20 SKYRIUS
Ar visada nori būti pirmas?
GAL pažįsti ką nors, kas visada trokšta pirmauti? — — Jis net gali pastumti kitą, kad tik stovėtų pirmas eilėje. Ar matei ką nors taip elgiantis? — — Didysis Mokytojas matė dėl pirmos, tai yra svarbiausios, vietos besivaržančius net suaugusius. Jam tai nepatiko. Pažiūrėkime, kaip viskas buvo.
Biblijoje pasakojama, kad sykį Jėzų pakvietė į dideles vaišes pas vieną fariziejų, įžymų tikėjimo vadovą. Atėjęs Jėzus matė, kaip svečiai renkasi geriausias vietas. Todėl jis davė jiems vieną pamoką. Ar tau įdomu, kokią? — —
Jėzus prabilo: ‘Pakviestas į vestuves nesisėsk geriausioje, arba svarbiausioje, vietoje.’ Kodėl, tavo manymu, Jėzus taip pasakė? — — Jis paaiškino, kad gali būti pakviestas koks nors garbingesnis asmuo. Tada, kaip matai paveikslėlyje, vaišių šeimininkas priėjęs tars pirmajam svečiui: ‘Užleisk jam vietą ir persėsk toliau.’ Kaip tuomet šis pasijus? — — Degs iš gėdos, nes visi puotautojai bus įsmeigę akis į jį einantį sėstis prastesnėn vieton.
Jėzus pamokė, jog nedera veržtis į geriausią vietą. Jis pasakė: ‘Kai būsi pakviestas į vestuves, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje. Atėjęs šeimininkas tau pasakys: „Bičiuli, pasislink aukščiau!“ Tada tau bus garbė visiems svečiams matant pereiti į geresnę vietą.’ (Luko 14:1, 7-11)
Ar supratai Jėzaus pasakojimo esmę? — — Kad būtų aiškiau, aptarkime pavyzdį. Sakykim, lipi į autobusą, kuriame daug keleivių. Ar derėtų kuo greičiau pulti atsisėsti, o seną žmogų palikti stovėti? — — Ar Jėzui patiktų toks tavo poelgis? — —
Kai kas gali tvirtinti, jog tokie dalykai Jėzui nerūpi. Ar tau irgi taip atrodo? — — Būdamas toje didelėje puotoje fariziejaus namuose Jėzus stebėjo, kaip svečiai renkasi vietas. Tad negi manai, jog jis nesidomi, kaip mes elgiamės šiandien? — — Dabar iš dangaus Jėzui, be abejo, dar geriau mus stebėti.
Jei kas nors bando būti pirmas, tai gali sukelti nemalonumų. Paprastai kyla ginčai ir žmonės susipyksta. Kartais taip atsitinka su vaikais, susiruošusiais keliauti autobusu. Kai tik autobuso durys atsidaro, visi kuo greičiau skuba užimti geriausias vietas, pavyzdžiui, prie lango. Kuo tai baigiasi? — — Vaikai dažnai susipyksta.
Trokšdamas pirmauti gali pakliūti į daugelį bėdų. Dėl to kilo nesantaika net tarp Jėzaus apaštalų. Iš 6-to šios knygos skyriaus sužinojome, jog jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Ką Jėzus darė tada? — — Jis juos pataisė. Bet vėliau jie vėl kivirčijosi. Pažiūrėkime, nuo ko visa prasidėjo.
Apaštalai ir būrys kitų žmonių paskutinį kartą su Jėzumi keliauja Mato 27:56; Morkaus 15:40) Ši kelyje į Jeruzalę prieina prie Jėzaus ir parpuolusi prieš jį prašo vienos paslaugos.
į Jeruzalę. Jėzus pasakoja jiems apie Karalystę; Jokūbas ir Jonas jau įsivaizduoja, kaip drauge su juo karaliaus. Apie tai jie net užsimena savo motinai Salomei. („Ko nori?“— klausia Jėzus. Ji atsako norinti, kad Jėzaus Karalystėje vienas jos sūnus sėdėtų jo dešinėje, o kitas kairėje. Ką gi mano dešimt kitų apaštalų sužinoję, ko Jokūbas ir Jonas prašė per savo motiną? — —
Jie, žinoma, labai ant abiejų supyksta. Todėl Jėzus duoda visiems savo apaštalams gerą patarimą. Jis primena, kad tautų valdovai trokšta būti galingi ir svarbūs. Jiems patinka aukšta Mato 20:20-28)
padėtis ir kad visi jų klauso. Bet savo mokiniams Jėzus liepia taip nesielgti. Priešingai, Jėzus jiems pataria: „Kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.“ Tik pagalvok! (Ar žinai, ką daro vergas? — — Jis tarnauja kitiems ir nė nelaukia, kad jam kas tarnautų. Vergo vieta ne pirma, o pati kukliausia. Jis žino, jog netinka savęs kelti, nes suvokia, koks yra menkas. Tad nepamirškime Jėzaus žodžių, jog tas, kas nori būti pirmas, privalo elgtis su kitais tarsi vergas.
Ką tai reiškia mums? — — Kaip manai, ar vergas ginčytųsi su šeimininku, kas iš jų turi sėdėti geriausioje vietoje? Arba kas turi valgyti pirmas? — — Jėzus pasakė, kad ne vergui, o šeimininkui visuomet yra pirmenybė. (Luko 17:7-10)
Tad užuot stengęsi būti pirmi, ką turėtume daryti? — — Taip, kiekvienas turėtume būti lyg vergas kitam ir jam užleisti pirmąją vietą. Vadinasi, kitus reikia laikyti aukštesniais už save, tai yra žiūrėti į juos kaip į svarbesnius. Ar žinai, kaip gali skirti pirmenybę kitam? — — Dar sykį perskaityk, kas rašoma 40 ir 41 puslapiuose, kad prisimintumei, kaip tarnauti kitiems ir laikyti juos aukštesniais už save.
Nepamiršk, taip darė tarnaudamas kitiems Didysis Mokytojas. Paskutinį vakarą būdamas su savo apaštalais, jis pasilenkęs net nuplovė jiems kojas. Tad jei mes tarnausime kitiems ir žiūrėsime į juos kaip į aukštesnius už save, patiksime Didžiajam Mokytojui ir jo Tėvui — Jehovai Dievui.
Paskaitykime kai kurias Biblijos eilutes, skatinančias laikyti kitus svarbesniais už save: Luko 9:48; Romiečiams 12:3 ir Filipiečiams 2:3, 4.