• Biblija išliko nepaisant įtakingų žmonių bandymų ją sunaikinti. Pavyzdžiui, viduramžiais kai kuriose krikščioniškose šalyse „tie, kas turėjo Bibliją savo gimtąja kalba ir ją skaitė, buvo laikomi eretikais ir atskalūnais“ (An Introduction to the Medieval Bible). Mokslininkai, vertę Bibliją į kitas kalbas ir skatinę žmones ją tyrinėti, rizikavo gyvybe, o kai kurie buvo nužudyti.

• Nors Biblija turėjo daug priešų, ji buvo ir tebėra labiausiai paplitusi visų laikų knyga. Visa Biblija arba jos dalis yra išleista maždaug 5 milijardų egzempliorių tiražu daugiau kaip 2800 kalbų. Jai neprilygsta filosofijos, gamtos ar kitų mokslo sričių knygos, kurios dažniausiai leidžiamos nedideliu tiražu ir greitai pasensta.

• Verčiant Bibliją kai kurios kalbos buvo sunormintos, o kai kurioms tokie vertimai tiesiog padėjo išlikti. Pavyzdžiui, Martyno Liuterio vertimas padarė didelę įtaką vokiečių kalbai. Apie pirmą Karaliaus Jokūbo versijos leidimą sakoma, jog tai, „ko gero, didžiausią reikšmę turėjusi knyga“ anglų kalba.

• Biblija „padarė nepaprastai didelį poveikį Vakarų kultūrai – ne tik žmonių religiniams įsitikinimams bei papročiams, bet ir menui, literatūrai, teisei, politikai ir daugybei kitų sričių“ (The Oxford Encyclopedia of the Books of the Bible).

Tai tik keli faktai, rodantys, jog Biblija – išskirtinė knyga. Tačiau kodėl ji tokia populiari? Kodėl žmonės dėl jos rizikavo savo gyvybe? Biblijoje mokoma moralinių ir dvasinių dalykų, jos patarimai atspindi neprilygstamą išmintį. Ši knyga padeda suprasti pagrindinę žmonių vargų ir nesutarimų priežastį. O svarbiausia, joje žadama, kad tie vargai baigsis, ir net atskleidžiama, kaip tai įvyks.

Turėti išsilavinimą yra svarbu. Bet, kaip buvo rašoma Kanados laikraščio Ottawa Citizen vedamajame, moksliniai laipsniai ir diplomai negarantuoja, kad asmuo laikysis aukštos moralės. Išties, daug išsilavinusių žmonių, įskaitant žymius verslininkus ir valdžios atstovus, apgaudinėja, sukčiauja, vagia. Dėl to, kaip rodo Edelmano ryšių su visuomene bendrovės atliktas pasaulinis tyrimas, žmonės visiškai nebepasitiki vadovais.

Biblijoje didžiausias dėmesys skiriamas moraliniam ir dvasiniam ugdymui. Ji padeda suprasti, „kas teisu ir kas teisinga, kiekvieną gerą taką ir kas dora“ (Patarlių 2:9). Pavyzdžiui, Lenkijoje 23 metų vyras, pavadinkime jį Stefanu, sėdėjo kalėjime. Ten pradėjo studijuoti Bibliją ir jam patiko praktiški jos patarimai. „Dabar suprantu, ką reiškia įsakymas „gerbk savo tėvą ir motiną“. Taip pat išmokau tvardyti emocijas, ypač įniršį“, – sako jis (Efeziečiams 4:31; 6:2).

Stefanas įsiklausė į Patarlių 19:11 užrašytą pamokymą: „Sumanus žmogus negreitas pykti, o atleisti įžeidimą – jam garbė.“ Dabar, kai patenka į sunkią situaciją, jis stengiasi ramiai viską apmąstyti ir pritaikyti atitinkamus Biblijos principus. Stefanas sako: „Įsitikinau, kad Biblija yra geriausias gyvenimo vadovas.“

Jehovos liudytoją, vardu Marija, viešai įžeidė priešiškai nusiteikusi moteris – galima sakyti, iškėlė jai sceną. Bet Marija neatsakė tuo pačiu, tiesiog ramiai pasišalino. Vėliau ta moteris dėl savo netinkamo elgesio susigėdo ir ėmė ieškoti Jehovos liudytojų. Galiausiai, maždaug po mėnesio, ji susitiko Mariją, apkabino ją ir atsiprašė. Moteris teisingai suprato, kad Marijai išlikti ramiai ir susivaldyti padėjo jos religiniai įsitikinimai.  Kokių rezultatų tai davė? Anksčiau buvusi priešiška moteris ir penki jos šeimos nariai nusprendė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais.

„Išmintį pateisina jos darbai“, – sakė Jėzus Kristus (Mato 11:19). Yra daug įrodymų, kad Biblijos principai veiksmingi. Jie padeda atsiskleisti mūsų geriesiems bruožams. „Paprastus žmones padaro išmintingus“, „džiugina širdį“ ir „teikia akims šviesos“ – ugdo morališkai ir dvasiškai (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8, Brb]).

Kilus epidemijai mokslininkai bando išsiaiškinti ligos protrūkio priežastis. Tas pats principas tinka ir norint suprasti, kodėl žmonės vargsta ir kodėl tarp jų kyla vaidai. Čia taip pat gali padėti Biblija, nes joje užrašyta istorija siekia seniausius laikus, žmonijos kančių pradžią.

Skaitydami Pradžios knygą sužinome, kad žmonijos kančios prasidėjo po to, kai pirmieji vyras ir moteris sukilo prieš Dievą. Jie panoro patys nustatinėti moralės normas, nors tokią teisę turi tik mūsų Kūrėjas (Pradžios 3:1–7). Liūdna, bet nuo tada dauguma žmonių mąsto panašiai – nori būti nepriklausomi nuo Dievo. Kokios to pasekmės? Žmonės nesijaučia laisvi ir laimingi. Priešingai, gyvenimas kupinas nesantaikos, priespaudos, nesutarimų moralės ir tikėjimo klausimais (Mokytojo 8:9). Kaip sakoma Biblijoje, ne mūsų valioje „savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jeremijo 10:23). Vis dėlto kokia paguoda žinoti, kad pragaištingo žmonijos maišto laikai greitai baigsis.

Biblija patikina mus, kad Dievas iš meilės tiems, kas gerbia jo vadovavimą ir normas, blogio ir kančių amžinai netoleruos. Nedori žmonės „valgys savo elgesio vaisių“ (Patarlių 1:30, 31, Jr). „O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:11).

Savo tikslą žemėje užtikrinti taiką ir gerovę Dievas įgyvendins per Karalystę (Luko 4:43). Dievo Karalystė yra pasaulinė valdžia; per ją Dievas įrodys savo teisę valdyti žmoniją. Jėzus pavyzdinėje maldoje kalbėjo: „Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia [...] ir žemėje“ (Mato 6:10).

Dievo Karalystės pavaldiniai vykdys Dievo valią ir pripažins, kad Kūrėjas, – o ne koks žmogus – yra vienintelis teisėtas Valdovas. Tuomet neliks korupcijos, godumo, ekonominės nelygybės, rasinės neapykantos, karų. Tiesiogine to žodžio prasme bus vienas pasaulis, viena valdžia, vienas moralinis kodeksas, vienas tikėjimas (Apreiškimo 11:15).

Norint savo akimis išvysti tą naują pasaulį, reikia įgyti pažinimą. Štai 1 Timotiejui 2:3, 4 sakoma: „[Dievas]  trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą.“ Ta tiesa – Biblijos mokymai, kuriuos galima pavadinti Dievo Karalystės konstitucija, kitaip tariant, tai – įstatymai ir principai, kuriais pagrįstas jos valdymas. Jų pavyzdžių randame Jėzaus Kristaus Kalno pamoksle (Mato 5–7 skyriai). Skaitydamas tuos tris Biblijos skyrius, stenkitės įsivaizduoti, koks bus gyvenimas, kai kiekvienas laikysis išmintingų Jėzaus pamokymų.

Tad ar turėtume stebėtis, kad Biblija – populiariausia knyga pasaulyje? Visiškai ne. Akivaizdu, jos mokymai įkvėpti Dievo. Tai, kad ji taip plačiai paplitusi, liudija apie Dievo norą, kad visų tautų ir kalbų žmonės sužinotų apie jį ir galėtų džiaugtis gyvenimu valdant jo Karalystei (Apaštalų darbų 10:34, 35).