NEDAUG žuvų sulaukia tiek dėmesio kiek jūrų klounai. Galbūt jie mus žavi spalvingumu, kuriuo primena cirko klounus. O gal stebimės jų keistu gyvenamosios vietos pasirinkimu – tarp dilgių aktinijos čiuptuvų. Nenuostabu, kad jūrų klounai dar vadinami aktinijų žuvytėmis.

Nelyginant Holivudo aktoriai, jūrų klounai mielai fotografuojasi. Nardytojai dažniausiai neabejoja rasią šias žuveles pasiruošusias „pozuoti“ nuotraukoms, nes jos beveik nesitraukia nuo savo namų ir nėra itin drovios.

Bet didžiausią nuostabą kelia, regis, labai rizikingas šių žuvų gyvenimo būdas. Įsikurti tarp nuodingų aktinijos čiuptuvų – tai tarytum apsigyventi gyvačių lizde. Tačiau jūrų klounai su aktinijomis neišskiriami. Kaip įmanoma tokia keista draugystė?

Kaip ir dera geriems partneriams, jūrų klounas su aktinija puikiai bendradarbiauja.  Ši simbiozė jūrų klounui ne tik patogi, bet ir gyvybiškai svarbi. Biologai teigia, kad laukinėje gamtoje šios žuvys be aktinijos prieglobsčio neišgyventų. Jos yra prastos plaukikės, taigi iškart patektų alkaniems plėšrūnams į nasrus. O turėdamos tokią saugią buveinę kaip aktinija, kur iškilus pavojui gali tuoj pat pasislėpti, kai kurios išgyvena net dešimt metų.

Aktinija jūrų klounui yra ne tik namai, bet ir neršykla. Prie pat aktinijos pėdos išleistus nerštus abu tėvai akylai saugo. Vėliau galima pamatyti visą šeimynėlę, plaukiojančią aplink tą pačią aktiniją.

O kokia aktinijoms nauda iš šios draugystės? Na, jūrų klounai dirba apsaugininkais – atbaido jūrų drugelius, mintančius aktinijos čiuptuvais. Nustatyta, kad bent viena aktinijų rūšis be jūrų klounų negalėtų gyventi. Tyrinėtojai pašalino jūrų klounus, ir aktinijos išnyko per vieną parą! Matyt, jas sudorojo jūrų drugeliai.

Savo šeimininkei aktinijai jūrų klounai, be to, suteikia energijos. Šių žuvų išmatose esantis amonis paspartina aktinijos augimą. O plaukiodamos tarp čiuptuvų žuvelės leidžia ten atitekėti deguonies prisotintam vandeniui.

Jūrų klouną nuo nudilginimo saugo specialios kūną dengiančios gleivės. Būtent dėl jų aktinija, atrodo, jį laiko kita aktinija. Kaip sakė vienas biologas, jūrų klounas yra „žuvis aktinijos kailyje“.

Kai kurie tyrimai parodė, kad rinkdamasis sau naują šeimininkę jūrų klounas turi iškęsti prisitaikymo procesą. Pastebėta, jog pradžioje jis keletą valandų sukiojasi aplinkui, retkarčiais prie jos prisiliesdamas. Tikriausiai taip žuvies apsauginis dangalas prisitaiko prie šitos aktinijos nuodų. Tuo pereinamuoju laikotarpiu jūrų klounas šiek tiek nudilgomas, bet paskui jiedu su aktinija sutaria labai gerai.

Tokių skirtingų organizmų sugyvenimas – mums gera pamoka. Įvairiausios kilmės ir kultūros žmonės darniai bendradarbiaudami daugybėje sričių pasiekia nuostabių rezultatų. Kaip ir jūrų klounui, prisitaikyti prie darbo su kitais mums gal reikės laiko, bet stengtis verta.