KARTĄ Jėzus kalba vienam vyrui, kad jis turi mylėti savo artimą. Vyras klausia Jėzų: ‘Kas yra mano artimas?’ Na, Jėzus žino, ką galvoja tas vyras. Jis galvoja, kad tik jo tautietis arba žmogus, išpažįstantis jo religiją, yra jo artimas. Pažiūrėkime, ką atsako jam Jėzus?

Kartais Jėzus moko pasakojimais. Taip jis daro ir šį kartą. Jis pasakoja istoriją apie žydą ir samarietį. Mes jau sužinojome, kad dauguma žydų nemėgsta samariečių. Štai ką Jėzus papasakoja.

Kartą vienas žydas keliavo kalnų keliu į Jerichą. Bet jį užpuolė plėšikai. Jie atėmė jo pinigus ir sumušę paliko pusgyvį.

Vėliau tuo keliu ėjo vienas žydų kunigas. Jis pamatė sumuštą žmogų. Kaip tu manai, ką jis padarė? Jis perėjo į kitą kelio pusę ir nuėjo sau. Po to ėjo kitas didžiai religingas žmogus. Tai buvo levitas. Ar jis sustojo? Ne, jis taip pat nesustojo ir nepadėjo sumuštajam. Piešinyje tu gali matyti kunigą ir levitą jau nutolstančius keliu.

Bet pažvelk, kas šis vyras, palinkęs prie sumuštojo? Tai samarietis. Jis padeda žydui. Jis užpila truputį vaistų ant jo žaizdų. Po to jis nugabena žydą ten, kur jis gali pailsėti ir pasveikti.

Baigęs šį pasakojimą, Jėzus kreipiasi į jį klaususį vyrą: ‘Kas iš šių trijų pasielgė su sumuštuoju kaip jo artimas? Kunigas, levitas ar samarietis?’

Vyras atsako: ‘Samarietis. Jis buvo geras sumuštajam žmogui.’

Jėzus sako: ‘Tu teisus. Eik ir elkis su kitais taip pat kaip jis.’

Ar tau patinka, kaip Jėzus moko? Ir argi neišmokstame daug daug svarbių dalykų, jeigu atidžiai klausomės, ko Jėzus mus moko Biblijoje?