27 skyrius

Kaip mums gali padėti malda

1. Kokios pagalbos mums reikia iš Dievo ir kaip mes ją gauname?

KAD NEPASIDUOTŲ blogai pasaulio įtakai, krikščionims ypač reikalinga pagalba, gaunama per maldą. Jėzus pasakė: „Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:​13). Mums reikalinga Dievo šventoji dvasia, arba veiklioji jėga, lygiai kaip mums reikia studijuoti jo Žodį ir bendrauti su jo organizacija. Bet kad gautume šventąją dvasią, mes privalome jos melsti.

2. a) Kas yra malda? b) Kokios yra skirtingos maldų formos? c) Kodėl malda yra tokia svarbi?

² Malda yra pagarbus pokalbis su Dievu. Ji gali būti prašymo formos, tai yra mes galime prašyti Dievą kokių nors dalykų. Bet malda gali būti ir padėkos išraiška arba Dievo šlovinimas (1 Kronikų 29:​10-13). Kad turėtume gerus santykius su mūsų dangiškuoju Tėvu, mes privalome reguliariai kalbėtis su juo per maldą (Romiečiams 12:​12; Efeziečiams 6:​18). Jo veiklioji jėga, gaunama, kai mes jos prašome, gali mus sustiprinti vykdyti jo valią, nepaisant sunkumų ar gundymų, kuriuos mums galbūt sukelia Šėtonas arba jo pasaulis (1 Korintiečiams 10:​13; Efeziečiams 3:⁠20).

3. a) Kokią jėgą mes galime gauti iš Dievo? b) Tiktai kaip mes galime palaikyti gerus santykius su Dievu?

³ Tau galbūt reikia sunkiai kovoti, kad atsikratytum kai kurių įpročių arba veiklos, kuri nepatinka Dievui. Jeigu taip, ieškok Jehovos pagalbos. Kreipkis į jį malda. Apaštalas Paulius tai darė, ir jis rašė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13; Psalmių 54:23; 120:1, 2). Viena moteris, atsisakiusi amoralaus gyvenimo, pasakė: „Jis yra vienintelis, turintis galią tau padėti išeiti iš tos padėties. Tu turi turėti  asmenišką ryšį su Jehova, ir vienintelis būdas išlaikyti tą asmenišką ryšį yra malda.“

4. Kaip vienas vyras įgijo jėgų mesti rūkymo įprotį?

⁴ Tačiau kai kas galbūt sako: „Aš daug kartų meldžiau Dievą pagalbos, bet vis dar negaliu nustoti daręs bloga.“ Taip dažnai kalbėjo rūkantys žmonės. Kai toks žmogus buvo paklaustas: „Kada tu meldiesi?“, jis atsakė: „Vakare prieš eidamas miegoti, rytą, kada keliuosi, ir po to, kai pasidavęs silpnybei vėl užsirūkau, aš sakau Jehovai, kad gailiuosi dėl to, ką padariau.“ Jo draugas atsakė: „Laikas, kada tau iš tikrųjų reikia Dievo pagalbos, yra momentas, kai tu sieki rūkalų, ar ne? Štai tas laikas, kai tu turi melsti Jehovą, kad jis tave sustiprintų.“ Kai tas žmogus taip padarė, jis sulaukė pagalbos ir nustojo rūkyti.

5. a) Ko reikalaujama, kad galėtume tinkamai tarnauti Dievui? b) Kas parodo, kad atsisakymas nuodėmingų veiksmų dažnai susijęs su kančia?

⁵ Tai nereiškia, kad meldžiantis Dievui, kartu studijuojant jo Žodį ir bendraujant su matomąja jo organizacija, tau bus lengviau daryti tai, kas teisinga. Tai dar pareikalaus pastangų ir atkaklios kovos, galbūt susijusios net su kančiomis (1 Korintiečiams 9:​27). Blogi įpročiai gali sukelti stiprų troškimą daryti ką nors bloga. Taigi, kai žmogus atsisako nuodėmingų veiksmų, pasekmė paprastai būna kančia. Ar tu pasiruošęs kentėti, kad darytum tai, kas teisinga? (1 Petro 2:​20, 21).

MALDOS, KURIAS DIEVAS GIRDI

6. a) Kodėl daugeliui sunku melstis? b) Ką mums būtina daryti, kad mūsų maldos būtų išklausytos?

⁶ Daugeliui melstis yra sunku. „Man sunku melstis tam, kurio aš negaliu matyti“, — prisipažino jauna moteris. Kadangi nė vienas žmogus nėra matęs Dievo, mums būtinas tikėjimas, kad galėtume melstis ir kad Dievas mus išgirstų. Mes turime tikėti, kad Jehova tikrai egzistuoja ir gali padaryti tai, ko mes prašome (Žydams 11:​6). Jei mes turime tokį tikėjimą ir nuoširdžiai kreipiamės į Dievą, galime būti tikri, kad jis mums padės (Morkaus 9:​23). Todėl nors Romos armijos karininkas Kornelijus dar nepriklausė Dievo organizacijai tuo metu, kai jis nuoširdžiai meldė vadovavimo, Dievas išklausė jo maldą (Apaštalų darbai 10:​30-33).

7. a) Kokios maldos patinka Dievui? b) Kokių maldų Dievas neišklauso?

 ⁷ Kai kuriems žmonėms sunku išreikšti savo mintis žodžiais. Tačiau tai neturėtų sulaikyti jų nuo pokalbio su Dievu per maldą. Mes galime būti įsitikinę, kad jis žino mūsų poreikius ir supranta, ką mes norime jam pasakyti (Mato 6:​8). Pagalvok: kokius vaiko pasisakymus tau maloniausia išgirsti — paprastą nuoširdžią padėką, ar ypatingus žodžius, kuriuos kas nors jam padiktavo? Mūsų Tėvas danguje taip pat vertina paprastus ir nuoširdžius mūsų pasisakymus (Jokūbo 4:​6; Luko 18:​9-14). Nereikia jokių ypatingų žodžių ar religinės kalbos. Jis net neklauso tų, kurie meldžiasi nepaprasta ar įmantria kalba, norėdami padaryti įspūdį kitiems, arba nenuoširdžiai kartoja vis tą patį (Mato 6:​5, 7).

8. a) Kas parodo, kad Dievas gali girdėti maldas, kalbamas tylomis? b) Ar Biblija nurodo, kad meldžiantis būtina tam tikra kūno padėtis arba vieta?

⁸ Net ir tada, kai tu meldiesi tyliai, Dievas gali tave girdėti. Kai Nehemijas taip darė, Dievas įvykdė jo nuoširdų prašymą; taip buvo ir Onai (Nehemijo 2:​4-8; 1 Samuelio 1:​11-13, 19, 20).  Žmogaus kūno padėtis maldos metu taip pat nėra svarbi. Galima melstis bet kokia poza, bet kada ir bet kur. Tačiau Biblija parodo, kad tinka nusižeminimo padėtis, pavyzdžiui, nulenkus galvą arba atsiklaupus (3 Karalių 8:​54; Nehemijo 8:​6; Danieliaus 6:​10; Morkaus 11:​25; Jono 11:​41). Ir Jėzus nurodė, kad asmeniškai melstis gera vienumoje, žmonėms nematant (Mato 6:⁠6).

9. a) Į ką turi būti nukreiptos visos mūsų maldos ir kodėl? b) Kieno vardu reikia melstis, kad mūsų maldos būtų priimtinos Dievui?

⁹ Malda yra mūsų garbinimo dalis. Todėl savo maldas mes turime nukreipti tik į mūsų Kūrėją, Jehovą Dievą, ir į nieką kitą (Mato 4:​10). Ir Biblija parodo, kad krikščionys turi artintis prie Dievo per Jėzų, kuris atidavė savo gyvybę, kad pašalintų mūsų nuodėmes. Tai reiškia, kad mes privalome melstis Jėzaus vardu (Jono 14:​6, 14; 16:​23; Efeziečiams 5:​20; 1 Jono 2:​1, 2).

10. a) Kieno maldos nepatinka Dievui? b) Kokį pagrindinį reikalavimą mes turime įvykdyti, kad mūsų maldos būtų Dievo išklausytos?

¹⁰ Tačiau ar visos maldos patinka Jehovai? Biblija sako: „Kas nugręžia savo ausis, kad negirdėtų įstatymo, to malda — pasibjaurėjimas“ (Patarlių 28:​9; 15:​29; Izaijo 1:​15). Todėl jei mes norime, kad Dievas išklausytų mūsų maldas, pagrindinis reikalavimas yra vykdyti jo valią ir paklusti jo įstatymams. Kitaip Dievas mūsų neklausys, lygiai kaip doras žmogus neklausys radijo programos, kurią jis laiko amoralia. Biblija sako: „Gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka“ (1 Jono 3:⁠22).

11. Ką reiškia daryti tai, ko mes meldžiame?

¹¹ Tai reiškia, kad mes turime stengtis daryti tai, ko meldžiame. Pavyzdžiui, būtų neteisinga prašyti Dievą pagalbos nustoti rūkyti tabaką arba marihuaną, o paskui eiti ir pirkti tuos dalykus. Taip pat negalima prašyti Jehovos, kad jis padėtų išvengti paleistuvystės, o po to skaityti literatūrą ir žiūrėti filmus bei televizijos programas, kur rodomas ištvirkavimas. Arba jei azartiniai žaidimai yra žmogaus silpnybė, jis negali prašyti Dievo pagalbos, kad nustotų lošti, o paskui lankytis arklių lenktynėse arba kitose lošimų vietose. Jeigu norime, kad mūsų maldas girdėtų Dievas, mes turime jam parodyti savo veiksmais, jog patys tikrai siekiame to, ko prašome.

12. a) Kokius dalykus mes galime įtraukti į savo maldas? b) Ko mes turime mokytis, kad mūsų maldos patiktų Dievui?

 ¹² O kokius asmeniškus dalykus mes galime įtraukti į savo maldas Jehovai? Iš tikrųjų mūsų maldų tema gali būti viskas, kas turi poveikį mūsų santykiams su Dievu, įskaitant mūsų fizinę sveikatą ir vaikų auklėjimą (4 Karalių 20:​1-3; Teisėjų 13:8). Apaštalas Jonas rašė: „Ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso“ (1 Jono 5:​14). Todėl svarbu, kad mūsų prašymai atitiktų Dievo valią. Tai reiškia, kad pirmiausia mes turime sužinoti, kokia yra jo valia (Patarlių 3:​5, 6). Jeigu tada melsdamiesi mes atsižvelgiame į Dievo valią ir tikslą, o ne vien tik rūpinamės savo interesais, mūsų maldos bus priimtinos Jehovai. Yra tinkama kasdien dėkoti Jehovai už visus gerus dalykus, kuriuos jis mums duoda (Jono 6:​11, 23; Apaštalų darbai 14:16, 17).

13. a) Kaip Jėzus parodė, kas mūsų maldose turi būti pirmoje vietoje? b) Kas yra antraeiliai dalykai, kurių mes turime melsti?

¹³ Jėzus davė savo pasekėjams maldos pavyzdį, tuo jiems parodydamas, kokias maldas Dievas priima (Mato 6:​9-13). Ši malda parodo, kad pirmoje vietoje yra Dievo vardas, jo karalystė ir jo valios vykdymas žemėje. Po to mes galime prašyti dėl savo asmeniškų poreikių, pavyzdžiui, dėl kasdienio maisto, nuodėmių atleidimo, išgelbėjimo nuo pagundos ir nuo piktojo, Šėtono Velnio.

 MALDOS, PADEDANČIOS KITIEMS

14. Kaip Biblija parodo, kad svarbu melstis už kitus?

¹⁴ Jėzus parodė savo pavyzdžiu, kaip svarbu melstis už kitus (Luko 22:​32; 23:​34; Jono 17:​20). Apaštalas Paulius žinojo tokių maldų vertę ir dažnai prašydavo kitų melstis už jį (1 Tesalonikiečiams 5:​25; 2 Tesalonikiečiams 3:​1; Romiečiams 15:​30). Būdamas kalėjime, jis rašė: „Turiu vilties, jog jūsų maldų dėka būsiu jums maloningai sugrąžintas“ (Filemonui 22; Efeziečiams 6:​18-20). Tai, kad Paulius buvo greitai po to išleistas iš kalėjimo, parodo, kokią didelę naudą turėjo maldos, kalbėtos už jį.

15. Ko mes galime prašyti dėl asmenų, kuriuos mylime?

¹⁵ Paulius taip pat melsdavosi už kitus. „Mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo“, — rašė jis (2 Tesalonikiečiams 1:​11). Ir kitam susirinkimui jis aiškino: „Mes meldžiame Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo, ... bet kad jūs darytumėte gera“ (2 Korintiečiams 13:​7). Be abejonės, gera sekti Pauliaus pavyzdžiu ir prašyti konkrečiai už tuos asmenis, kuriuos mes mylime. Iš tikrųjų „daug gali karšta teisiojo malda“ (Jokūbo 5:​13-16).

16. a) Kada mes turime melstis, kad gautume reikiamą pagalbą? b) Kodėl malda yra tokia didelė privilegija?

¹⁶ Vienas skelbėjas, vesdamas kitiems Biblijos studiją, dažnai klausia: „Ar jūs meldžiatės ir kitu laiku, ar tik tada, kai mes studijuojame Bibliją?“ Kad gautume mums reikalingą pagalbą, mes turime dažnai kreiptis į Dievą malda (1 Tesalonikiečiams 5:​17; Luko 18:​1-8). Mokykis nuolankiai kreiptis į jį kaip į mylimą ir patikimą draugą. Iš tiesų kokia nuostabi privilegija, kad galima melstis didingajam visos visatos Valdovui, kuris išklauso maldas, ir žinoti, jog jis tave girdi! (Psalmių 64:⁠3).

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 227 puslapyje]

Ką daryti, kai esame gundomi užsirūkyti — melsti pagalbos ar pasiduoti?

[Iliustracija 229 puslapyje]

Ar tu meldi pagalbos, o paskui įsitrauki į veiklą, kuri gali atvesti į nusižengimą?

[Iliustracija 230 puslapyje]

Ar tu meldiesi vienumoje, ar tik kartu su kitais?