Ar Jėzus Kristus siųstas Dievo?
6 skyrius
Ar Jėzus Kristus siųstas Dievo?
1, 2. a) Kokie yra įrodymai, kad Jėzus Kristus buvo realus asmuo? b) Kokie klausimai iškyla, kalbant apie Jėzų?
ŠIANDIEN beveik kiekvienas yra girdėjęs apie Jėzų Kristų. Jo įtaka istorijai daug didesnė negu bet kurio kito žmogaus. Iš tikrųjų net kalendorius, vartojamas daugumoje pasaulio šalių, pagrįstas laiko skaičiavimu, prasidedančiu nuo tų metų, kurie laikomi jo gimimo metais! Enciklopedija The World Book Encyclopedia sako: „Laikas iki tų metų žymimas ‛pr. Kr.’, arba prieš Kristaus gimimą. Laikas po tų metų žymimas ‛po Kr.’, arba po Kristaus gimimo.“
2 Taigi Jėzus nebuvo įsivaizduojamas asmuo. Jis tikrai gyveno kaip žmogus žemėje. „Senovės laikais net krikščionybės priešininkai niekada neabejojo [realiu] Jėzaus [egzistavimu]“, — pažymi Encyclopædia Britannica. Tai kas gi buvo Jėzus? Ar jis iš tikrųjų buvo siųstas Dievo? Kodėl jis taip gerai žinomas?
JIS GYVENO JAU ANKSČIAU
3. a) Kieno sūnų, pagal angelo žodžius, turėjo pagimdyti Marija? b) Kaip galėjo Marija, kuri buvo mergelė, pagimdyti Jėzų?
3 Skirtingai negu kiti žmonės, Jėzus gimė iš mergelės. Jos vardas buvo Marija. Angelas pasakė apie jos kūdikį: „Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus“ (Luko 1:28-33; Mato 1:20-25). Tačiau kaip moteris, niekada neturėjusi lytinių santykių su vyru, galėjo turėti vaiką? Tai įvyko veikiant šventajai Dievo dvasiai. Jehova perkėlė savo galingo dvasinio Sūnaus gyvybę iš dangaus į mergelės Marijos įsčias. Tai buvo stebuklas! Be abejonės, Tas, kuris sukūrė pirmąją moterį su nuostabiu sugebėjimu gimdyti vaikus, galėjo padaryti, kad moteris turėtų kūdikį be žmogiško tėvo. Biblija paaiškina: „Bet atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters“ (Galatams 4:4).
4. a) Kokiu gyvenimu džiaugėsi Jėzus prieš gimdamas kaip kūdikis? b) Ką pasakė Jėzus, kad parodytų, jog jis anksčiau gyveno danguje?
4 Taigi prieš savo gimimą žemėje žmogumi, Jėzus buvo danguje galingas dvasinis asmuo. Jis turėjo dvasinį kūną, nematomą žmonėms, lygiai kaip ir Dievas (Jono 4:24). Pats Jėzus dažnai kalbėdavo apie savo aukštą padėtį, kurią jis turėjo danguje. Kartą jis meldėsi: „Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui“ (Jono 17:5). Jis taip pat pasakė savo klausytojams: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės.“ „O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!“ „Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ (Jono 8:23; 6:62; 8:58; 3:13; 6:51).
5. a) Kodėl Jėzus buvo vadinamas „Žodžiu“, „Pirmgimiu“ ir „viengimiu“? b) Kokiame darbe dalyvavo Jėzus kartu su Dievu?
5 Prieš savo atėjimą į žemę Jėzus buvo vadinamas Dievo Žodžiu. Šis titulas parodo, kad jis tarnavo danguje kaip Dievo kalbėtojas. Jis taip pat vadinamas Dievo „Pirmgimiu“ ir jo „viengimiu“ Sūnumi (Jono 1:14; 3:16; Žydams 1:6). Tai reiškia, kad jis buvo sukurtas anksčiau už visus kitus dvasinius Dievo sūnus ir kad jis yra vienintelis, kurį tiesiogiai sukūrė Dievas. Biblija paaiškina, kad šitas „pirmgimis“ Sūnus dalyvavo kartu su Jehova kuriant visus kitus dalykus (Kolosiečiams 1:15, 16). Todėl Dievas, sakydamas, „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą“, kreipėsi į savo Sūnų. Taigi tas, kuris vėliau atėjo į žemę ir gimė iš moters, dalyvavo kuriant visus dalykus! Jis jau buvo gyvenęs su savo Tėvu danguje mums nežinomą metų skaičių! (Pradžios 1:26; Patarlių 8:22, 30; Jono 1:3).
JO GYVENIMAS ŽEMĖJE
6. a) Kas įvyko netrukus prieš Jėzaus gimimą ir po gimimo? b) Kur gimė Jėzus ir kur jis užaugo?
6 Marija buvo susižadėjusi su Juozapu. Bet sužinojęs, kad ji nėščia, jis manė, jog ji turėjo lytinius santykius su kitu vyru, todėl nenorėjo jos vesti. Tačiau kai Jehova pasakė jam, kad kūdikis buvo pradėtas per Jo šventąją dvasią, Juozapas paėmė Mariją už žmoną (Mato 1:18-20, 24, 25). Vėliau, jiems lankantis Betliejuje, gimė Jėzus (Luko 2:1-7; Michėjo 5:2). Kai Jėzus dar buvo kūdikis, karalius Erodas mėgino jį nužudyti. Bet Jehova perspėjo Juozapą, todėl jis nedelsdamas su savo šeima pabėgo į Egiptą. Po karaliaus Erodo mirties Juozapas ir Marija su Jėzumi grįžo į Nazareto miestą Galilėjoje. Čia jis užaugo (Mato 2:13-15, 19-23).
7. a) Kas įvyko, kai Jėzui buvo 12 metų? b) Kokio amato mokėsi Jėzus augdamas?
7 Kai Jėzui sukako 12 metų, jis su savo šeima keliavo į Jeruzalę dalyvauti ypatingoje šventėje, vadinamoje Pascha. Ten būdamas, jis tris dienas praleido šventykloje, klausydamasis mokytojų ir juos beklausinėdamas. Visi jo klausantieji stebėjosi jo žiniomis (Luko 2:41-52). Augdamas Nazarete, Jėzus išmoko dailidės amato. Nėra abejonių, jog to jį išmokė jo įtėvis Juozapas, kuris taip pat buvo dailidė (Morkaus 6:3; Mato 13:55).
8. Kas įvyko, kai Jėzui suėjo 30 metų?
8 Kai Jėzui suėjo 30 metų, jo gyvenime įvyko didelė permaina. Jis nuėjo pas Joną Krikštytoją ir paprašė jį pakrikštyti, visiškai panardinant Jordano upės vandenyje. Biblija praneša: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi [„kurį patvirtinau“, NW]’“ (Mato 3:16, 17). Jonas negalėjo abejoti, kad Jėzus buvo atsiųstas Dievo.
9. a) Kada Jėzus iš tikrųjų tapo Kristumi, ir kodėl tada? b) Kokį pasiryžimą išreiškė Jėzus savo krikštu?
9 Išliedamas Jėzui Savo šventąją dvasią, Jehova patepė jį, arba paskyrė jį Savo būsimosios karalystės karaliumi. Taip pateptas dvasia, Jėzus tapo „Mesiju“, arba „Kristumi“, nes šie žodžiai hebrajų ir graikų kalbomis reiškia „Pateptasis“. Taigi iš tikrųjų jis tapo Jėzumi Kristumi, arba Jėzumi Pateptuoju. Todėl jo apaštalas Petras kalbėjo apie „Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe“ (Apaštalų darbai 10:38). Taip pat krikštydamasis vandenyje, Jėzus prisistatė Dievui, kad atliktų darbą, dėl kurio Dievas siuntė jį į žemę. Koks buvo tas svarbus darbas?
KODĖL JIS ATĖJO Į ŽEMĘ
10. Kokių tiesų skelbti Jėzus atėjo į žemę?
10 Aiškindamas, kodėl jis atėjo į žemę, Jėzus pasakė Romos gubernatoriui Pontijui Pilotui: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Tačiau kokias ypatingas tiesas paskelbti Jėzus buvo siųstas į žemę? Pirmiausia tiesas apie savo dangiškąjį Tėvą. Jis mokė savo pasekėjus melsti, kad jo Tėvo vardas ‛būtų šventas’, arba laikomas šventu (Mato 6:9). Ir jis meldėsi: „Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei“ (Jono 17:6). Jis taip pat pasakė: „Aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“ (Luko 4:43).
11. a) Kodėl Jėzus savo darbą laikė tokiu svarbiu? b) Ką daryti Jėzus niekada nepraleisdavo progos? Todėl ką mes turime daryti?
11 Kaip svarbu buvo Jėzui skelbti savo Tėvo vardą ir karalystę? Jis pasakė savo mokiniams: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą“ (Jono 4:34). Kodėl Jėzus laikė Dievo darbą tokiu svarbiu kaip maistas? Todėl, kad Karalystė yra priemonė, per kurią Dievas įgyvendins savo nuostabius tikslus dėl žmonijos. Šita karalystė sunaikins visą blogį ir pašalins tą nešlovę, kuri buvo užtraukta Jehovos vardui (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 21:3, 4). Jėzus niekada nepraleisdavo progos skelbti Dievo vardą ir karalystę (Mato 4:17; Luko 8:1; Jono 17:26; Žydams 2:12). Jis visuomet kalbėdavo tiesą, ar ji buvo populiari, ar ne. Taip jis davė pavyzdį, kuriuo mes turime sekti, jeigu norime įtikti Dievui (1 Petro 2:21).
12. Dėl kokios kitos svarbios priežasties Jėzus atėjo į žemę?
12 Bet kad galėtume gauti amžinąjį gyvenimą valdant Dievo karalystei, turėjo būti pralietas Jėzaus gyvybės kraujas. Du Jėzaus apaštalai pasakė: „Esame nuteisinti jo krauju.“ „[Dievo] Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (Romiečiams 5:9; 1 Jono 1:7). Taigi viena svarbi priežastis, kodėl Jėzus atėjo į žemę, buvo ta, kad jis turėjo mirti už mus. Jis pasakė: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Bet ką reiškia tai, kad Kristus atidavė savo gyvybę „kaip išpirką“? Kodėl mums išgelbėti buvo būtinas jo gyvybės kraujo praliejimas?
JIS ATIDAVĖ SAVO GYVYBĘ KAIP IŠPIRKĄ
13. a) Kas yra išpirka? b) Kokia buvo išpirkos kaina, kurią sumokėjo Jėzus, kad išlaisvintų mus iš nuodėmės ir mirties?
13 Žodis „išpirka“ dažnai vartojamas pagrobimo atveju. Pagrobėjas, pagrobęs kokį nors asmenį, galbūt pasakys, kad jis išlaisvins jį, jei bus sumokėta tam tikra pinigų suma kaip išpirka. Taigi išpirka yra kažkas tokio, kas suteikia galimybę belaisvį išlaisvinti. Tai yra išmokama suma, kad tas asmuo neprarastų savo gyvybės. Jėzus atidavė savo tobulą žmogišką gyvybę, kad išlaisvintų žmoniją iš nuodėmės ir mirties vergijos (1 Petro 1:18, 19; Efeziečiams 1:7). Bet kodėl reikėjo tokio išlaisvinimo?
14. Kodėl buvo reikalinga Jėzaus pateikta išpirka?
14 To reikėjo todėl, kad mūsų visų protėvis Adomas sukilo prieš Dievą. Dėl šio neteisėto poelgio jis tapo nusidėjėliu, nes Biblija paaiškina, kad „nuodėmė — tai įstatymo laužymas“ (1 Jono 3:4; 5:17). Todėl jis nebuvo vertas gauti Dievo amžinojo gyvenimo dovaną (Romiečiams 6:23). Taigi Adomas prarado sau tobulo žmogaus gyvenimą žemės rojuje. Jis prarado šią nuostabią perspektyvą ir visiems savo vaikams, kurie turėjo jam gimti. Bet tu galbūt paklausi: „Kodėl visi jo vaikai turėjo mirti, jeigu nusidėjo Adomas?“
15. Kodėl reikėjo kentėti ir mirti Adomo vaikams, jeigu nusidėjo Adomas?
15 Priežastis buvo ta, kad Adomas, tapęs nusidėjėliu, nuodėmę ir mirtį perdavė savo vaikams, įskaitant visus šiandien gyvenančius žmones (Jobo 14:4; Romiečiams 5:12). „Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“, — sako Biblija (Romiečiams 3:23; 3 Karalių 8:46). Net dievobaimingasis Dovydas pasakė: „Štai aš esu gimęs kaltėje ir nuodėmėje pradėjo mane mano motina“ (Psalmių 50:7). Todėl žmonės miršta dėl paveldėtos iš Adomo nuodėmės. Kaip tad buvo galima Jėzaus gyvybės auka išlaisvinti visus žmones iš nuodėmės ir mirties vergijos?
16. a) Kaip Dievas, pasirūpinęs išpirka, parodė pagarbą savo įstatymui, kad ‛gyvybės reikalaujama už gyvybę’? b) Kodėl Jėzus buvo vienintelis žmogus, galėjęs duoti išpirką?
16 Čia veikia teisinis principas, kuris buvo Dievo įstatyme, duotame Izraelio tautai. Pagal jį, ‛gyvybės buvo reikalaujama už gyvybę’ (Išėjimo 21:23; Pakartoto Įstatymo 19:21). Dėl savo nepaklusnumo tobulas žmogus Adomas prarado tobulą gyvenimą žemės rojuje sau ir visiems savo vaikams. Jėzus Kristus atidavė savo tobulą gyvybę, kad išpirktų tai, ką prarado Adomas. Taip, Jėzus „atidavė save kaip [„atitinkamą“, NW] išpirką už visus“ (1 Timotiejui 2:5, 6). Kadangi jis buvo tobulas žmogus, kaip ir Adomas, Jėzus vadinamas „paskutiniu Adomu“ (1 Korintiečiams 15:45). Joks kitas žmogus, išskyrus Jėzų, nebūtų galėjęs duoti išpirkos. Taip yra todėl, kad Jėzus buvo vienintelis kada nors gyvenęs žmogus, kuris, kaip tobulas žmogiškas Dievo Sūnus, buvo lygus Adomui (Psalmių 48:8; Luko 1:32; 3:38).
17. Kada išpirka buvo sumokėta Dievui?
17 Jėzus mirė 33-jų su puse metų. Bet trečią dieną po savo mirties jis buvo prikeltas gyventi. Praėjus 40-čiai dienų, jis sugrįžo į dangų (Apaštalų darbai 1:3, 9-11). Ten jis — vėl kaip dvasinis asmuo — stojo ‛užtarti mus prieš Dievo veidą’, atnešdamas savo išperkamosios aukos vertę (Žydams 9:12, 24). Tuo metu išpirka buvo sumokėta Dievui danguje. Dabar išgelbėjimas žmonijai tapo įmanomas. Tačiau kada ji iš to turės naudą?
18. a) Kaip mes galime jau dabar turėti naudą iš išpirkos? b) Kas dėl išpirkos bus įmanoma ateityje?
18 Jau dabar mes galime turėti naudą iš Jėzaus išperkamosios aukos. Kaip? Parodydami tikėjimą tuo, mes galime būti švarūs Dievo akivaizdoje ir patekti į jo meilės kupiną ir švelnią globą (Apreiškimas 7:9, 10, 13-15). Daugelis mūsų, prieš pažindami Dievą, galbūt padarė baisių nuodėmių. Dar ir dabar mes darome klaidų, kartais netgi labai rimtų. Bet išpirkimo pagrindu mes galime atvirai prašyti Dievo atleidimo, būdami įsitikinę, kad jis mus išgirs (1 Jono 2:1, 2; 1 Korintiečiams 6:9-11). Be to, ateityje šis išpirkimas suteiks mums galimybę gauti Dievo amžinojo gyvenimo dovaną jo teisingame naujajame pasaulyje (2 Petro 3:13). Tuo laiku visi, parodantys tikėjimą išpirkimu, bus visiškai išlaisvinti iš nuodėmės ir mirties vergijos. Jie gali tikėtis gyventi amžinai tobuli!
19. a) Kaip veikia tave faktas, kad buvo pasirūpinta išpirka? b) Kaip, pagal apaštalo Pauliaus žodžius, mes turime parodyti dėkingumą už išpirką?
19 Ką tu jauti, sužinojęs apie išpirkimą? Ar netraukia tavęs prie Jehovos Dievo, sužinojus, kad jis taip rūpinasi tavimi, jog atidavė už tave savo mylimą Sūnų? (Jono 3:16; 1 Jono 4:9, 10). Tačiau pagalvok ir apie Kristaus meilę. Jis savo noru atėjo į žemę numirti už mus. Ar mes neturime būti dėkingi už tai? Apaštalas Paulius paaiškino, kaip mes turime parodyti savo dėkingumą, sakydamas: „Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Korintiečiams 5:14, 15). Ar tu parodysi dėkingumą, paskirdamas savo gyvenimą tarnauti Dievui ir jo dangiškajam Sūnui Jėzui Kristui?
KODĖL JĖZUS DARĖ STEBUKLUS
20. Ką mes sužinome apie Jėzų iš to, kad jis pagydė raupsuotąjį?
20 Jėzus gerai žinomas savo padarytais stebuklais. Jis labai užjautė vargstančius žmones ir troško panaudoti Dievo jam duotas galias jiems padėti. Pavyzdžiui, kartą pas jį atėjo žmogus, sergantis baisia raupsų liga, ir pasakė: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Jėzus, „pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‛Noriu, būk švarus!’“ Ir ligonis buvo išgydytas! (Morkaus 1:40-42).
21. Kaip Jėzus padėjo minioms?
21 Atkreipk dėmesį į kitą Biblijoje aprašytą įvykį, kada Jėzus parodė didelę užuojautą žmonėms: „Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis pagydė juos. Minia stebėjosi matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą“ (Mato 15:30, 31).
22. Kas parodo, kad Jėzus iš tikrųjų rūpinosi žmonėmis, kuriems jis padėjo?
22 Kad Jėzus tikrai rūpinosi šiais kenčiančiais žmonėmis ir nuoširdžiai troško jiems padėti, matome iš to, ką jis po to pasakė savo mokiniams: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“ Taigi Jėzus tik septyniais duonos kepalėliais ir keliomis mažomis žuvelėmis stebuklingai pamaitino „keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų“ (Mato 15:32-38).
23. Kas paskatino Jėzų prikelti mirusį našlės sūnų?
23 Kitą kartą Jėzus sutiko laidotuvių procesiją, išeinančią iš Najino miesto. Biblija apie tai praneša: „Štai nešė numirėlį — vienturtį našlės sūnų... . Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos.“ Jis labai užjautė ją sielvarte. Kreipdamasis į numirėlį, Jėzus įsakmiai prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Ir stebuklų stebuklas! „Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.“ Įsivaizduok, ką turėjo jausti ši motina! Ką būtum jautęs tu? Žinios apie tą nepaprastą atsitikimą plačiai visur pasklido. Nenuostabu, kad Jėzus taip gerai žinomas (Luko 7:11-17).
24. Ką parodo Jėzaus stebuklai dėl ateities?
24 Tačiau stebuklai, kuriuos darė Jėzus, turėjo tik laikiną naudą. Žmonės, kuriuos jis išgydydavo, vėl patirdavo fizines negales. Ir jo prikeltieji vėl mirdavo. Bet Jėzaus stebuklai įrodė, kad jis buvo pasiųstas Dievo ir tikrai buvo Dievo Sūnus. Jie taip pat įrodė, kad su Dievo jėga visos žmonių problemos gali būti išspręstos. Taip, jie nedideliu mastu parodė, kas vyks žemėje, valdant Dievo karalystei. Tada alkanieji bus pasotinti, ligoniai išgydyti ir net mirusieji bus prikelti! Ir niekada daugiau ligos, mirtis ar kitos kokios negandos nebetemdys žmonių laimės. Kokia tai bus palaima! (Apreiškimas 21:3, 4; Mato 11:4, 5).
DIEVO KARALYSTĖS VALDOVAS
25. Į kokius tris periodus galima padalinti Jėzaus gyvenimą?
25 Dievo Sūnaus gyvenimas dalijamas į tris periodus. Pradžioje, prieš tapdamas žmogumi, jis praleido nežinomą metų skaičių su savo Tėvu danguje. Paskui, po savo gimimo, jis 33 su puse metų gyveno žemėje. O dabar jis vėl gyvena danguje kaip dvasinis asmuo. Kokią padėtį jis užima danguje po savo prisikėlimo?
26. Kuo būti Jėzus įrodė esąs vertas dėl savo ištikimybės žemėje?
26 Aišku, Jėzus turėjo tapti karaliumi. Jau angelas pranešė Marijai: „Jis viešpataus... per amžius ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Luko 1:33). Savo žemiško tarnavimo metu jis visą laiką kalbėjo apie Dievo karalystę. Jis mokė savo pasekėjus melsti: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ Ir jis ragino juos ‛pirmiausia ieškoti Dievo karalystės’ (Mato 6:10, 33). Savo ištikimybe žemėje Jėzus įrodė, kad jis vertas būti Dievo karalystės karaliumi. Ar jis pradėjo karaliauti tuoj pat, kai tik sugrįžo į dangų?
27. a) Ką darė Jėzus, sugrįžęs į dangų? b) Ko pirmiausia ėmėsi Jėzus, tapęs Dievo karalystės karaliumi?
27 Ne, ne tuoj pat. Apaštalas Paulius nurodo Psalmių 109:1, paaiškindamas: „O šitas [Jėzus], paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų“ (Žydams 10:12, 13). Jėzus laukė Jehovos paliepimo: „Viešpatauk savo priešų tarpe!“ (Psalmių 110:2, NTP [109:2, ŠR]). Atėjus tam laikui, jis pradėjo valyti dangų nuo Šėtono ir jo angelų. Šito karo danguje rezultatas aprašytas tokiais žodžiais: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį“ (Apreiškimas 12:10). Kaip matoma iš ankstesnio šios knygos skyriaus, faktai parodo, kad šitas karas danguje jau įvyko ir Jėzus Kristus dabar viešpatauja tarp savo priešų.
28. a) Ką Jėzus netrukus padarys? b) Ką mes turime daryti, kad galėtume džiaugtis jo apsauga?
28 Netrukus Kristus ir jo dangiški angelai imsis priemonių išlaisvinti žemę nuo visų šiuolaikinių pasaulio vyriausybių (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 17:14). Biblijoje sakoma, kad jis turi ‛dviašmenį kalaviją, kuriuo ištiks tautas. Ir jis valdys jas geležine lazda’ (Apreiškimas 19:11-16). Kad būtume verti būti apsaugoti per šį artėjantį sunaikinimą, turime parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi (Jono 3:36). Mes turime tapti jo mokiniais ir paklusti jam kaip mūsų dangiškajam Karaliui. Ar tu padarysi tai?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 58 puslapyje]
Jėzus paliko dailidės darbą, kad būtų pakrikštytas ir taptų Jehovos pateptuoju
[Iliustracija 63 puslapyje]
Jėzus buvo lygus tobulam žmogui Adomui
[Iliustracijos 64 puslapyje]
Gailesčio skatinamas, Jėzus padėdavo ligoniams ir alkaniems
[Iliustracija 67 puslapyje]
Prikeldamas mirusiuosius, Jėzus parodė, ką jis darys daug didesniu mastu, valdant Dievo karalystei
