PAŽVELK — angelas laiko atidaręs kalėjimo duris. Vyrai, kuriuos jis išleidžia, yra Jėzaus apaštalai. Pažiūrėkime, už ką jie buvo įmesti į kalėjimą.

Praėjo nedaug laiko, kai šventoji dvasia buvo išlieta Jėzaus mokiniams. Ir štai kas atsitinka: vieną popietę Petras ir Jonas įeina į Jeruzalės šventyklą. Netoli durų sėdi vyras, visą savo gyvenimą esąs luošas. Žmonės atneša jį čia kiekvieną dieną, kad jis galėtų prašyti pinigų iš tų, kurie ateina į šventyklą. Pamatęs Petrą ir Joną, jis paprašo jų išmaldos. Ką darys apaštalai?

Jie sustoja ir žiūri į šį nelaimingą žmogų. ‘Aš neturiu pinigų, — sako Petras, — bet duosiu tau tai, ką turiu. Jėzaus vardu kelkis ir vaikščiok!’ Po to Petras paima vyrą už dešinės rankos ir šis tuoj pat pašoka ir ima vaikščioti. Kai žmonės tai pamato, jie stebisi ir labai džiaugiasi šiuo puikiu stebuklu.

‘Šį stebuklą mes padarėme galia Dievo, kuris prikėlė Jėzų iš mirusiųjų’, — sako Petras. Jam ir Jonui tebekalbant ateina kai kurie religiniai vadai. Jie labai pikti, kadangi Petras ir Jonas kalba žmonėms apie Jėzaus prikėlimą iš mirusiųjų. Taigi jie suima juos ir uždaro į kalėjimą.

Kitą dieną vyksta didelis religinių vadų susirinkimas. Atvedami Petras ir Jonas kartu su jų išgydytuoju vyru. ‘Kieno galia jūs padarėte šį stebuklą?’ — klausia religiniai vadai.

Petras atsako jiems, kad tai galia Dievo, kuris prikėlė Jėzų iš mirusiųjų. Kunigai nežino, ką daryti, nes jie negali paneigti, kad šis puikus stebuklas tikrai įvyko. Todėl jie perspėja apaštalus nekalbėti daugiau apie Jėzų ir paleidžia juos.

Slenka dienos, o apaštalai ir toliau kalba apie Jėzų ir gydo ligonius. Žinios apie šiuos stebuklus plinta. Todėl iš aplinkinių Jeruzalės miestų minios žmonių neša savo ligonius apaštalams, kad jie pagydytų juos. Tai sukelia religinių vadų įniršį, ir suėmę apaštalus jie įmeta juos kalėjiman. Bet apaštalai ten pasilieka neilgai.

Kaip tu čia gali matyti, naktį Dievo angelas atidaro kalėjimo duris. Angelas sako: ‘Eikite ir atsistoję šventykloje nepaliaukite kalbėti žmonėms.’ Kitą rytą, kai religiniai vadai pasiunčia į kalėjimą vyrus atvesti apaštalų, jų ten nebėra. Vėliau vyrai randa juos mokančius šventykloje ir atveda į sinedriono salę.

‘Mes jums drauste uždraudėme nemokyti daugiau apie Jėzų, — sako religiniai vadai. — Bet jūs pripildėte Jeruzalę savo mokslo.’ Tada apaštalai atsako: ‘Mes turime paklusti Dievui kaip valdovui labiau negu žmonėms.’ Taip jie nesiliauja skelbti „gerąją naujieną“. Ar tai ne geras pavyzdys, kuriuo mes turime sekti?