1, 2. Kokią viltį krikščionys ypač brangina?

KIEKVIENAS žmogus ko nors viliasi. Vieni, pavyzdžiui, tikisi, kad sukurs laimingą šeimą ir užaugins sveikus vaikus, kiti trokšta išsivaduoti iš sunkios ligos. Tokius lūkesčius, galimas dalykas, puoselėjame ir mes, tačiau labiausiai branginame viltį gyventi amžinai drauge su artimaisiais, kurie kol kas miega mirties miegu.

² Apaštalas Paulius rašė: „Pasitikėdamas Dievu aš turiu viltį, [...] kad bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas“ (Apd 24:15). Apie prikėlimą kalbėjo ir patriarchas Jobas. Jis buvo įsitikinęs, kad Dievas jį atsimins ir pažadins iš mirties miego (Job 14:7–10, 12–15).

3. Kuo mums naudingos Pirmojo laiško korintiečiams 15 skyriaus mintys?

³ Biblijos mokymas, kad mirusieji bus prikelti, yra vienas iš pamatinių (Hbr 6:1, 2). Apie tai daugiau kalbama Pirmajame laiške korintiečiams, 15 skyriuje. Pauliaus užrašytos mintys jo bendratikius tikriausiai labai pastiprino. Jos stiprina ir mūsų tikėjimą, kad mirusiųjų prikėlimas tikrai bus.

4. Kokį turime pagrindą tikėti, kad mirusiųjų prikėlimas bus?

⁴ Vilties, kad mūsų artimieji grįš į gyvenimą, neturėtume, jei Dievas nebūtų prikėlęs Jėzaus Kristaus. Apaštalas Paulius korintiečiams paaiškino, kad Jėzaus prikėlimas yra neatsiejamas nuo „gerosios naujienos“ (1 Kor 15:1, 2). Pasak jo, jeigu Kristus nebuvo prikeltas, visi krikščionių įsitikinimai tušti (1 Kor 15:17). Bet Jėzus buvo prikeltas, todėl turime tvirtą pagrindą tikėti: mirusieji sugrįš iš nebūties.

5, 6. Kuo mums reikšminga tai, kas rašoma 1 Korintiečiams 15:3, 4?

 ⁵ Prikėlimo temą gvildenti Paulius pradeda nuo trijų faktų. Jis rašė: „Kristus [...] numirė už mūsų nuodėmes, [...] buvo palaidotas ir trečią dieną prikeltas.“ (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:3, 4.)

⁶ Kuo tie Pauliaus žodžiai mums reikšmingi? Remiantis Izaijo pranašyste, Mesijas, arba Kristus, turėjo būti atskirtas nuo gyvųjų ir jam turėjo būti paruoštas kapas šalia nedorėlių. Dar pranašas pasakė, kad Mesijas neš daugelio nuodėmę, kitaip tariant, paaukos savo gyvybę kaip išperkamąją auką už žmonijos kaltes (Iz 53:8, 9, 12; Mt 20:28; Rom 5:8). Visos tos pranašystės išsipildė, todėl galime neabejoti, kad būsime išvaduoti iš nuodėmės ir mirties ir vėl susitiksime su artimais žmonėmis, kurių esame netekę.

7, 8. Kodėl krikščionys neabejoja, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirties?

⁷ Iš to, ką aptarėme, suprantame: visiems krikščionims būtina įsitikinti, kad Jėzus buvo prikeltas. Kokių yra įrodymų, kad Dievas Jėzui grąžino gyvybę?

⁸ Prisikėlusį Jėzų matė ir apie jį kitiems kalbėjo didelis būrys jo mokinių (1 Kor 15:5–7). Pirmąjį iš tų liudininkų apaštalas Paulius paminėjo Petrą, dar vadinamą Kefu. Kad Petras matė Jėzų, sakė ir kiti mokiniai (Lk 24:33, 34). Dar Paulius rašė, kad savo Mokytoją po prisikėlimo matė Dvylika, tai yra apaštalai. Vėliau, anot jo, Jėzus pasirodė „išsyk daugiau kaip penkiems šimtams brolių“. Galimas dalykas, tai buvo Galilėjoje – sambūryje, apie kurį skaitome Mato 28:16–20. Taip pat Jėzus pasirodė Jokūbui (tikriausiai tai buvo jo brolis). Jokūbas iš pradžių netikėjo, kad Jėzus yra žadėtasis Mesijas, bet tuo įsitikino išvydęs jį prisikėlusį (Jn 7:5). Pažymėtina, kad 55 m. e. m. (maždaug tada Paulius rašė korintiečiams) daug žmonių, galėjusių paliudyti apie Jėzaus prisikėlimą, dar buvo gyvi. Taigi, abejojantys galėjo išgirsti tiesą iš pirmų lūpų.

9. Kas dar, remiantis Apaštalų darbų 9:3–5, patvirtina, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirties?

⁹ Vėliau Jėzus pasirodė ir pačiam Pauliui (1 Kor 15:8). Tąsyk Paulius, anuomet žinomas Sauliaus vardu, keliaudamas į Damaską išvydo Jėzų dangiškoje šlovėje ir išgirdo jo balsą. (Perskaityk Apaštalų darbų 9:3–5.) Šis nutikimas irgi patvirtina, kad Jėzaus prisikėlimas – ne pramanas (Apd 26:12–15).

10. Ką Paulius, išvydęs prisikėlusį Jėzų, buvo paskatintas daryti?

¹⁰ Paulius anksčiau persekiojo krikščionis, todėl jo liudijimas, kad Jėzus yra prikeltas, kitiems turėjo skambėti kaip labai svarus argumentas. Apaštalas stengėsi tuo įtikinti kuo daugiau žmonių. Jo nesustabdė niekas: nei mušimai, nei kalėjimo pančiai, nei laivo sudužimas (1 Kor 15:9–11; 2 Kor 11:23–27). Net mirties akivaizdoje Paulius neišsižadėjo įsitikinimo, kad Dievas Jėzų prikėlė. Argi tai, kad tiek daug krikščionių matė prisikėlusį Jėzų, tavęs neįtikina, kad jis gyvas? Argi nesustiprina tavo vilties, kad ateityje bus mirusiųjų prikėlimas?

11. Kodėl kai kurie Korinto krikščionys netikėjo, kad ateityje bus mirusiųjų prikėlimas?

¹¹ Kai kurie Korinto krikščionys mokymą apie mirusiųjų prikėlimą suprato  klaidingai. Jie, galimas dalykas, manė, kad nuodėmingas žmogus yra miręs dvasine prasme ir prisikelia tada, kai tampa krikščioniu. Buvo ir tokių, kurie sakė, kad mirusieji apskritai nebus prikelti (1 Kor 15:12). Kaip bendruomenėje galėjo atsirasti tokios pažiūros? Viena iš priežasčių galėjo būti graikų filosofų įtaka. Prisiminkime, pavyzdžiui, kas nutiko, kai Paulius kalbėjosi su filosofais Atėnuose. Girdėdami jį liudijant apie Jėzaus prikėlimą jie tik šaipėsi (Apd 17:18, 31, 32). Taigi savo laiške Paulius samprotavo: jeigu mirusiųjų prikėlimo nėra, kitaip sakant, jeigu Dievas Jėzaus neprikėlė, išeitų, kad išpirka nebuvo sumokėta ir žmonės nebuvo išvaduoti iš nuodėmių. Tokiu atveju, anot apaštalo, krikščionių tikėjimas nieko vertas (1 Kor 15:13–19; Hbr 9:12, 14).

12. Kuo Jėzaus prikėlimas, remiantis 1 Petro 3:18, 22, skyrėsi nuo ankstesnių?

¹² Paulius rašė: „Kristus jau prikeltas.“ Jėzaus prikėlimas buvo pranašesnis už kitus iki tol įvykusius, nes žmonės, kuriems Dievas grąžino gyvybę iki Jėzaus, po kurio laiko vėl mirė. Paulius pridūrė, kad Jėzus yra „pirmasis iš tų, kurie mirę“. Kokia prasme „pirmasis“? Nors Dievas jau buvo prikėlęs ne vieną žmogų, Jėzus pirmas prisikėlė kaip dvasinė būtybė ir pirmas iš žmonijos pakilo į dangų (1 Kor 15:20; Apd 26:23; perskaityk 1 Petro 3:18, 22).

13. Ką iš apaštalo Pauliaus žodžių suprantame apie Adomą ir Jėzų?

¹³ Kaip gali būti, kad dėl vieno žmogaus mirties gyvybė bus grąžinta milijonams? Paulius į šį klausimą atsako gana aiškiai. Tai, prie ko žmones privedė Adomo nuodėmė, apaštalas sugretina su perspektyva, kurią jiems atveria Kristaus išperkamoji auka. Apie Adomą Paulius rašė: „Per žmogų radosi mirtis.“ Dėl to, kad nusidėjo, pirmasis žmogus užtraukė savo palikuoniams pražūtį, – jo neklusnumo padarinius jaučiame iki šiol. O štai apie Jėzų Paulius sako: „Per žmogų vyks ir mirusiųjų prisikėlimas.“ Kokią nuostabią viltį mums suteikia Jėzaus prikėlimas! Paulius priduria: „Kaip per Adomą visi miršta, taip Kristaus dėka visi bus atgaivinti“ (1 Kor 15:21, 22).

14. Ar Dievas prikels Adomą? Prašom paaiškinti.

¹⁴ Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas: „Per Adomą visi miršta“? Iš savo protėvio Adomo visi žmonės, visi jo palikuoniai, yra paveldėję nuodėmę ir netobulumą, todėl miršta (Rom 5:12). Jie, apaštalo žodžiais tariant, „bus atgaivinti“, tai yra prikelti iš mirties. Tačiau Adomo tarp prikeltųjų nebus. Kodėl galime taip sakyti? Išpirka buvo sumokėta ne už jį, nes jis buvo tobulas žmogus ir pats nusprendė neklausyti Jehovos. Adomą Dievas nubaudė „amžina mirtimi“ – bausme, kokios sulauks visi, kuriuos „Žmogaus Sūnus“ priskirs prie „ožkų“ (Mt 25:31–33, 46; Hbr 5:9).

15. Kas yra tarp tų „visų“, kurie, pasak Pauliaus, bus atgaivinti?

¹⁵ Paulius sakė: „Kristaus dėka visi bus atgaivinti“ (1 Kor 15:22). Kas yra tarp tų „visų“, kurie, anot apaštalo, bus atgaivinti? Pirmiausia pateptieji krikščionys. Kodėl taip teigiame? Korintiečiai, kuriems Paulius rašė savo laišką, buvo patepti šventąja dvasia – „pašventinti Kristaus Jėzaus mokiniai, pašaukti būti  šventaisiais“. Pateptuosius Paulius turėjo omenyje ir kalbėdamas apie tuo metu jau mirusius „Kristaus mokinius“ (1 Kor 1:2; 15:18; 2 Kor 5:17). O kaip tie krikščionys bus atgaivinti? Kitame laiške Paulius rašė, kad dvasia pateptus krikščionis su Jėzumi suvienija „tokia pat mirtis“ ir suvienys „toks pat prikėlimas“ (Rom 6:3–5). Jėzus buvo prikeltas kaip dvasinė esybė ir pakilo į dangų. Taigi, taip bus ir su dvasia pateptais krikščionimis, esančiais „bendrystėje su Kristumi“.

16. Ką Paulius turėjo omenyje Jėzų palygindamas su pirmuoju vaisiumi?

¹⁶ Prisiminkime Pauliaus žodžius: „Kristus jau prikeltas, pirmasis iš tų, kurie mirę.“ Kodėl apaštalas sako, kad Kristus buvo pirmasis, jeigu Dievas ir iki tol buvo prikėlęs ne vieną žmogų, pavyzdžiui, Lozorių? Jėzus pirmasis buvo prikeltas kaip dvasinė esybė ir pirmasis gavo amžino gyvenimo dovaną. Žodžiai „pirmasis iš tų, kurie mirę“, pažodžiui reiškia „pirmasis vaisius iš užmigusiųjų“. Toks Pauliaus palyginimas primena pirmąją derliaus dalį, kurią izraelitai aukodavo Dievui. Kadangi Jėzus pavadintas „pirmuoju vaisiumi“, vadinasi, bus ir daugiau „užmigusiųjų“, kuriuos Dievas prikels ir suteiks amžino gyvenimo danguje dovaną. Tą dovaną turėjo gauti apaštalai ir kiti „bendrystėje su Kristumi“ esantys krikščionys. Taigi, jų laukė toks kaip Jėzaus prikėlimas.

17. Nuo kada dvasia patepti krikščionys prikeliami gyventi danguje?

¹⁷ Tuo metu, kai Paulius rašė korintiečiams, dvasia pateptų krikščionių prikėlimas dar nebuvo prasidėjęs. Apaštalas paaiškino, kad tai įvyks ateityje: „Kiekvienas pagal savo eilę: pirmasis yra Kristus, o Kristui grįžus bus atgaivinti jam priklausantys“ (1 Kor 15:23; 1 Tes 4:15, 16). Taigi, nei apaštalai, nei kiti dvasia patepti krikščionys iki Kristaus sugrįžimo nebuvo prikelti. Tačiau šiandien juos su Jėzumi jau suvienijo „toks pat prikėlimas“, nes Jėzus jau yra grįžęs.

18. a) Kodėl galima teigti, kad be pateptųjų prikėlimo bus dar kitas? b) Kokie įvykiai išpranašauti 1 Korintiečiams 15:24–26?

¹⁸ O ką galime pasakyti apie kitus Dievui ištikimus krikščionis? Jie irgi viliasi, jeigu mirtų, būti prikelti. Biblijoje sakoma, kad Paulius ir kiti dvasia patepti  krikščionys turėjo būti prikelti „per pirmąjį prikėlimą“ (Apr 20:6). Tai leidžia manyti, kad po jo bus ir kitas. Tokia išvada derinasi su senovėje Jobo ištartais žodžiais (Job 14:15). Kai Jėzus naikins „visokią vadovybę, visokią valdžią ir galybę“, dvasia patepti krikščionys bus su juo danguje. Galiausiai bus sunaikinta ir mirtis – „paskutinis priešas“. Be abejo, tiems, kurie prisikels gyventi danguje, paveldėta nuodėmė ir mirtis neturės galios. O kaip bus su kitais? (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:24–26.)

19. Ko gali tikėtis dauguma krikščionių?

¹⁹ Dauguma krikščionių puoselėja viltį, kurią apaštalas Paulius nusakė tokiais žodžiais: „Aš turiu viltį, [...] kad bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas“ (Apd 24:15). Suprantama, nė vienas neteisus žmogus į dangų negali įžengti, taigi Paulius čia kalbėjo apie būsimą prikėlimą žemėje.

20. Kokios šio straipsnio mintys sustiprino tavo tikėjimą, kad bus mirusiųjų prikėlimas?

²⁰ Be jokios abejonės, mirusiųjų prikėlimas bus. Ką Dievas prikels žemėje, tas turės galimybę gyventi joje amžinai. Šis pažadas tikrai išsipildys. Visus, kurie netekome artimų žmonių, jis labai guodžia. Viliamės, kad Kristui ir dvasia pateptiems jo broliams valdant mūsų artimieji bus prikelti (Apr 20:6). Galime nesibaiminti ir dėl savo ateities. Būkime tikri: jei iki Kristaus valdymo tūkstantmečio pradžios užmigtume mirties miegu, Dievas mus prikels. „Viltis nenuvilia“, – rašė apaštalas Paulius (Rom 5:5). Tegu ji mus palaiko ir įkvepia ryžto džiugiai tarnauti Dievui. Kitame straipsnyje aptarsime dar keletą minčių iš Pirmojo laiško korintiečiams 15 skyriaus.