AR TU matai, ką čia daro Abraomas? Jis laiko peilį ir, atrodo, ruošiasi nužudyti savo sūnų. Kodėl jis taip galėtų elgtis? Bet pirmiausia pažiūrėkime, kaip Abraomas ir Sara susilaukė sūnaus.

Prisimink, kad Dievas pažadėjo jiems, jog jie turės sūnų. Bet tai atrodė neįtikima, kadangi Abraomas ir Sara buvo per seni. Tačiau Abraomas tikėjo, jog Dievas gali įvykdyti tai, kas atrodo neįmanoma. Taigi kas įvyko?

Po Dievo pažado praėjo visi metai. Ir kai Abraomui buvo 100 metų, o Sarai — 90, jiems gimė sūnus, kurį jie pavadino Izaoku. Dievas įvykdė savo pažadą!

Bet kai Izaokas paūgėjo, Jehova išbandė Abraomo tikėjimą. Jis pašaukė: ‘Abraomai!’ — ‘Aš čia!’ — atsiliepė Abraomas. Po to Dievas sakė: ‘Pasiimk savo sūnų, savo vienintelį sūnų, Izaoką, ir eik į kalną, kurį tau parodysiu. Čia nužudyk savo sūnų ir paaukok jį kaip auką.’

Tie žodžiai nuliūdino Abraomą, kadangi jis labai mylėjo savo sūnų. Ir prisimink, jog Dievas pažadėjo Abraomui, kad jo vaikai gyvens Kanaano žemėje. Bet kaipgi tai įvyks, jei Izaokas bus miręs? Abraomas nesuprato, bet vis dėlto pakluso Dievui.

Užkopęs ant kalno, Abraomas surišo Izaoką ir paguldė jį ant aukuro, kurį buvo padaręs. Po to jis pasiėmė peilį, kad nužudytų savo sūnų. Bet tą pačią akimirką Dievo angelas pašaukė: ‘Abraomai, Abraomai!’ Abraomas atsakė: ‘Štai aš!’

‘Nedaryk nieko vaikui ir neužgauk jo, — pasakė Dievas. — Dabar aš žinau, kad tu tiki mane, nes nepagailėjai man savo sūnaus, savo vienintelio.’

Kokį didelį tikėjimą Dievu turėjo Abraomas! Jis tikėjo, kad Jehovai nėra nieko negalima, ir kad Jehova gali net prikelti Izaoką iš mirties. Bet iš tikrųjų Dievas nenorėjo, kad Abraomas nužudytų Izaoką. Todėl jis pasirūpino, kad netoliese krūmuose įsipainiotų avinas, ir Dievas liepė Abraomui jį paaukoti vietoj savo sūnaus.