1, 2. Kaip Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime išaukštintas Dievo vardas?

 SAULĖTĄ, bet vėsų antradienio rytą, 1947-ųjų gruodžio 2-ąją, Bruklino Betelyje Niujorke grupelė pateptųjų brolių ėmėsi milžiniško darbo. Tas darbas užtruko net 12 metų. Ir štai 1960-ųjų kovo 13-ąją, sekmadienį, broliai džiaugėsi savo kruopštaus darbo rezultatu — baigtu Biblijos vertimu į anglų kalbą. Tų pačių metų birželio 18-ąją Anglijoje, Mančesteryje, brolis Neitanas Noras viešai pristatė paskutinį Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimo tomą. Savo kalboje brolis Noras taikliai apibūdino, ką jautė visa auditorija: „Šiandien Jehovos liudytojams visame pasaulyje yra džiaugsmo [...] diena!“ Vienas vertėjų sprendimas skaitytojus ypač džiugino — Biblijoje daug kartų pavartotas Dievo asmenvardis.

² Daugelis Biblijos vertėjų savo vertimuose Dievo vardo nerašo. Bet Jehovos pateptieji tarnai nė nemanė laikytis tokios tradicijos, nes suvokė, kad taip prisidėtų prie Šėtono užmačių ištrinti Dievo vardą iš žmonių atminties. Todėl Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimo įžangoje buvo sakoma: „Svarbiausia šiame vertime yra tai, kad Dievo vardas, kaip ir dera, sugrąžintas į [...] tekstą.“ Įdomu, kad Šventojo Rašto tekste Dievo vardas pavartotas daugiau kaip 7000 kartų. Šis vertimas mūsų dangiškojo Tėvo Jehovos vardą tikrai išaukštino.

3. a) Ką mūsų broliai suprato apie Dievo vardo reikšmę? b) Kaip paaiškintum Išėjimo 3:13, 14? (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Dievo vardo reikšmė“.)

³ Iš pradžių Biblijos tyrinėtojai manė, kad Dievo vardas reiškia „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3:14). Apie tai žurnalo Sargybos bokštas 1925 metų gegužės 1 dienos lietuviškame leidime rašoma: „Jo vardas yra Jehova — Pats per Save Esąs. Jis yra „nuo amžių iki amžių“.“ Bet dar prieš vertėjams pradedant versti Bibliją Jehova padėjo savo tarnams suprasti, kad tai nėra pagrindinė jo vardo reikšmė. Jehovos vardas pirmiausia rodo, kad jis yra veiklus, savo  sumanymus vykdantis Dievas. Jie padarė išvadą, kad Dievo vardas paraidžiui reiškia „jis daro, kad būtų“. Dievas padarė, kad būtų materialusis pasaulis, taip pat kad egzistuotų sąmoningos būtybės. Be to, Jehova nuolat daro, kad būtų jo valia — įgyvendina savo sumanymus. O kodėl taip svarbu Dievo vardą aukštinti ir kaip mes galime tą daryti?

4, 5. a) Ką reiškia prašymas „tebūna šventu laikomas tavo vardas“? b) Kaip ir kada Dievas pašventins savo vardą?

⁴ Jehova nori, kad jo vardas būtų aukštinamas. Jam tai pats svarbiausias dalykas. Šis faktas akivaizdus iš pavyzdinės maldos. Pačioje maldos pradžioje Jėzus sakė: „Tebūna šventu laikomas [arba „pašventintas“] tavo vardas“ (Mt 6:9). Ką šis prašymas iš tikrųjų reiškia?

⁵ Kaip jau kalbėjome 1-ame knygos skyriuje, prašymas, kad šventu būtų laikomas Dievo vardas, kaip ir prašymai „teateina tavo karalystė“ ir „tebūna tavo valia“, yra susijęs su Jehovos sumanymais (Mt 6:10). To melsdami mes prašome Jehovą imtis atitinkamų veiksmų. Nuo maišto Edene iki šiol jo vardas juodinamas, teršiamas. Prašydami tą vardą pašventinti, galima sakyti, pasisakome norį, kad Dievas savo vardą apgintų. Ar Jehova į tokias maldas atsakys? Jis pažadėjo: „Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą“ (Ez 36:23; 38:23). Jehova per Armagedoną pašalins visokį blogį ir taip pašventins savo vardą visos kūrinijos akivaizdoje.

6. Kaip pašventinti Dievo vardą galime mes?

⁶ Per visą istoriją Jehova prie jo vardo pašventinimo leidžia prisidėti ir tiems, kas jam tarnauja. Suprantama, Dievo vardo šventesniu mes nepadarysime. Jis ir taip yra absoliučiai šventas. Kaip tad galime tą vardą pašventinti? Izaijas rašė: „Tik Galybių Viešpatį laikykite šventu.“ Vėliau, Jokūbo vardu vadindamas visą savo tautą, pats Jehova kalbėjo: „Jis šlovins mano vardą, [...] pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę“ (Iz 8:13, išn.; 29:23). Taigi Dievo vardą pašventiname laikydami jį šventu, tai yra išskirtiniu, gerbdami jo turėtoją ir ragindami kitus daryti tą patį. Pagarbą Jehovos vardui parodome ir pripažindami Dievo galybę, tai yra laikydami Jehovą savo Valdovu ir visa širdimi jam paklusdami (Pat 3:1; Apr 4:11).

7, 8. a) Kodėl Dievas savo tarnams ne iš karto suteikė garbę vadintis jo vardo liudytojais? b) Ką aptarsime toliau?

⁷ Šių laikų Dievo tarnai jo vardą vartojo jau pirmuose savo leidiniuose. Pavyzdžiui, vardas Jehova randamas  1879 metų rugpjūčio mėnesio Sargybos bokšto numeryje ir tais pačiais metais išleistame giesmyne Songs of the Bride (Nuotakos giesmės). Vis dėlto, regis, kol Dievo tarnai neatitiko tam tikrų reikalavimų, Jehova nesuteikė jiems garbės viešai vadintis jo švento vardo liudytojais. Kaip Dievas ruošė Biblijos tyrinėtojus, kad jie galėtų būti tauta jo vardui?

⁸ Panagrinėkime, ką Jehova savo tarnams padėjo aiškiau suprasti XIX amžiaus pabaigoje—XX amžiaus pradžioje. Aptarkime tris dalykus, susijusius su Dievo vardu.

9, 10. a) Kodėl iš pradžių Sargybos bokšte didžiausias dėmesys atitekdavo Jėzui? b) Kas ėmė keistis nuo 1919-ųjų ir kokių vaisių tai davė? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Kaip žurnale Sargybos bokštas aukštinamas Dievo vardas“.)

⁹ Pirma, Jehovos tarnai aiškiau suprato, kaip svarbu vartoti Dievo vardą. Pradžioje Biblijos tyrinėtojai manė, kad pagrindinis Biblijos mokymas yra Kristaus išperkamoji auka. Todėl visai nenuostabu, kad Sargybos bokšte didžiausias dėmesys atitekdavo Jėzui. Pavyzdžiui, pirmaisiais leidimo metais žurnale vardas Jėzus buvo minimas dešimt kartų dažniau nei vardas Jehova. Apie aną laikotarpį 1976 metų kovo 15 dienos Sargybos bokšto numeryje rašoma, kad Biblijos tyrinėtojai Jėzų „buvo pernelyg sureikšminę“. Bet laikui bėgant Jehova padėjo jiems įžvelgti, kad Biblijoje pirmiausia yra pabrėžiamas Dievo vardas. Todėl, kaip sakoma tame pačiame žurnalo straipsnyje, ypač nuo 1919-ųjų Biblijos tyrinėtojai „daugiau dėmesio skyrė Mesijo dangiškajam Tėvui Jehovai“. Įdomu, kad per dešimt metų po 1919-ųjų Dievo vardas angliškame žurnalo Sargybos bokštas leidime buvo paminėtas daugiau kaip 6500 kartų!

¹⁰ Skirdami Jehovos vardui prideramą dėmesį mūsų broliai parodė, kad jį labai brangina. Kaip kadaise Mozė, jie buvo pasiryžę skelbti tą vardą kuo plačiau (Įst 32:3; Ps 34:4 [34:3]). Todėl Jehova, vykdydamas Biblijoje duotą pažadą, pažvelgė į juos ir buvo jiems maloningas (Ps 119:132; Hbr 6:10).

11, 12. a) Kas mūsų leidiniuose pasikeitė netrukus po 1919-ųjų? b) Ką Jehova padėjo savo tarnams suvokti ir kodėl?

¹¹ Antra, tikrieji krikščionys suvokė, kokį darbą Dievas jiems pavedė. Netrukus po 1919-ųjų organizacijai vadovaujantys pateptieji broliai ėmė nagrinėti Izaijo pranašystę. Nuo tada mūsų leidiniuose ypač pabrėžiama evangelizacijos svarba. Straipsniai šia tema buvo „maistas reikiamu metu“ (Mt 24:45).

¹² Iki 1919-ųjų Sargybos bokšte nė karto nebuvo rašyta apie šiuos Izaijo lūpomis ištartus Jehovos žodžius:  „Jūs mano liudytojai, [...] mano tarnai, kuriuos išsirinkau.“ (Perskaityk Izaijo 43:10-12.) Bet netrukus po tų metų mūsų leidiniuose tiems žodžiams buvo skiriama vis daugiau dėmesio. Visi pateptieji buvo raginami imtis pavesto darbo — liudyti apie Jehovą. Nuo 1925 iki 1931 metų žodžiai iš Izaijo 43 skyriaus buvo aptariami 57-iuose Sargybos bokšto numeriuose anglų kalba. Kiekviename jų ši ištrauka buvo taikoma tikriesiems krikščionims. Akivaizdu: tuo laikotarpiu Jehova norėjo, kad jo tarnai suvoktų, koks darbas jiems patikėtas. Taip tam tikra prasme jie turėjo būti išbandyti, ar yra tinkami (1 Tim 3:10). Kad galėtų vadintis tauta Dievo vardui, Biblijos tyrinėtojai turėjo Jehovai įrodyti, kad uoliai imasi liudyti apie jį (Lk 24:47, 48).

13. Kokiais žodžiais Biblijoje pabrėžiama, kas Jehovai svarbiausia?

¹³ Trečia, Jehovos tarnai įžvelgė, kad svarbiausias dalykas yra Dievo vardo pašventinimas. Ši tiesa ėmė ryškėti trečiajame dešimtmetyje. Kaip ji pabrėžiama Dievo Žodyje? Štai pora pavyzdžių. Dėl ko Dievas išvedė Izraelį iš Egipto? Apie esminę priežastį Jehova pasakė: „Kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę“ (Iš 9:16). O kodėl Jehova izraelitų pasigailėjo, kai šie ėmė maištauti? Jis pats paaiškino: „Dėl savo vardo, kad jis nebūtų išniekintas akyse tautų“ (Ez 20:8-10). Kokią išvadą padarė Biblijos tyrinėtojai?

14. a) Ką Dievo tauta suvokė trečiojo dešimtmečio pabaigoje? b) Kokį poveikį tikslesnis Biblijos supratimas padarė Dievo tarnų skelbimo darbui? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Stiprus stimulas liudyti“.)

¹⁴ Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Dievo tauta suvokė, ką reiškia prieš 2700 metų Izaijo užrašyti žodžiai apie Jehovą: „Taip vedei tu savo tautą, kad suteiktum šlovę savo vardui“ (Iz 63:14). Biblijos tyrinėtojams tapo aišku, kad didžiausią dėmesį jie turi sutelkti ne į išsigelbėjimą, o į Dievo vardo pašventinimą (Iz 37:20; Ez 38:23). 1929-aisiais knygoje Prophecy (Pranašystė) buvo padaryta išvada: „Jehovos vardas yra svarbiausias dalykas visiems sutvėrimams.“ Toks tikslesnis supratimas Dievo tarnams buvo naujas stimulas liudyti apie jį ir ginti jo vardą nuo visokio šmeižto.

15. a) Ką prasidėjus ketvirtajam dešimtmečiui mūsų broliai jau gerai suprato? b) Kam tada atėjo laikas?

¹⁵ Prasidėjus ketvirtajam dešimtmečiui mūsų broliai jau gerai suprato, kaip svarbu vartoti Dievo vardą, taip pat suvokė, kokį darbą Dievas yra jiems pavedęs, ir aiškiau įžvelgė, kad svarbiausias dalykas yra Dievo vardo pašventinimas. Atrodo, Jehova nutarė, kad atėjo laikas suteikti savo tarnams garbę vadintis jo vardo liudytojais.

16. a) Kas nuo senų laikų aukština Jehovos vardą? b) Kas pirmiausia buvo tauta Dievo vardui?

¹⁶ Jehovos vardą nuo senų laikų aukština ir plačiai garsina jo paties išrinkta tauta. Tokia tauta 1513 metais prieš mūsų erą tapo Izraelis (Iz 43:12). Izraelitai buvo sudarę su Dievu sandorą, bet jos sąlygų nesilaikė, todėl 33 mūsų eros metais garbės atstovauti Jehovai neteko. Netrukus po to Dievas „pažvelgė į kitataučius, kad suburtų iš jų tautą savo vardui“ (Apd 15:14). Šią naują tautą, vėliau pavadintą „Dievo Izraeliu“, sudaro pateptieji Kristaus sekėjai iš įvairių tautų (Gal 6:16).

17. Kokią užmačią Šėtonui pavyko įgyvendinti?

 ¹⁷ Tikriausiai 44 mūsų eros metais Kristaus mokinius „Dievo apvaizda imta vadinti krikščionimis“ (Apd 11:26). Tuo metu toks pavadinimas buvo išskirtinis, nes daugiau jokių krikščionių nebuvo — vien tikrieji (1 Pt 4:16). Bet vėliau, kaip ir buvo nusakyta Jėzaus palyginime apie kviečius ir piktžoles, radosi daugybė krikščionybės šakų, kurių nariai, nors nesilaikė Kristaus mokymų, vis tiek vadinosi krikščionimis, — visa tai, žinoma, ne be Šėtono pastangų. Ilgus šimtmečius tikruosius krikščionis šiame konfesijų margumyne įžiūrėti buvo sunku. Vis dėlto 1914-aisiais padėtis ėmė keistis, nes stojo „pjūtis“ ir į darbą kibo angelai. Kokia buvo jų užduotis? Nuo tikrųjų krikščionių atskirti netikruosius (Mt 13:30, 39-41).

18. Kodėl mūsų broliai nusprendė, kad jiems reikia naujo pavadinimo?

¹⁸ Po 1919-ųjų (tais metais buvo paskirtas ištikimasis vergas) Jehova savo tautai davė aiškiau suprasti, kokią svarbią tarnybą jai yra pavedęs. Dievo tarnai netruko pastebėti, kad liudijimas po namus juos išskiria iš visų grupių, kurios išpažįsta krikščionybę. Paskui jie suprato, kad pavadinimas „Biblijos tyrinėtojai“ gali būti taikomas daug kam, be to, per mažai pasako apie jų veiklą. Juk jie ne vien nagrinėjo Bibliją — svarbiausia gyvenime jiems buvo liudyti apie Dievą ir aukštinti jo vardą. Kaip tad reikėtų vadintis? Į šį klausimą atsakyta 1931-aisiais.

19, 20. a) Kokia rezoliucija buvo priimta kongrese 1931 metais? b) Kaip mūsų broliai reagavo į naująjį pavadinimą?

¹⁹ 1931-ųjų liepą maždaug 15 000 Biblijos tyrinėtojų suvažiavo į kongresą, surengtą Kolambuse (Ohajo valstija, JAV). Kongreso programėlė dalyvius suintrigavo: ką galėtų reikšti ant viršelio išspausdintos dvi didelės raidės — J ir W? Sekmadienį, liepos 26-ąją, brolis Džozefas Rezerfordas perskaitė rezoliuciją, kurioje visų vardu iškilmingai pareiškė: „Norime būti pažįstami ir vadinami tuo vardu, būtent, Jehovos liudytojai.“ Štai viskas ir paaiškėjo — tos raidės reiškė „Jehovos liudytojai“ (angliškai Jehovah’s Witnesses). Šis naujas pavadinimas paimtas iš Biblijos, Izaijo 43:10.

²⁰ Po rezoliucijos paskelbimo nugriaudėjo garsus džiaugsmo šūksnis ir visa auditorija prapliupo ploti. Entuziastinga kongreso dalyvių reakcija per radiją buvo girdima ir kitoje pasaulio pusėje. Ernestas ir Naomi Barberiai iš Australijos prisimena: „Kai plojimai prasidėjo Amerikoje, broliai Melburne pašoko iš savo vietų ir ėmė ploti. Niekada nepamiršime to momento!“ a

21. Kaip pavadinimo pakeitimas atsiliepė liudijimo darbui?

²¹ Pasivadinę Jehovos liudytojais, Dievo tarnai dar aktyviau ėmėsi evangelizacijos darbo. 1931-ųjų kongrese Kolambuse dalyvavę pionieriai Edvardas Graimzas su žmona Džesi pasakoja: „Iš namų išvažiavome būdami Biblijos tyrinėtojai, o grįžome Jehovos liudytojai. Labai džiaugėmės, kad naujasis pavadinimas padės aukštinti mūsų Dievo vardą.“ Po kongreso kai kurie liudytojai Dievo vardą garsino nauju metodu. Namų šeimininkams jie ėmė prisistatinėti paduodami kortelę, kurioje parašyta „JEHOVOS liudytojas, mūsų Dievo JEHOVOS Karalystės skelbėjas“. Dievo tauta didžiavosi, kad nuo šiol vadinasi jo vardo liudytojais. Jie buvo nusiteikę Jehovos vardą išgarsinti kuo plačiau (Iz 12:4).

22. Kas rodo, kad Jehovos tauta aiškiai išsiskiria iš kitų religinių organizacijų?

²² Nuo tada, kai pateptieji broliai nutarė pasivadinti nauju vardu, praėjo daug metų. Gal per tą laiką Šėtonas vėl prikūrė aibę panašiai besivadinančių religinių grupių, ir Dievo tauta iš kitų religijų nebeišsiskiria? Ne, jam to padaryti nepavyko. Netgi priešingai — esame tikrai išskirtinė religinė organizacija. Tikrojo Dievo liudytojai dar niekad nebuvo taip aiškiai matomi. (Perskaityk Michėjo 4:5; Malachijo 3:18.) Dabar visas pasaulis mus sieja su Dievo vardu. Jei koks žmogus kalbėdamas pamini Jehovos vardą, paprastai jis tuoj pat palaikomas Jehovos liudytoju. Tikrasis Jehovos garbinimas dabar „tvirtai iškilęs virš kalnų“ — kitų religijų (Iz 2:2). Jehova ir jo šventas vardas mūsų dienomis aukštinamas visoje žemėje.

23. Kodėl žinodami, kas rašoma Psalmyno 121:5, galime būti ramūs?

²³ Kokie ramūs jaučiamės žinodami, kad Jehova apsaugos mus nuo visų Šėtono atakų! (Ps 121:5) Turime svarią priežastį atkartoti psalmininko žodžius: „Laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats [„Jehova“, NW], tauta, kurią jis išsirinko paveldu“ (Ps 33:12).