio gerumo bei tiesos, išsaugantis meilingą gerumą tūkstančiams, atleidžiantis klaidą, nusižengimą ir nuodėmę; bet jis jokiu būdu neatleis nuo bausmės“ (Išėjimo 34:6, 7, NW). Savo meilę Dievas derina su teisingumu, neapsaugodamas sąmoningų nusidėjėlių nuo jų nusižengimų pasekmių.

18. Kaip Jehova įrodė esąs gailestingas?

18 Kaip Mozė sužinojo, Jehova parodo gailestingumą. Gailestingas asmuo užjaučia tuos, kurie kenčia, ir bando suteikti jiems palengvinimą. Taip Dievas parodė gailestį žmonijai imdamasis priemonių visiems laikams pašalinti kančias, ligas ir mirtį (Apreiškimas 21:3-5). Dievo garbintojai dėl vyraujančių šiame piktajame pasaulyje sąlygų gali patirti didelių nelaimių arba gali pasielgti neišmintingai ir susidurti su sunkumais. Bet jeigu jie nuolankiai kreipiasi pagalbos į Jehovą, jis paguos ir padės jiems. Kodėl? Kadangi jis gailiaširdiškai rodo švelnų dėmesį savo garbintojams (Psalmių 85:15; 1 Petro 5:6, 7).

19. Kodėl galime pasakyti, kad Dievas yra maloningas?

19 Daugelis esančių valdžioje žmonių su kitais elgiasi šiurkščiai. Jehova yra visiškai kitoks; jis maloningas savo nuolankiems tarnams! Nors jis visatoje yra aukščiausia valdžia, jis parodo išskirtinį gerumą visai žmonijai apskritai (Psalmių 8:4, 5; Luko 6:35). Jehova taip pat maloningas žmonėms, atsiliepdamas į jų ypatingus maldavimus jo malonės (Išėjimo 22:26, 27; Luko 18:13, 14). Žinoma, Dievas nėra įpareigotas rodyti kam nors malonę arba gailestį (Išėjimo 33:19). Taigi mes turime didžiai vertinti Dievo gailestingumą ir maloningumą (Psalmių 144:1, 8).

NESKUBUS RŪSTAUTI, BEŠALIŠKAS IR TEISINGAS

20. Kas rodo, kad Jehova yra neskubus rūstauti ir bešališkas?

20 Jehova yra neskubus rūstauti. Tačiau tai nereiškia, kad jis nesiima veiksmų, nes jis ėmėsi jų sunaikindamas užsispyrusį faraoną ir jo armiją Raudonojoje jūroje. Jehova taip pat bešališkas. Todėl jo išrinktoji tauta, izraelitai, galiausiai neteko jo malonės, kadangi nuolat nusižengdavo. Dievas priima būti jo garbintojais žmones iš visų tautų, — tačiau tik tuos asmenis, kurie laikosi jo teisingų kelių (Apaštalų darbai 10:34, 35).

21. a) Ko Apreiškimo 15:2-4 moko mus apie Dievą? b) Kas mums palengvins daryti tai, ką Dievas mano esant teisinga?

21 Biblijos Apreiškimo knyga iškelia svarbą pažinti Dievo „teisius sprendimus“. Joje sakoma, kad dangiškieji kūriniai gieda: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri tavieji keliai, tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie, ir negerbtų tavojo vardo?! Juk tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir šlovindamos puls veidu prieš tave, nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai“ (Apreiškimas 15:2-4). Mes parodome sveiką baimę, arba pagarbą, Jehovai, laikydamiesi to, ką jis sako esant teisinga. Tai padaryti lengviau, kai prisimename Dievo išmintį ir meilę. Visi jo įsakymai yra mūsų gerovei (Izaijo 48:17, 18).

„JEHOVA, MŪSŲ DIEVAS, YRA VIENAS“

22. Kodėl tie, kurie pripažįsta Bibliją, negarbina Trejybės?

22 Senovės egiptiečiai garbino daug dievų, bet Jehova yra „Dievas, reikalaujantis išimtinio atsidavimo“ (Išėjimo 20:5, NW). Mozė priminė izraelitams, kad „Jehova, mūsų Dievas, yra vienas Jehova“ (Pakartoto Įstatymo 6:4, NW). Jėzus Kristus pakartojo tuos žodžius (Morkaus 12:28, 29). Taigi tie, kurie priima Bibliją kaip Dievo Žodį, negarbina Trejybės, kurią sudaro trys viename esantys asmenys, arba dievai. Iš tikrųjų žodžio „Trejybė“ Biblijoje netgi nėra. Tikrasis Dievas yra vienas Asmuo, atskiras nuo Jėzaus Kristaus (Jono 14:28; 1 Korintiečiams 15:28). Dievo šventoji dvasia nėra asmuo. Tai Jehovos veiklioji jėga, Visagalio naudojama jo tikslams įgyvendinti (Pradžios 1:2; Apaštalų darbai 2:1-4, 32; 2:33, ŠvR; 2 Petro 1:20, 21).

23. a) Kaip didės tavo meilė Dievui? b) Ką Jėzus pasakė apie mylintį Dievą ir ką mes turime sužinoti apie Kristų?

23 Kai mąstai, koks nuostabus yra Jehova, ar nesutinki, jog jis vertas, kad jį garbintum? Studijuodamas jo Žodį, Bibliją, tu geriau jį pažinsi ir sužinosi, ko jis reikalauja iš tavęs tavo amžinai gerovei ir laimei (Mato 5:3, 6). Be to, augs tavo meilė Dievui. Taip ir turi būti, nes Jėzus pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Morkaus 12:30). Tokia, akivaizdu, buvo Jėzaus meilė Dievui. Bet ką Biblija atskleidžia apie Jėzų Kristų? Koks jo vaidmuo Jehovos tiksle?

PATIKRINK SAVO ŽINIAS

Koks yra Dievo vardas ir kaip dažnai jis vartojamas Hebrajų Raštuose?

Kodėl tu turi vartoti Dievo vardą?

Kokios Jehovos Dievo savybės tau ypač patinka?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ar gerai tu pažįsti visų dalykų Kūrėją?