67 skyrius

Nepavyksta suimti jo

DAR tebevykstant Palapinių šventei, religiniai vadovai pasiunčia sargybinius Jėzaus suimti. Jis nesistengia pasislėpti. Priešingai, Jėzus toliau viešai moko ir kalba: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas tą, kuris mane siuntė. Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti.“

Žydai nesupranta, todėl ima kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, išsiskirsčiusius tarp graikų, ir mokyti graikus? Ką reiškia tie jo žodžiai: ‛Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“ Jėzus, žinoma, kalba apie savo artėjančią mirtį ir prisikėlimą gyventi danguje, kur jo priešai negali nueiti.

Atėjo septintoji, tai yra paskutinė šventės diena. Šventės metu kunigas kasryt išliedavo vandenį, kurio pasisemdavo iš Siloamo tvenkinio, ir vanduo tekėdavo prie aukuro pagrindo. Galbūt primindamas žmonėms šią kasdieninę ceremoniją, Jėzus šaukia: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria. Kas mane tiki, — kaip Raštas sako, — iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės.“

Taip Jėzus kalba apie puikius rezultatus, kai bus išlieta šventoji dvasia. Šventoji dvasia išliejama kitais metais per Sekmines. Gyvojo vandens srovės ima tekėti, kai 120 mokinių pradeda skelbti žmonėms. O iki tol dvasios nebuvo ta prasme, kad niekas iš Kristaus mokinių dar nebuvo pateptas šventąja dvasia nei pašauktas gyventi danguje.

Dėl tokio Jėzaus mokymo kai kurie pradeda sakyti: „Jis iš tiesų pranašas!“, matyt, turėdami galvoje tą didesnį už Mozę pranašą, kurio atėjimas buvo pažadėtas. Kiti kalba: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštarauja: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“

Taigi minioje kyla nesutarimas. Kai kurie nori suimti Jėzų, bet nė vienas nepakelia prieš jį rankos. Kai sargybiniai sugrįžta be Jėzaus, aukštieji kunigai ir fariziejai klausia: „Kodėl neatvedėte?“

„Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ — atsiliepia sargybiniai.

Įpykę religiniai vadovai griebiasi pajuokos, šmeižtų ir įžeidinėjimų. Jie šaiposi: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo.“

Tuo tarpu Nikodemas, fariziejus ir vienas iš žydų vadovų (tai yra sinedriono narys), išdrįsta užstoti Jėzų. Galbūt prisimeni, kad prieš pustrečių metų Nikodemas naktį atėjo pas Jėzų ir išreiškė tikėjimą juo. Dabar Nikodemas sako: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“

Fariziejai dar labiau įpyksta, kad vienas iš jų tarpo gina Jėzų. „Gal ir tu iš Galilėjos? — kandžiai klausia jie. — Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“

Nors Raštuose tiesiai ir nesakoma, jog pranašas kils iš Galilėjos, juose nurodoma, kad Kristus ateis iš ten, nes sakoma, kad toje šalyje bus regima „didelė šviesa“. Be to, Jėzus gimė Betliejuje ir buvo Dovydo palikuonis. Kadangi fariziejai tikriausiai žino tai, jie yra atsakingi, kad skleidžia žmonėse neteisingas žinias apie Jėzų. Jono 7:32-52; Izaijo 9:1, 2; Mato 4:13-17.

▪ Kas vyksta šventės metu kiekvieną rytą ir kaip Jėzus, matyt, atkreipia į tai dėmesį?

▪ Kodėl sargybiniai nesuima Jėzaus ir kaip atsiliepia religiniai vadai?

▪ Kas yra Nikodemas, koks jo požiūris į Jėzų ir kaip su juo elgiasi kiti fariziejai?

▪ Koks yra įrodymas, kad Kristus turėjo kilti iš Galilėjos?