1, 2. Kokias nelaimes žmonės šiandien kenčia ir kokių kyla klausimų?

VIENOJE karo draskomoje šalyje po baisaus mūšio tūkstančiai žuvusių moterų ir vaikų buvo palaidoti bendrame kape. Jį apstatė kryžiukais su užrašu ant kiekvieno „Kodėl?“ To paties su skausmu klausia daug kas: kai per karą ar nuo smurtininkų rankos žūva artimieji arba miršta dėl ligos, kai prarandami namai ar užklumpa kitokios didelės nelaimės. Žmonės susimąsto, kodėl ištinka tokios tragedijos.

² Kodėl Dievas visa tai leidžia? Jeigu Jehova yra visagalis, išmintingas, teisingas, jeigu mus myli, kodėl pasaulyje tiek neapykantos ir neteisybės? Tikriausiai ir jūs apie tai pagalvojate?

3, 4. a) Kas rodo, jog nėra bloga klausti, kodėl Dievas leidžia nutikti skaudiems dalykams? b) Kaip Jehova žiūri į blogį žemėje ir žmonių kančias?

³ O gal nevalia klausti, kodėl Dievas leidžia nutikti skaudiems dalykams? Kai kas pasakytų, jog tokie klausimai rodo menką tikėjimą ar net nepagarbą Dievui. Tačiau skaitydamas Bibliją matysite, kad senovėje  dievobaimingi žmonės irgi norėjo tai žinoti. Štai pranašas Habakukas klausė Jehovos: „Kodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai“ (Habakuko 1:3, Brb).

⁴ Ar Jehovą papiktino tokie ištikimo pranašo žodžiai? Tikrai ne — juk nuoširdų Habakuko skundą randame užrašytą Biblijoje. Jehova padėjo jam daug ką suprasti ir įgauti tvirtesnį tikėjimą. Šitaip Dievas nori padėti ir jums. Atsiminkite, Biblijoje patikinama: „Jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7). Blogio ir viso to skausmo, kurį mato žemėje, Dievas nekenčia daug labiau nei žmogus (Izaijo 55:8, 9). Kodėl tad pasaulis šiandien toks?

5. Kaip kartais aiškinamos skaudžių įvykių priežastys ir ko moko Biblija?

⁵ Šito klausimo — kodėl tiek skausmo? — žmonės neretai klausia savo tikėjimo vadovų bei mokytojų.  Ir paprastai išgirsta paaiškinimą, jog tokia Dievo valia: jis yra viską iš anksto nulėmęs, taip pat ir skaudžius įvykius. Teigiama, jog Dievo keliai nesuvokiami. Pavyzdžiui, kam nors mirus — suaugusiam ar net vaikui — sakoma, kad jį „Dievas pasiėmė“. Bet, kaip jau sužinojote, joks blogis negali būti iš Jehovos. Biblijoje pasakyta: „Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!“ (Jobo 34:10).

6. Ko nežinodami žmonės už visas kančias nepagrįstai kaltina Dievą?

⁶ Kodėl žmonės taip klysta ir kaltina už viską Dievą? Daugelis mano, kad tai jis yra šio pasaulio valdovas. Jie nežino tos paprastos, bet svarbios Šventojo Rašto tiesos, apie kurią kalbėjome 3 šios knygos skyriuje. Pasaulio valdžia dabar yra Šėtono rankose.

7, 8. a) Kaip pasaulis atspindi savo valdovo bruožus? b) Kodėl galima sakyti, kad negandas lemia ir žmonių netobulumas bei „laikas ir atsitiktinumas“?

⁷ Biblijoje aiškiai sakoma: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Kas galėtų paneigti, kad piktasis „suvedžioja visą pasaulį“? (Apreiškimo 12:9, Brb.) Argi šios nematomos dvasinės esybės bruožų neatspindi mūsų laikmečio visuomenė? Šėtonas dega neapykanta, yra klastingas, žiaurus. Todėl ir jo valdomoje žemėje tiek nemeilės, neteisybės, smurto. Tai viena priežastis, kodėl žmonija šiandien kenčia.

⁸ Apie kitą irgi jau kalbėta 3 skyriuje: nuo pat maišto Edene žmonės netobuli ir nuodėmingi. Nuolat kovoja dėl valdžios, todėl nesiliauja karai, priespauda, kančios (Mokytojo 4:1; 8:9). Trečioji negandų priežastis — „laikas ir atsitiktinumas“ (Mokytojo  9:11, Brb). Pasaulyje be Jehovos vadovavimo ir jo globos niekas neapsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų.

9. Iš ko suprantame esant svarbią priežastį, kodėl Jehova leidžia žmonijai kentėti?

⁹ Paguoda žinoti, kad visos blogybės — ne nuo Dievo. Klystume, jeigu kaltintume jį dėl karų, nusikaltimų, priespaudos, netgi stichinių nelaimių. Vis dėlto svarbu suprasti, kodėl Jehova leidžia tokiems dalykams nutikti. Jeigu jis Visagalis, vadinasi, gali padaryti, kad žmonijos kančios liautųsi. Tad kodėl nepadaro? Turi būti svarbi priežastis, nes Dievas juk mus myli (1 Jono 4:8).

10. Ką ir kaip Šėtonas drįso ginčyti?

¹⁰ Norėdami suprasti, kodėl Dievas leidžia žmonijai kentėti, prisiminkime, nuo ko viskas prasidėjo. Kai Šėtonas sukurstė Adomą ir Ievą pasielgti prieš Jehovos valią, iškilo svarbus klausimas. Šėtonas neginčijo Jehovos galios — savaime aišku, kad ji neribota. Jis neigė jo valdžios teisėtumą. Šėtonas apkaltino Dievą, esą šis pernelyg riboja žmonių laisvę ir sako jiems netiesą — vadinasi, yra blogas valdovas (Pradžios 3:2-5). Jo siekis buvo įteigti žmonėms, kad geriau neklausyti Dievo ir būti savarankiškiems. Taigi Šėtonas iškėlė klausimą, ar Jehova turi teisę į aukščiausią valdžią.

11. Kodėl Jehova tuojau pat Edene nenubaudė maištininkų mirtimi?

¹¹ Adomas ir Ieva sukilo prieš Jehovą. Jiedu atsižadėjo jo vadovavimo ir patys ėmėsi spręsti, kas gera  ir kas bloga. Ką dabar turėjo daryti Jehova? Kaip parodys visai kūrinijai, kad maištininkai neteisūs ir kad jo kelias geriausias? Kai kas pasakytų, jog Dievas galėjo iškart nubausti maištautojus mirtimi ir viską pradėti iš naujo. Tačiau Jehova jau buvo taręs, kad Adomo ir Ievos palikuonys apgyvens visą žemę ir joje išplės rojų (Pradžios 1:28). Jehova visada padaro taip, kaip yra sumanęs (Izaijo 55:10, 11). Be to, pašalinus sukilėlius, klausimas dėl Jehovos valdžios teisėtumo būtų likęs neatsakytas.

12, 13. Koks pavyzdys padeda suprasti, kodėl Jehova leido Šėtonui tapti šio pasaulio valdovu ir davė žmonėms visišką laisvę?

¹² Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Tarkim, mokytojas aiškina mokiniams, kaip išspręsti sudėtingą uždavinį. Vienas gudrus, bet neklusnus mokinys tvirtina, kad mokytojas klysta, nieko neišmano. Jis sakosi geriau žinąs, kaip uždavinį išspręsti. Kai kurie tuo patiki ir jam pritaria. Ką darys mokytojas? Jei neklusniuosius  išvarys iš klasės, kaip į tai pažiūrės kiti? Ar nepalaikys anų teisiais? Jie, ko gero, net nebegerbs mokytojo manydami, kad šis bijo pasirodyti esąs neteisus. Bet įsivaizduokime, kad mokytojas leidžia išsišokėliui parodyti visos klasės akivaizdoje, kaip jis spręs uždavinį.

¹³ Jehova pasielgė panašiai kaip tas mokytojas. Prisiminkite: maištas Edene nebuvo tik Jehovos ir tų, kurie prieš jį sukilo, reikalas. Įvykius stebėjo ir milijonai angelų (Jobo 38:7; Danieliaus 7:10). Nuo to, kaip Jehova viską išspręs, priklausė jų, o galiausiai ir ateityje žemėje gyvensiančių žmonių požiūris į jį. Tad ką Jehova darė? Davė Šėtonui galimybę parodyti, kaip jis sugebės valdyti žmoniją. Žmonėms leido Šėtono valdomiems gyventi, kaip išmano.

14. Kokia nauda bus iš to, kad Jehova leido žmonėms kurį laiką gyventi, kaip nori?

¹⁴ Vėl grįžkime prie pavyzdžio. Mokytojas žino, jog maištautojas ir jį palaikantys klysta, bet visos klasės labui leidžia jiems pamėginti įrodyti savo teisybę. Aišku, jiems nieko neišeis, ir mokiniai, kuriems tikrai svarbi tiesa, akivaizdžiai matys, jog klasėje turi vadovauti mokytojas. Tada niekam nekils abejonių, ar priešgynos pelnytai šalinami iš klasės. Panašiai ir Jehova žino, kad doros širdies žmonėms bei angelams verta pamatyti Šėtono ir jo bendrų nesėkmę bei įsitikinti, jog žmonių savivalda — nevykęs sumanymas. Kaip senovėje Jeremijui, jiems bus akivaizdu, jog „ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb).

15, 16. a) Kodėl Jehova taip ilgai leido keroti blogiui? b) Kodėl Jehova neužkerta kelio nusikaltimams ir kitoms blogybėms?

¹⁵ Tačiau kodėl Jehova leidžia viskam tęstis taip ilgai? Kodėl jis nieko nedaro, kai dedasi šiurpūs dalykai? Pagalvokime, ko nedarė minėtasis mokytojas. Pirma, netrukdė neklusniam mokiniui savaip spręsti uždavinio. Antra, spręsti jam nepadėjo. Taip pat ir Jehova sąmoningai susilaiko nuo dviejų dalykų. Pirma, netrukdo Šėtonui ir tiems, kurie Šėtono pusę palaiko, įrodinėti savo teisybės. Taigi duoda jiems laiko. Per istorijos tūkstantmečius žmonija išbandė įvairiausias santvarkas. Tiesa, nemažai pasiekta mokslo bei kitose srityse, bet nedorybė, skurdas, nusikalstamumas tiesiog klesti, karai darosi vis žiauresni. Dabar jau tikrai akivaizdu, kad žmonių valdžia — nevykusi!

¹⁶ Antra, Jehova Šėtonui nepadeda — visą pasaulio valdžią paliko jam. Pagalvokime: jeigu Dievas apsaugotų žmones nuo blogybių, tarkim, užkirstų kelią baisiems nusikaltimams, ar tada, vaizdžiai sakant, nepagelbėtų maištininkams spręsti uždavinio? Ir ar žmonės nesijaustų patenkinti savo savivalda? Tai jau reikštų, kad Jehova palaiko neteisiąją pusę. Bet juk netiesa jam svetima — „neįmanoma, kad Dievas meluotų“ (Hebrajams 6:18).

17, 18. Kaip Jehova atitaisys žemėje visą žalą, kurią patys žmonės ir Šėtonas padarė?

¹⁷ Tuomet kyla dar vienas klausimas. Nuo tada, kai prasidėjo maištas prieš Dievą, žmonija per tuos ilgus tūkstantmečius tiek iškentėjo, o ir žemei padaryta daug žalos — ar įmanoma viską atitaisyti? Nepamirškime:  Jehova visagalis. Jis tikrai padarys, kad vargai baigtųsi. Mūsų planetoje, kuri šiandien taip niokojama, bus atkurtas rojus. Per tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka žmonija bus išvaduota iš visų skausmų, kuriuos neša nuodėmė, ir netgi iš mirties — nes bus prikėlimas. Dievas juk ir įgaliojo Jėzų, kad „velnio darbus sugriautų“ (1 Jono 3:8). Jehova žino, kada tam geriausias laikas. Turime džiaugtis, kad Dievas vis dar laukia, — tik dėl jo kantrybės mes sužinojome tiesą ir galime jam tarnauti (2 Petro 3:9, 10). Jis iki pat šiol ieško žmonių, kurie nuoširdžiai nori jį garbinti, ir tokiems padeda šiame neramiame pasaulyje ištverti visas negandas (Jono 4:23; 1 Korintiečiams 10:13).

¹⁸ Kai kas paklaus: kodėl Dievas nesukūrė Adomo ir Ievos taip, kad šie negalėtų maištauti — tada juk pasaulyje nebūtų blogio? Kad tai suprastume, prisiminkime, kokią brangią dovaną Jehova yra mums davęs.

19. Kokią didžiulę dovaną Jehova mums davė ir kodėl turime ją vertinti?

¹⁹ Kaip jau kalbėta 5 skyriuje, žmonėms Kūrėjas davė valios laisvę. Tik pagalvokite, kokia tai didžiulė dovana! Dievas sukūrė begalę gyvūnų, „išgudrintų išminčiai“, tai yra paklūstančių instinktams (Patarlių 30:24, Jr, išnaša). Žmogus panašiai geba užprogramuoti robotus vykdyti įvairias  komandas. Ar būtume laimingi, jei Dievas būtų padaręs mus tokius? Ne, mes norime patys ugdyti savo asmenybę, spręsti, ko siekti, patys rinktis draugus. Šitokią brangintiną laisvę Dievas mums ir dovanojo.

20, 21. Kaip galime geriausiai pasinaudoti valios laisve ir kodėl verta taip daryti?

²⁰ Jehovai nebūtų miela mūsų tarnyba vien iš pareigos (2 Korintiečiams 9:7). Kada tėvui maloniau išgirsti iš sūnaus „aš tave myliu“ — kai tai sako palieptas, ar kai iš širdies? Tad kaip jūs pasinaudosite Jehovos suteikta laisve? Šėtonas, Adomas ir Ieva ja piktnaudžiavo. Nuo Dievo jie nusigręžė. O kaip elgsitės jūs?

²¹ Pasirinkite, kas geriausia, — stokite Jehovos pusėn. Milijonai žmonių apsisprendė būtent taip. Ir Dievas džiaugiasi jais, nes jų gyvenimo kelias — aiškus įrodymas, kad Šėtonas melagis ir nevykęs valdovas (Patarlių 27:11). Jūs irgi džiuginsite Dievą pasukęs teisinga kryptimi. Daugiau apie tai kalbėsime kitame skyriuje.