Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl Dievas leido egzistuoti blogiui?

Kodėl Dievas leido egzistuoti blogiui?

11 skyrius

Kodėl Dievas leido egzistuoti blogiui?

1. a) Kokia situacija šiandien yra žemėje? b) Kuo skundžiasi kai kurie žmonės?

KUR TIK pažvelgsi pasaulyje, visur nusikaltimai, neapykanta ir neramumai. Dažnai kenčia nekalti. Kai kurie žmonės kaltina Dievą. Jie galbūt sako: „Jeigu yra Dievas, kodėl jis leidžia visas šias baisenybes?“

2. a) Kas daro pikta? b) Kaip žemėje būtų galima išvengti daug kentėjimų?

2 Tačiau kas daro kitiems tą blogį? Žmonės, ne Dievas. Dievas smerkia piktus veiksmus. Faktiškai daugelio kentėjimų žemėje galima būtų išvengti, jeigu žmonės paklustų Dievo įstatymams. Jis liepia mums mylėti kitus. Jis draudžia žudynes, vagystes, paleistuvavimą, gobšumą, girtuoklystę ir kitus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių kenčia žmonės (Romiečiams 13:​9; Efeziečiams 5:​3, 18). Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, duodamas jiems nuostabų protą ir kūną, taip pat sugebėjimą visapusiškai džiaugtis gyvenimu. Jis niekada nenorėjo, kad jie arba jų vaikai kentėtų arba turėtų kokių nors vargų.

3. a) Kas atsakingas už blogį? b) Kas parodo, kad Adomas ir Ieva būtų galėję pasipriešinti Šėtono gundymams?

3 Šėtonas Velnias buvo tas, per kurį žemėje atsirado blogis. Bet Adomas ir Ieva taip pat buvo kalti. Jie nebuvo tokie silpni, kad nebūtų galėję priešintis Velniui, kai šis juos gundė. Jie būtų galėję pasakyti Šėtonui „eik šalin“, kaip vėliau padarė tobulas žmogus Jėzus (Mato 4:​10). Bet jie taip nepasielgė. Dėl to jie tapo netobuli. Visi jų vaikai, tarp jų ir mes, paveldėjo tą netobulybę, kurios pasekmės buvo ligos, sielvartas ir mirtis (Romiečiams 5:​12). Bet kodėl Dievas ir toliau leido kentėjimus?

4. Kas padeda mums suprasti, kodėl meilės kupinas Dievas laikinai leidžia egzistuoti blogiui?

4 Žmogus iš pradžių gali pagalvoti, kad Dievui negalėjo būti pakankamai svarbios priežasties leisti visas tas kančias, kurias per šimtmečius patyrė žmonės. Bet ar teisinga tokia išvada? Ar tėvai, tikrai mylintys savo vaikus, neleidžia jiems patirti skausmingą operaciją, kad vaikai būtų išgydyti nuo kokios nors ligos? Taip, laikinai leisdami kentėti savo vaikams, tėvai dažnai suteikia jiems galimybę vėliau gyvenime džiaugtis geresne sveikata. Kaip tai, kad Dievas leido egzistuoti blogiui, pasitarnavo geram?

SVARBUS GINČYTINAS KLAUSIMAS, KURIS TURI BŪTI IŠSPRĘSTAS

5. a) Kaip Šėtonas prieštaravo Dievui? b) Ką Šėtonas žadėjo Ievai?

5 Dėl maišto prieš Dievą Edeno sode iškilo svarbus ginčytinas klausimas. Mes turime jį išnagrinėti, kad suprastume, kodėl Dievas leidžia egzistuoti blogiui. Jehova įsakė Adomui nevalgyti vaisiaus nuo tam tikro medžio sode. Kas įvyktų, jeigu Adomas tai padarytų? Dievas pasakė: „Neišvengiamai mirsi“ (Pradžios 2:​17). Tačiau Šėtonas pasakė kaip tik priešingai. Jis pasiūlė Adomo žmonai Ievai valgyti nuo uždrausto medžio. „Visai judu nenumirsite“, — pasakė Šėtonas. Iš tikrųjų jis sakė Ievai: „Nes Dievas žino, kad tą dieną, kurioje judu iš jo valgysite, atsidarys jūsų akys, ir būsite kaip dievai, ir žinosite, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3:​1-5).

6. a) Kodėl Ieva nepakluso Dievui? b) Ką reiškė valgyti nuo uždrausto medžio?

6 Ieva nepakluso Dievui ir valgė. Kodėl? Ieva patikėjo Šėtonu. Ji egoistiškai pagalvojo, kad jai būtų naudinga neklausyti Dievo. Ji samprotavo, kad nei jai, nei Adomui nebereikės atsiskaityti Dievui. Jiems nebereikės paklusti jo įstatymams. Jie patys galės spręsti, kas „gera“ ir kas „pikta“. Adomas pasekė Ieva ir taip pat valgė. Apsvarstant pirmąją žmogaus nuodėmę prieš Dievą, The Jerusalem Bible išnašoje sakoma: „Tai yra galėjimas pačiam nuspręsti, kas gera ir kas pikta, ir atitinkamai elgtis, tai yra pretenzija į visišką moralinę nepriklausomybę... Pirmoji nuodėmė buvo sukilimas prieš Dievo suverenitetą.“ Taip, tai buvo pasikėsinimas į Dievo teisę būti absoliučiu žmonių valdovu.

7. a) Koks ginčytinas klausimas iškilo dėl žmogaus nepaklusnumo? b) Kokie klausimai, susiję su šiuo ginču, reikalauja atsakymo?

7 Taigi valgydami uždraustą vaisių, Adomas ir Ieva atmetė Dievo viešpatavimą. Jie ėmė gyventi savarankiškai, darydami „gera“ arba „pikta“ pagal jų pačių sprendimus. Todėl iškilo svarbus ginčytinas klausimas: ar Dievas turi teisę būti absoliutus žmonijos valdovas? Kitais žodžiais tariant: ar Jehova yra Tas, kuris sprendžia, kas žmonėms gera arba pikta? Ar jis yra Tas, kuris nustato, koks elgesys teisingas, ir koks ne? O gal žmogus galėtų geriau save valdyti pats? Kieno valdymo būdas geriausias? Ar gali žmonės, nematomai vadovaujami Šėtono, sėkmingai valdyti be Jehovos vadovavimo? O gal būtinas Dievo vadovavimas, kad būtų sukurta teisinga vyriausybė, kuri įgyvendintų pastovią taiką žemėje? Visi šie klausimai iškilo, kai buvo pasikėsinta į Dievo suverenitetą ir jo teisę būti vieninteliu ir absoliučiu žmonijos valdovu.

8. Kodėl Jehova nesunaikino maištininkų tuoj pat?

8 Žinoma, tuoj po įvykusio maišto Jehova būtų galėjęs sunaikinti tuos tris maištininkus. Nebuvo jokios abejonės, kad jis galingesnis už Šėtoną arba Adomą ir Ievą. Bet jų sunaikinimas nebūtų buvęs geriausias klausimo sprendimas. Pavyzdžiui, nebūtų buvę atsakyta į klausimą, ar gali žmonės patys sėkmingai valdyti save be Dievo pagalbos. Taigi Jehova davė laiko šiam svarbiam klausimui išspręsti.

GINČYTINO KLAUSIMO IŠSPRENDIMAS

9, 10. Kokie yra rezultatai žmonių mėginimo valdyti save be Dievo vadovavimo?

9 Kokius matome rezultatus dabar, praėjus laikui? Na, ką tu galėtum pasakyti? Ar praėję 6000 istorijos metų parodė, kad žmonės gali sėkmingai valdyti save be Dievo vadovavimo? Ar žmonės sukūrė geras vyriausybes visų palaimai ir gerovei? O gal istorijos užrašai rodo, kokie teisingi pranašo Jeremijo žodžiai: „Ne žmogaus valdžioje jo kelias ir ne nuo žmogaus pareina vaikščioti ir vesti savo žingsnius“ (Jeremijo 10:⁠23).

10 Per istoriją buvo išbandytos visokios valdymo formos, bet nė viena iš jų nesuteikė saugumo ir tikros laimės visiems tiems, kurie buvo jų valdomi. Kai kurie žmonės galbūt nurodo pažangos požymius. Bet ar galima kalbėti apie tikrą pažangą, kai strėlė ir lankas buvo pakeisti atomine bomba, ir pasaulis dabar apimtas didelės baimės dėl dar vieno pasaulinio karo? Kokia tai pažanga, jei žmonės gali vaikščioti mėnulyje, bet negali taikiai kartu gyventi žemėje? Kokia nauda iš to, kad žmonės stato namus su įvairiausiais šiuolaikiniais patogumais, o šeimos, gyvenančios juose, išyra dėl problemų? Ar galima didžiuotis gatvių riaušėmis, nuosavybės grobimu bei žudynėmis ir paplitusiomis kitomis piktadarybėmis? Aišku, ne! Bet visa tai — rezultatai žmonių mėginimo valdyti save be Dievo (Patarlių 19:⁠3).

11. Taigi ko, akivaizdu, reikia žmonėms?

11 Įrodymai turėtų būti visiems aiškūs. Žmonių pastangos valdyti save nepriklausomai nuo Dievo pasirodė visiškai nesėkmingos. Tai sukėlė žmonėms dideles kančias. „Žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“, — paaiškina Biblija (Ekleziasto 8:​9). Aišku, žmonėms reikia Dievo vadovavimo, kad jie galėtų tvarkyti savo reikalus. Kaip Dievas sukūrė žmogų su poreikiu valgyti ir gerti, lygiai taip žmogus buvo sukurtas ir su poreikiu klausyti Dievo įstatymų. Jeigu žmogus nepaiso Dievo įstatymų, jis patirs tokius pat sunkumus, lygiai kaip jis tikrai nukentėtų, jeigu nepaisytų savo kūno poreikių valgyti ir gerti (Patarlių 3:​5, 6).

KODĖL TAIP ILGAI?

12. Kodėl Dievas skyrė tiek daug laiko ginčytinam klausimui išspręsti?

12 Tačiau kas nors galėtų paklausti: „Kodėl Dievas skyrė tiek daug laiko, jau apie 6000 metų, šiam ginčytinam klausimui išspręsti? Ar nebuvo galima šį dalyką jau seniai tinkamu būdu išaiškinti?“ Tikrai ne. Jei Dievas būtų seniai įsikišęs, jį būtų galima apkaltinti, kad žmonėms nebuvo duota pakankamai laiko viską išbandyti. Bet dabar žmonės turėjo pakankamai laiko sukurti tokią valdžią, kuri patenkintų visus jos piliečių poreikius, taip pat padaryti mokslinius atradimus, kurie galėtų tarnauti visuotinei gerovei. Per šimtmečius žmonės išmėgino beveik visas valdžios formas. Ir jie pasiekė puikių laimėjimų mokslo srityje. Jie pajungė atomą ir nukeliavo į mėnulį. Tačiau kokie buvo rezultatai? Ar visa tai padėjo sukurti didingą naują sistemą žmonijos palaimai?

13. a) Kokia situacija yra šiandien, nepaisant viso žmonijos mokslo progreso? b) Kas tuo aiškiai įrodoma?

13 Anaiptol ne! Žemėje dabar daugiau nelaimių ir vargų negu kada nors anksčiau. Iš tikrųjų nusikaltimai, aplinkos užteršimas, karai, šeimų irimas ir kitos problemos pasiekė tokį pavojingą mastą, jog mokslininkai mano, kad žmogaus egzistavimui gresia pavojus. Taip, beveik po 6000 metų žmonijos valdymo patirties ir pasiekus aukščiausią mokslo „progreso“ viršūnę, žmonijai dabar gresia susinaikinimas! Juk kaip aišku, kad žmonės negali sėkmingai valdyti savęs nepriklausomai nuo Dievo! Ir niekas dabar negali skųstis, kad Dievas nedavė pakankamai laiko šiam ginčytinam klausimui išspręsti.

14. Kodėl mes turime išnagrinėti kitą svarbų ginčytiną klausimą, kurį iškėlė Šėtonas?

14 Žinoma, Dievas turėjo svarbias priežastis leisti Šėtono valdomiems žmonėms sukelti tą blogį, kuris egzistuoja jau taip ilgai. Maištaudamas Šėtonas iškėlė dar vieną ginčytiną klausimą, kuriam išspręsti taip pat reikėjo laiko. Išnagrinėję šį klausimą, mes geriau suprasime, kodėl Dievas leido egzistuoti blogiui. Tu turėtum ypač domėtis šiuo ginčytinu klausimu, kadangi pats esi įtrauktas į tai.

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 100 puslapyje]

Tėvai visiškai pagrįstai leis, kad jų mylimas vaikas iškentėtų skausmingą operaciją. Dievas taip pat dėl svarbių priežasčių leidžia žmonėms laikinai kentėti

[Iliustracija 101 puslapyje]

Valgydami uždraustą vaisių, Adomas ir Ieva atsisakė Dievo valdžios. Jie pradėjo spręsti patys, kas yra gera arba pikta

[Iliustracijos 103 puslapyje]

Kaip žmogus buvo sukurtas su poreikiu valgyti ir gerti, lygiai taip jis buvo sukurtas su poreikiu, kad jam vadovautų Dievas