1–3. a) Kodėl įspūdingas šventyklos regėjimas turėjo Ezechielį paguosti? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Ką aptarsime šiame skyriuje?

 EZECHIELIUI penkiasdešimt. Pusė gyvenimo praleista tremtyje. Jeruzalės šventykla seniai guli griuvėsiuose. Jeigu Ezechielis kadaise ir puoselėjo vilčių eiti ten kunigystę, jos jau subyrėjo. Tremtis truks dar apie 56 metus, tad Ezechielis, ko gero, nebesitiki sulaukti laiko, kai Jehovos tauta sugrįš į gimtinę ir atstatys šventyklą (Jer 25:11). Tikriausiai pranašą slegia liūdnos mintys.

² Kaip tik tuo metu Jehova, maloningasis Dievas, savo ištikimam tarnui siunčia didingą viziją, įkvėpdamas jam paguodos ir vilties. Regėjime Ezechielis perkeliamas į savo kraštą ir pastatomas ant labai aukšto kalno. Ten jį pasitinka „vyras, spindintis tarsi varis“. Tai angelas. Jis aprodo pranašui didžiulę šventyklos teritoriją ir visus joje esančius statinius. (Perskaityk Ezechielio 40:​1–4.) Toks tikroviškas regėjimas, be abejo, padarė Ezechieliui didelį įspūdį ir sustiprino jo tikėjimą. Tačiau sykiu uždavė  ir mįslę. Mat toji šventykla, kad ir panaši į buvusią Jeruzalės šventyklą, vis dėlto labai nuo jos skyrėsi.

³ Šis įstabus regėjimas aprašomas devyniuose paskutiniuose Ezechielio knygos skyriuose. Pirma pakalbėkime, su kokia nuostata turime skaityti ir tyrinėti šį regėjimą. Tada aptarsime, ar tai ta pati dangiškoji Jehovos šventykla, apie kurią po keleto šimtmečių rašė apaštalas Paulius. Paskui panagrinėsime, ką šventyklos regėjimas reiškė pačiam Ezechieliui ir kitiems tremtiniams.

4. Kas anksčiau mūsų leidiniuose buvo rašoma apie Ezechielio regėtą šventyklą, tačiau ką ilgainiui supratome?

⁴ Anksčiau mūsų leidiniuose buvo teigiama, kad Ezechielis regėjo tą pačią didžiąją Jehovos šventyklą, apie kurią apaštalas Paulius vėliau rašė Laiške hebrajams. a Todėl anuomet atrodė logiška, kad visi Ezechielio regėtos šventyklos elementai turi tam tikrą perkeltinę, arba įvaizdinę, reikšmę ir kad ją suprasti padeda Pauliaus aiškinimas apie Palapinės sandarą. Tačiau tolesnės nuodugnios studijos, apmąstymai ir malda veda prie paprastesnio šios Ezechielio vizijos aiškinimo.

5, 6. a) Kokį nuolankumą parodė Paulius kalbėdamas apie Palapinę? b) Ką Paulius sakė apie kai kuriuos Palapinės reikmenis ir kodėl su tokia pat nuostata dera tyrinėti Ezechielio regėjimą?

⁵ Atrodo, nėra pagrindo kiekvienam Ezechielio regėtos šventyklos elementui priskirti pranašiškos ar perkeltinės prasmės. Kodėl? Apsvarstyk vieną įdomų pavyzdį. Kalbėdamas apie Palapinę ir dangiškąją šventyklą, apaštalas paminėjo kai kuriuos Palapinės reikmenis, pavyzdžiui, auksinį smilkytuvą, Sandoros Skrynios dangtį ir aukso ąsotį su mana. Bet kodėl jis nepriskyrė jiems pranašiškos reikšmės? Matyt, toks buvo Dievo dvasios vadovavimas. Paulius rašė: „Dabar ne laikas smulkiau tai aptarinėti“ (Hbr 9:4, 5). Apaštalas leidosi šventosios dvasios vedamas ir nuolankiai laukė, kol Jehova viską apreikš (Hbr 9:8).

⁶ Su tokia pat nuostata dera tyrinėti ir Ezechielio regėjimą. Jame irgi daug įvairių detalių. Jeigu jos išties turi konkrečią reikšmę, geriausia palaukti, kol Jehova tą reikšmę atskleis. (Perskaityk Michėjo 7:7.) Tačiau jau ir dabar jo dvasia leidžia mums suprasti kai ką labai svarbaus.

7, 8. a) Prie kokios naujos išvados priėjome? b) Kuo pranašo regėta šventykla skyrėsi nuo tos, apie kurią rašė Paulius?

⁷ Kaip jau minėjome, mūsų leidiniuose daugelį metų buvo rašoma, kad Ezechielis regėjo dangiškąją Jehovos šventyklą – tą pačią, apie kurią apaštalas Paulius rašė  Laiške hebrajams. Tačiau patyrinėję šį klausimą dar nuodugniau darome išvadą, kad Ezechieliui buvo parodyta ne dangiškoji Jehovos šventykla. Kodėl taip manome?

⁸ Pirmiausia, Ezechielio regėta šventykla neatitinka to, ką Paulius kalbėjo apie dangiškąją šventyklą. Pavyzdžiui, apaštalas paaiškino, kad Mozės dienų Padangtė buvo didingesnių dalykų pirmavaizdis. Toje Palapinėje ir pagal panašų pavyzdį pastatytose Saliamono ir Zerubabelio laikų šventyklose buvo Šventų Švenčiausioji. Ši „rankų darbo šventoji vieta“, anot Pauliaus, tėra „tikrosios atitikmuo“. O ką apaštalas vadina „tikrąja“? Jis sako, kad tai „pats dangus“ (Hbr 9:3, 24). Ar Ezechielis išvydo dangų? Ne. Jokia regėjimo detalė nerodo, kad pranašas matė tai, kas yra danguje. (Palygink su Danieliaus 7:​9, 10, 13, 14.)

9, 10. Kodėl aukų atnašavimas yra dar svaresnis įrodymas, kad Ezechielis regėjo ne dangiškąją Jehovos šventyklą?

⁹ Dar svaresnis įrodymas, kad Ezechielis regėjo ne dangiškąją Jehovos šventyklą, – tai aukų atnašavimas. Pranašas girdėjo, kaip tautai, vadams ir kunigams duodami išsamūs nurodymai dėl aukojimo. Žmonės turėjo atnašauti aukas už savo nuodėmes, taip pat bendrystės aukas – šias jie tikriausiai valgė šventyklos valgomuosiuose (Ez 43:18, 19; 44:​11, 15, 27; 45:​15–20, 22–25). Argi tokios aukos atnašaujamos danguje?

¹⁰ Atsakymas paprastas ir aiškus. Paulius rašė: „Kristus, atėjęs kaip vyriausiasis kunigas ir jau dabar įvairiopai mus laiminantis, perėjo didingesnę ir tobulesnę Palapinę; ji – ne rankų darbo, ne žemiškas kūrinys. Jis kartą ir visiems laikams įžengė į šventąją vietą – ne su ožių ir veršių krauju, o su savuoju krauju – ir amžiams mus išvadavo“ (Hbr 9:11, 12). Taigi didžiojoje Jehovos šventykloje buvo paaukota vienintelė auka nuodėmėms išpirkti. Ją paaukojo Vyriausiasis Kunigas Jėzus Kristus. Akivaizdu, Ezechielio regėta šventykla, kurioje aukojami ožiai ir veršiai, yra ne dangiškoji šventykla.

11. Kodėl Ezechielio laikais dar nebuvo metas apreikšti, kas yra dangiškoji šventykla?

¹¹ Tai leidžia įžvelgti antrą priežastį, kodėl Ezechielis negalėjo matyti dangiškosios šventyklos: dar nebuvo Dievo nustatytas metas apreikšti, kas yra dangiškoji šventykla. Atminkime, kad Ezechielio regėjimas skirtas pirmiausia žydams, ištremtiems į Babiloniją. Jie turėjo vadovautis Mozės Įstatymu. Todėl sugrįžus iš tremties į Jeruzalę jiems reikėjo atstatyti šventyklą ir jos aukurą, kad vėl  galėtų garbinti Dievą taip, kaip nurodyta Įstatyme. Šioje šventykloje izraelitai atnašavo aukas dar beveik šešis šimtmečius. Įsivaizduok, ką žydai būtų galvoję, jeigu Ezechielio regėjime iš tiesų būtų parodyta dangiškoji šventykla, kurios vyriausiasis kunigas paaukojo savo paties gyvybę ir dėl to kitokios aukos tapo nebereikalingos. Kaip jie būtų tai supratę? Ar nebūtų padarę išvados, kad nebeprivalo laikytis Mozės Įstatymo? Jehova visas tiesas atskleidžia pačiu laiku, kai jo tarnai tam yra pasiruošę.

12–14. Kas yra bendra tarp Ezechielio regėtos ir Pauliaus aprašytos šventyklų? (Skaityk rėmelį „Skirtingos šventyklos, skirtinga reikšmė“.)

¹² Tad ar yra tarp tų dviejų šventyklų kas bendra? Turėk omenyje, kad Paulius kalbėdamas apie dangiškąją šventyklą rėmėsi ne Ezechielio regėjimu, o Mozės dienų Padangte. Tiesa, apaštalas taip pat paminėjo kai kuriuos Saliamono ir Zerubabelio laikais pastatytų šventyklų ypatumus. Juos galime atpažinti ir Ezechielio regėjime. Tačiau apskritai Ezechielis ir Paulius kalba apie skirtingus dalykus. b Apaštalas neatkartoja to, ką rašė Ezechielis. Jų raštai vieni kitus papildo. Kokia prasme?

 ¹³ Pagrindinis skirtumas tarp Ezechielio regėjimo ir to, ką rašė Paulius, yra toks: apaštalas aiškina, kaip Jehovos garbinimas organizuotas, o pranašo regėjimas atskleidžia, kokių normų Jehovos garbintojai turi laikytis. Paulius aptaria dangiškosios šventyklos ypatumus, gretindamas ją su Padangte: jis kalba apie vyriausiąjį kunigą, aukas, aukurą ir Šventų Švenčiausiąją. O Ezechielis detaliai perteikia šventyklos vaizdą, kad į mūsų protą ir širdį giliai įsirėžtų svarbūs pamokymai apie Jehovos nustatytas normas.

¹⁴ Prie ko naujas Ezechielio vizijos supratimas mus veda? Aišku viena: ši pranašo knygos dalis šiandien, kaip ir anksčiau, yra labai naudinga. Kad tuo įsitikintume, pažiūrėkime, ko iš Ezechielio regėjimo galėjo semtis dievobaimingi žydai jo dienomis ir vėlesniais laikais.

15. a) Kokia yra Ezechieliui siųsto pranašiško regėjimo esmė? b) Kaip Ezechielio knygos 8 skyrius savo turiniu skiriasi nuo 40–48 skyrių?

¹⁵ Norėdami viską gerai suprasti paieškokime Biblijoje atsakymo ne tik į antraštėje iškeltą klausimą, bet ir  į keletą panašių. Pirma, kokia yra šio pranašiško regėjimo esmė? Trumpai tariant, tokia: Jehova ir vėl bus garbinamas kaip dera. Tai gerai suprato Ezechielis. Jis jau buvo raiškiai apsakęs Jehovos parodytus pasibjaurėtinus dalykus, kurie dedasi Jeruzalės šventykloje (Ezechielio knygos 8 skyrius). Galima įsivaizduoti, koks džiaugsmas jį lydėjo smulkiai aprašant visiškai skirtingo turinio regėjimą (40–48 skyriai). Matome tyrą, stabmeldyste nesuterštą Jehovos garbinimą – tobulą tarnystės jam pavyzdį, atitinkantį Mozės Įstatymo reikalavimus.

16. Kaip Ezechielio regėjimas patvirtino tai, ką išpranašavo Izaijas?

¹⁶ Suprantama, Jehovai pridera aukščiausia garbė. Dar prieš šimtmetį suvirš iki Ezechielio laikų Izaijas užrašė: „Paskutinėmis dienomis Jehovos Namų kalnas tvirtai stovės iškilęs virš kalnų, bus už kalvas aukštesnis“ (Iz 2:2). Pranašas aiškiai nusakė, kad ateis metas, kai Jehova bus deramai išaukštintas, jo šlovė bus tarsi didingiausias kalnas. O kur Jehovos Namus regėjo Ezechielis? „Ant labai aukšto kalno“ (Ez 40:2). Tad šiuo regėjimu Dievas patikino, kad žemėje vėl kils gyrius jam vienam.

17. Trumpai papasakok, kas užrašyta Ezechielio 40–48 skyriuose.

¹⁷ Trumpai apžvelkime, ką Ezechielis matė ir girdėjo, kaip užrašyta jo knygos 40–48 skyriuose. Pranašas iš pradžių stebi angelą, matuojantį šventyklos vartus, sieną, kiemus ir pačią šventyklą (Ez 40–42 skyriai). Paskui stoja jaudinantis momentas – į šventyklą šlovingai įžengia Jehova! Iš jo lūpų sklinda pamokymai bei nurodymai neklusniai tautai, jos vadams ir kunigams (Ez 43:​1–12; 44:​10–31; 45:​9–12). Dar Ezechielis regi upę, ištekančią iš po šventyklos ir įtekančią į Negyvąją jūrą. Kur tik upės vanduo teka, visur pilna gyvybės (Ez 47:​1–12). Taip pat mato kraštą, padalytą į taisyklingus sklypus. Vienas jų – maždaug krašto viduryje – skirtas Jehovai garbinti (Ez 45:​1–8; 47:​13–48:35). Ką visa tai reiškė? Dievas savo tautai leido suprasti, kad ji vėl tarnaus jam gimtajame krašte ir ten jį aukštins. Šventykla bus Jehovos buveinė, todėl iš jos lyg sraunūs vandenys liesis jo palaiminimai, laiduojantys atkurto krašto žmonėms sveikatą, gyvenimą ir ramybę.

18. Ar tai, kas buvo parodyta regėjime, reikėjo suprasti tiesiogine prasme? Prašom paaiškinti.

¹⁸ Antra, ar tai, kas buvo parodyta regėjime, reikėjo suprasti tiesiogine prasme? Ne. Ezechielis ir tremtiniai, kuriems jis apsakė savo regėjimą, ko gero, iškart tai  suvokė. Kodėl galima taip manyti? Kaip jau minėjome, Ezechielis matė šventyklą „ant labai aukšto kalno“. Toks apibūdinimas puikiai derinasi su Izaijo pranašyste. Tačiau Morijos kalno, kur anksčiau puikavosi Saliamono šventykla ir kur ji vėliau buvo atstatyta, netiko vadinti „labai aukštu kalnu“. Juk jį supantys kalnai buvo tokio pat aukščio arba net iškilesni. Be to, Ezechielio regėta šventykla su visais statiniais sudarė milžinišką siena aptvertą kompleksą, kuris ant Morijos kalno viršūnės būtų neišsitekęs. Toji šventykla užėmė plotą, didesnį nei visa Saliamono laikų Jeruzalė. Ir, aišku, tremtiniai nemanė, kad iš po šventyklos slenksčio galėtų tekėti upė ir dar tokia, kuri net Negyvosios jūros vandenis paverstų tinkamus gyvybei klestėti. Galiausiai kalnuotoje Pažadėtosios žemės teritorijoje neįmanoma giminių sklypų atskirti tiesiomis ribomis, kaip kad Ezechielis matė regėjime. Vadinasi, viziją reikia suprasti perkeltine prasme.

19–21. Kaip ir kodėl Ezechielio regėjimas turėjo paveikti jo tautiečius?

¹⁹ Trečia, kaip šis regėjimas turėjo paveikti Ezechielio tautiečius? Apmąstydami, kokių aukštų Dievo nustatytų  normų privalu laikytis jo garbintojams, žydai turėjo susigėsti dėl visko, ką darė. Jehova pranašui liepė: „Nupasakok Izraelio namams, kaip atrodo šventykla.“ Kiekvieną šventyklos kampelį Ezechielis apibūdino taip detaliai, lyg būtų pateikęs tautiečiams „jos brėžinį“. Kodėl žmonės turėjo tyrinėti šį brėžinį, jei pagal jį statyti nieko nereikėjo? „Kad susigėstų dėl savo kalčių“, – paaiškino Jehova. (Perskaityk Ezechielio 43:​10–12.)

²⁰ O kas šiame regėjime turėjo paveikti dievobaimingo žmogaus sąžinę ir sužadinti jam gėdos jausmą? Atkreipk dėmesį į Ezechieliui pasakytus žodžius: „Žmogaus sūnau, įsidėmėk, įsižiūrėk ir atidžiai klausykis, nes kalbėsiu tau apie įstatus ir įstatymus, susijusius su Jehovos šventykla“ (Ez 44:5). Pranašas dažnai girdėjo Jehovą tariant žodžius „įstatai“ ir „įstatymai“ (Ez 43:11, 12; 44:24; 46:14). Jam ne kartą buvo paminėtos įvairios Jehovos normos ir netgi svorio bei ilgio matai, pavyzdžiui, uolektis (Ez 40:5; 45:​10–12; palygink su Patarlių 16:11). Aprašydamas vien tik šį regėjimą Ezechielis daugiau kaip 50 kartų pavartoja hebrajiškus žodžius, reiškiančius įvairius matus bei patį matavimą.

²¹ Ką Jehova tokiomis aiškiomis sąvokomis – matai, įstatai, įstatymai – norėjo įdiegti į tautos sąmonę? Be abejo, labai svarbią tiesą: tik pats Dievas gali nurodyti, kaip jį garbinti ir kokių normų jo tarnai privalo laikytis. Tie, kas Jehovos nustatytas normas pažeidžia, turi susigėsti. Ko konkrečiai žydai galėjo pasimokyti iš atskirų regėjimo detalių, aptarsime kitame skyriuje. Sykiu dar geriau suprasime, kuo ši įstabi vizija reikšminga mums.